Arvydas Sabonis: “Mažiau nesveiko pavydo”, „Kauno diena“ 0

Romas PODERYS

Metų žmogumi “Kauno dienos” skaitytojų išrinktas garsusis krepšininkas mano, jog sportininkų gyvenimas yra sudėtingesnis nei politikų

Arvydas Sabonis nemėgsta prognozuoti – kas būtų, jeigu… Padėkojęs “Kauno dienos” skaitytojams už jam pareikštą pasitikėjimą bei pripažinimą, krepšininkas neskubėjo komentuoti, už kokį žmogų balsuotų jis, jei tektų rinkti populiariausiąjį.

– Gerai pagalvočiau. Žinoma, vadovaučiausi tais pačiais kriterijais, kaip ir gyvenime, – kad būtų sąžiningas, darbštus, nuoširdus.
Nieko tokio, kas neįmanoma, nėra prasmės reikalauti, – sakė interviu mūsų dienraščiui A.Sabonis.

Žaisti namuose – malonumas

– Kokie jums buvo besibaigiantys 2003-ieji?
– Metai kaip metai. Gal ir neblogi. Sportiniu požiūriu, kol kas viskas gerai: normaliai baigiau vieną sezoną, pradėjau kitą. Rimtų traumų nebuvo. Šeimoje – visi gyvi ir sveiki. Ko daugiau norėti? Smulkmenų, kaip ir daugeliui, pasitaikė įvairių, tačiau ekstremalių dalykų, klaidų, kurie neduotų ramybės ar norėčiau juos išbraukti iš atminties – ne, nebuvo.

– Jūsų metų įvykių rikiuotėje – ir grįžimas į “Žalgirį”.
– Seniai buvau nusprendęs. Pagaliau vėl žaidžiu namuose ir jaučiu didelį malonumą.

Siūlo vengti nesveikų ambicijų

– Lietuvos gyvenime šiemet karaliavo sportas ir politika, tačiau visuomenė geriausiais šalies ambasadoriais vadina sportininkus. Ką manote apie tai?
– Nesureikšminu nei vieno, nei kito. Politika – savo keliu, sportas – savo. Kiekvienam savi darbai ir rūpesčiai – svarbiausi. Manau, kad sportininkų gyvenimas sunkesnis ir sudėtingesnis nei politikų. Jei esi profesionalas, bet kuriai pasirinktai sporto šakai atiduodi visą jaunystę – gražiausius metus. Dažniausiai prarandi sveikatą ir į pensiją išeini beveik invalidas. Asmeniniame gyvenime, šeimoje, namuose – esi lyg svečias. Kai kam atrodo, jog tai – niekai, jei palygini su šlove, pinigais. Man – ne niekai.

– Pradėjo ryškėti konkretesni Kauno ir Vilniaus dvimiesčio kontūrai, tačiau bent krepšinyje geranoriška partnerystė atrodo kol kas sunkiai pasiekiama. Gal vis dėlto pavyks?
– Spėju, kad dvimiestis – tolimas reikalas. O jei ir taip bus, kas gi blogo? Kaunas prieš Vilnių ar atvirkščiai – sena, jau praeities bėda. Anksčiau “Žalgiris” ir “Statyba”, dabar – “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas”. Intriga, konkurencija turi būti, tačiau sveiko proto ribose, o ne išsigimusi, kad vos ne su peiliais vieni prieš kitus. Juk tą patį darbą dirbame. Reikia rasti vidurį ir džiaugtis vieni kitų pergalėmis. Stengtis, kad būtų dar daugiau tokių komandų, nes dėl to laimės ne Kaunas ar Vilnius, o Lietuvos krepšinis.

Palinkėjo geresnių metų

– Ar jūsų vaikai, atvykę paviešėti Lietuvoje, nenusivylė neradę sniego?
– Buvo liūdesio, nes galvojo apie žiemą, norėjo pačiuožinėti, paslidinėti, o paaiškėjo, kad nėra kur. Sutarėme, kad atsigaus grįžę į Ispaniją – nuvažiuos į kalnus, kur sniego yra pakankamai.

– Ko palinkėtumėte kauniečiams ir sau Naujaisiais metais?
– Kad jie būtų geresni nei praėjusieji. Linksmesni, nuoširdesni, sveikesni, darnesni. Visada to norisi. Linkiu kuo mažiau nesveiko, o daugiau gero pavydo. Norėčiau pergalių ir kad kauniečiai, mylintys krepšinį, nepamirštų “Žalgirio”. Juk tai – Kauno “Žalgiris”, visų mūsų komanda. Ar jai seksis, ar ne – vis tiek pirmiausiai mums teks tai patirti ir išgyventi.