Savaitės žmogus – legendinis krepšininkas Arvydas SABONIS, “Respublika” 0

Saulius RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio aistruolių viltis šią savaitę iš naujo įžiebė legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.
Trečiadienį išskirtiniame interviu "Respublikai" NBA klube "Portland Trail Blazers" karjerą baigęs 38 metų krepšininkas patvirtino ateinantį sezoną tikrai žaisiąs Kauno "Žalgiryje".

Įsigijo klubą

Jau pradėjęs treniruotis krepšininkas teigia neįsivaizduojąs savęs žaidžiančio 30 minučių, tačiau neatmetė galimybės, kad gal ir jas išvertų.
Tarsi įtvirtindamas ne kartą pareikštą ryžtą padėti komandai, jis įsigijo kontrolinį "Žalgirio" klubo akcijų paketą. Jas už simbolinę kainą legendiniam krepšininkui perleido dabartinis "Žalgirio" klubo valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas.
"Nematau tinkamesnio žmogaus, kuriam galėčiau patikėti savo akcijas ir funkcijas, – sakoma M.Plūko pareiškime. – Esu tikras, kad Arvydas sugebės padėti komandai ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
Nuoširdžiai linkiu, kad jam sektųsi geriau negu man".

Rinktinei nenaudingas

Paklaustas, kokį ateity matąs "Žalgirį", A.Sabonis teigė, jog pirmiausia reikia sutvarkyti finansinę klubo padėtį, normalizuoti darbą viduje.
"Nes kelerius metus yra skolos. Važiuosime, ieškosime, tarsimės, bandysime "Žalgirį" padaryti tokį, koks jis turi būti. Aišku, per metus to nepadarysi, – kalbėjo A.Sabonis. – Bandysime pradėti iš naujo kilti į viršų. "Žalgiris" – vienas seniausių klubų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Komanda neturi bazės. Darbai pradėti – mokykla, administracija, kurioje dirba profesionalai. Bet reikia bazės, kokio nors užnugario. Viską reikia rasti. Ir tai įvyks negreitai. Kilsime laipsniškai".
Paskutinį kartą Lietuvos krepšinio rinktinėje žaidęs 1999 metais, A.Sabonis nemano, jog šiuo metu galįs jai būti kuo nors naudingas: "Man dabar 38-eri. Greitai bus 39 metai. Kuo galiu rinktinei padėti? Galiu žaisti vienas, dvejas rungtynes. Bet negaliu sužaisti 7 rungtynių per dešimt dienų. Ir be manęs yra žaidėjų Lietuvoje, kurie gali pasėdėti ant suolo ar eiti pažaisti penkias minutes".

Medalių nekolekcionuoja

Su Arvydu Saboniu šįkart "Respublika" daugiau kalbėjosi apie jo šeimą bei malonius prisiminimus iš sportinės karjeros.

– Baigėte karjerą NBA. Kokios išliko maloniausios akimirkos žaidžiant stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje?
– Įdomūs buvo pirmieji metai. Nuvažiavau ten būdamas trisdešimties. Čia jau subrendęs, o ten pasijutau tikras naujokas. Viskas nauja, viskas įdomu, kitas pasaulis, kitas lygis, kita organizacija.
Įsiminė sezonas, kai žaidėme su "Lakers" ir pralaimėjome. O juk turėjome žaisti didžiajame finale…

– Baigėte karjerą taip ir neturėdamas NBA čempiono žiedo, apie kurį tiek svajojote…
– Čia gal žurnalistai daugiau svajojo nei aš. Nesu kolekcionierius. Kiekvienas turi savo svajonių. Vieniems pavyksta jas įgyvendinti, kitiems – ne. O pabandyti galima. Buvo ir šansas, ir pinigų klubo savininkai bei vadovai įdėjo, bet nesigavo.

– Kokių dar turite svajonių?
– Yra jų daug… Viena gal didelė, kitos mažesnės.

Nepamirštama olimpiada

– Vieną iš svajonių tikrai žinome – norite sugrąžinti "Žalgiriui" auksinius laikus Europoje.
– Kaip bebūtų, "Žalgiris" negali būti tokiame lygyje. Jei tikrai nuo manęs daug priklauso, darysiu viską, kas įmanoma. Bet ir be manęs yra, kas nori padėti "Žalgiriui".
Buvo daug kalbėta – "Žalgiriui" reikia permainų. Aikštelėje laimime, bet vidinis gyvenimas buvo baisioje padėtyje. Manau, viskas keisis į gera.

– Po jūsų interviu "Respublikai" gerbėjai internete tvirtino, kad jums reikia paminklą statyti. Ir dar šalia Kauno sporto halės…
– Per daug filmų žiūri (juokiasi), užtat tokios idėjos jiems ir kyla.

