Sabo nuopelnai – neįkainojami, “Kauno diena” 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Eurolygos vadovas norėtų, kad geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas žaistų kuo ilgiau

Kaune užvakar viešėjo Eurolygos vadovas Chordis Bertomeu. Jis atvyko įteikti “Žalgirio” vidurio puolėjui Arvydui Saboniui Eurolygos reguliariojo sezono naudingiausiojo žaidėjo prizo. Tai buvo antrasis Ch.Bertomeu vizitas Lietuvoje.

Lietuva – Eurolygos dalis

Prieš “Žalgirio” ir “Maccabi” dvikovą Eurolygos vadovas susitiko su Lietuvos žiniasklaidos atstovais. Pokalbį jis pradėjo iš anksto parengta kalba:

– Atvykau su specialia misija – įteikti Arvydui Saboniui 2003-2004 metų reguliariojo sezono naudingiausiojo žaidėjo prizą. Jis nusipelnė šio įvertinimo ir dėl to, ką pats nuveikė aikštėje, ir dėl to, jog sugebėjo su “Žalgiriu” prasibrauti į TOP-16 iš pačios sunkiausios Eurolygos grupės. Prizą įteikiu ypatingam žaidėjui, vienam žymiausių pasaulio krepšinio istorijoje. Sabo nuopelnai krepšiniui neįkainojami, jie neapsiriboja tuo, ką jis daro aikštėje. Arvydas grąžina krepšiniui tai, ką pats iš jo gavo ir tai daro savo tautos labui. Įkūręs krepšinio mokyklą ir rūpindamasis jaunų žaidėjų asmenybių puoselėjimu, Sabas prisideda prie krepšinio vystymo daugiau kaip 10 metų. Jo atsidavimą savo šaliai rodo sporto bazių įsigijimas ir dalyvavimas naujos sporto arenos statybos projekte.
Mes labai patenkinti, kad Eurolygoje tarp mūsų yra ir Lietuva – šalis, kuri myli krepšinį, kuri gyvena krepšiniu. Neseniai atlikome tyrimą, kuris parodė, kad Eurolygos interneto svetainė labiausiai skaitoma Lietuvoje.
Žinant, kad ULEB varžybose dalyvauja 60 klubų, kad sužaista daugiau kaip 1000 rungtynių, manau, debatai apie tai, kuri organizacija pirmauja Europos krepšinyje, o kuri atlieka mažesnį vaidmenį, yra baigti. Krepšinio mėgėjai, klubai, netgi kai kurių nacionalinių federacijų vadovai šiandien neturi abejonių, kur žaisti jų komandoms – ULEB ar FIBA Europos varžybose.
Apmaudu, bet FIBA Europa vėl pradeda naują konfrontaciją su ULEB. Vienas tokių į konfrontaciją vedančių žingsnių yra tai, kad 2005-2006 metų sezoną FIBA gerokai pastūmėjo į priekį numatomą Europos čempionato datą, o tai kelia grėsmę normaliam nacionalinių čempionatų vykdymui. Taip pat esu susirūpinęs dėl FIBA Europos padalinio sprendimo, kurie Europos arbitrai teisėjaus olimpinėse žaidynėse. Nė vieno ULEB teisėjo Atėnuose nebus, tai reiškia, kad ten nebus geriausiųjų. Jeigu šis sprendimas nebus pakeistas, ULEB yra ryžtingai nusiteikusi ginti savo arbitrų interesus ir kreipsis į Europos teismą. Padarysime viską, kad ydinga praeities praktika būtų baigta.

Krepšinis suvienytas?

– Pone Bertomeu, ar Jūsų žodžiai reiškia, kad suvienyto Europos krepšinio vizija atidedama neribotam laikui?
– Manau, krepšinio susivienijimas įvyko prieš trejetą metų, kai Europos klubai įsijungė į Eurolygos projektą. Geriausias krepšinis žaidžiamas ULEB varžybose. Krepšinio mėgėjams, – o mes dirbame tik dėl jų, nesvarbu, kas vykdo varžybas – ULEB, FIBA ar dar kažkas. Jie nori matyti geriausias komandas, geriausius žaidėjus ir teisėjus vienose varžybose ir tikiu, kad šiandien jie tai turi. Taip pat tikiu, kad ateityje mūsų santykiai su FIBA pagerės.

– Ar naudingas Eurolygai Arvydo Sabonio dalyvavimas Eurolygoje verslo, įvaizdžio kėlimo prasme?
– Sabas buvo gera naujiena Eurolygai visomis prasmėmis. Mano svajonė, kad Sabas, kaip žaidėjas, su mumis būtų kiek galima ilgiau.