– Kokie malonūs prisiminimai užlieja pagalvojus apie žaidimą rinktinėje?
– 1992 metų Barselonos olimpiada. Viskas atrodė taip toli, o paskui taip greitai įvykiai klostėsi. Ėjome su trispalve, žaidėme, laimėjome bronzos medalius. Tų akimirkų niekada nepamiršiu.

Pratinasi prie Lietuvos

– Baigėsi karjera NBA. Esate "Žalgirio" kontrolinio akcijų paketo savininkas. Tek r?pintis ir komandos reikalais. Tad prasideda naujas gyvenimo etapas?
– Nelabai mėgau kalbėti, bet prasideda naujas mano gyvenimo etapas. Eina į pabaigą sportas, reikės pažiūrėti, ką sugebu normaliame gyvenime. Nepratęs dar būti tokioje rolėje.

– "Žalgiris" tampa kaip ir jūsų verslas. Esate jaučiatės esąs geras verslininkas?
– Nesijaučiu. Dar tik mokausi. Juk esu naujame vaidmenyje. Reikia laiko, kad viską perprasčiau. Kiek esu buvęs Lietuvoje? Atvažiuodavau vasarą, pailsėdavau ir išvykdavau. Tai jau prarastas laikas. Reikia įeiti į Lietuvos gyvenimą. Bet čia tik laiko klausimas.

Iškėlė puotą

– Ką šią vasarą veikėte?
– Buvome Norvegijoje pažvejoti, ilsėjomės Malagoje. Po to su šeima ilsėjomės Palangoje, Preiloje.

– Ir Palangoje su šeima šventėte 13-ąsias vedybų metines.
– Daug sukakčių buvo. Ir vestuvių metinės, ir Aušrinės gimtadienis, ir draugo gimtadienis. Mes nuolat švenčiame vestuvių metines. Tik kitąkart gal mažesniame rate. O šiemet grįžome į Lietuvą, seniai buvome bekėlę puotą, pamanėme, o kodėl nepasikvietus draugų į Palangą ir nepasilinksminus?

– Ar šeimoje yra tradicija – kasmet tuo pat metu visiems susirinkti ir susėsti prie stalo?
– Ligi šiol to nebuvo. Nebuvo galimybių. Mano darbelis buvo toks, kad nebuvo nei švenčių, nei šventų dienų. Ką galima suplanuoti, jei žaisdavome ir per Kalėdas? Kai baigsiu sportuoti, tada kažką planuosime. O dabar gyvenome be grafiko. Tiksliau su vienu – mano grafiku.

– Kai vyras dažnai ir ilgam išvyksta į komandiruotes, žmonos sunkiai pakelia vienatvę. Taip ir iširsta šeimos…
– Apie tai dar negalvojau. Nemanau, kad ir žmona apie tai galvojo. Mūsų šeima nemaža. Šeši asmenys. Paprasčiausiai taip nuo pat pradžių įpratome gyventi.

Šeima liks Ispanijoje

– Kaip keliais žodžiais apibūdintumėte savo vaikus?
– Kai būna kartu – visi išdykę. Vienas be kito negali. Praeina kiek laiko, jau klausinėja – kur yra, kada grįš. Kai susitinka, pusvalandį gražu juos stebėti. Bet praeina valandėlė, ir vėl viskas iš naujo.
Žygimantas – vijurkas. Pilnas energijos, apsukrus. Tautvydas – dainininkas, gerietis. Niekada nemeluoja. Domantas – labiau ramus, nors kai reikia – būna užsispyręs. Aušrinė – švelni, bet irgi turi charakterį. Mėgėja įkišti į ratus pagaliuką Užverda košės ir dingsta. Bet gera mergaitė.

– Labai išpopuliarėjo jūsų frazė, kai kalbėjote apie šeimos didėjimą: fabrikas uždarytas, bet kaminas dar rūksta.
– O pas tave jau nerūksta?

– Rūksta. Bet aš turiu dvi dukras. Aišku, mintyse planuojamas jau ir trečias…
– Mes irgi kalbėjomės apie tai, galvojome. Bet nereikia varyti Dievo į medį. Keturi gimdymai – ne juokas.

– Šeima ir toliau gyvens Ispanijoje?
– Vaikai Ispanijoje eina į mokyklą. O iš čia, Kauno, juk arčiau bus susisiekti su šeima Ispanijoje nei būnant Portlende (JAV). Pernai šeimą per sezoną mačiau tik kartą – atvažiavo pas mane per Kalėdas. Keturias dienas paviešėjo ir viskas. Tad dabar bus daugiau galimybių matytis dažniau ir pabūti kartu.

Komentarai