Klaidų dar pasitaiko

– Kaip vertinate Eurolygos teisėjų darbo kokybę? Ar pasiteisino, kad aikštėje dirba trys arbitrai?
– Teisėjavimas – visada sunkus klausimas ir dėl jo sunku ginčytis. Kad ir kaip žiūrėtum, trys teisėjai suteikia didesnę galimybę kontroliuoti žaidimą ir išvengti klaidų. Tačiau jų vis dar pasitaiko. Bet tokių problemų turi viso pasaulio krepšinis. Vertinant, kokia buvo situacija prieš trejus metus ir dabar, galiu tvirtinti, kad įtampos liko mažiau ir trijų teisėjų darbas duoda teigiamų rezultatų.

– Eurolygos komandos siunčia į Jūsų būstinę Barselonoje kiekvienų rungtynių vaizdo įrašus. Ką Jūs su jais darote, ar visus peržiūrite?
– Visus įrašus peržiūri ULEB teisėjų departamento vadovai Kostas Rigas ir Alenas Ričardsonas, kurie ir padaro išvadas. Jeigu įžvelgiama klaidų, arbitras keletą rungtynių gali neteisėjauti, jis nebus skiriamas į svarbius mačus ir panašiai. Galiu užtikrinti, kad jeigu teisėjas daro klaidų, jis neišvengs pasekmių.

– O ar buvo padarytos išvados po “Žalgirio” ir CSKA rungtynių, kai teisėjai per paskutiniąsias 1,6 sekundės suklydo tris kartus ir tai galėjo turėti tragiškų pasekmių Kauno klubui?
– Manau, tai labai specifinis klausimas ir negaliu atsakyti į jį, nes nesidomėjau tuo. Tai – ne mano, o Kosto Rigo kompetencija.

Varžybų sistema gali keistis

– Ar Eurolygos varžybų sistema ir komandų skaičius nesikeis artimiausiu metu?
– Prieš trejus metus įsipareigojau, kad po 2003-2004 metų peržiūrėsime varžybų sistemą. Todėl prieš finalo ketverto turnyrą apklausime klubų atstovus ir išklausysime jų nuomonę. Atsižvelgdami į tai nuspręsime, ar varžybos vyks taip pat, ar sistemą keisime. Jeigu keitimų bus, jie nebus trumpalaikiai – 3-5 metams.

– Kokios galimybės Lietuvai Eurolygoje turėti antrąją komandą?
– Praėjusiais metais generalinės asamblėjos metu buvo užfiksuota Eurolygos klubų sudėtis iki 2006 metų, todėl žinome, kokios komandos žais dar dvejus metus. Bet kokie pasikeitimai klubų struktūroje galimi tik po 2006 metų sezono.

Arenos projektas patiko

– Lietuva tikisi, kad 2007 metais FIBA Europa jai patikės teisę surengti Europos vyrų krepšinio čempionatą. Ar, žvelgiant iš šalies, Jums atrodo, kad mes galime to tikėtis?
– Manau, tokios stambios varžybos turi vykti tose šalyse, kurios yra nusipelniusios krepšiniui.
Žvelgiant į kandidatų sąrašą, nėra jokios abejonės, kad Lietuva nusipelnė Europos čempionato. Tik bijau, kad pasakydamas tai viešai aš jums labiau pakenksiu, nei padėsiu.

– Kokį įspūdį Jums paliko naujos Kauno sporto arenos projektas?
– Teigiamą. Naujų arenų statyba yra viena sudėtinių dalių, mes galime pritraukti daugiau žmonių į krepšinio varžybas. Todėl, jeigu mano žodis ką nors reiškia, noriu paskatinti miesto vadovus, Arvydą Sabonį ir kitus investuotojus neatsisakyti ketinimų, nes sporto rūmai būtų svarus indėlis į Eurolygą ir puiki vieta, kur galėtų vykti 2007 metų Europos čempionatas.

Rengiami projektai su NBA

– Ar Eurolyga turi finansinių galimybių labiau padėti klubams?
– Visi žinome, kad finansinių problemų turi ne tik krepšinis, bet ir kitos sporto šakos, tarp jų – futbolas. Mes ieškome stipresnių rėmėjų, bet jų rasti nėra lengva, todėl vienas mūsų rūpesčių yra padėti klubams patiems neįsivelti į rizikingas avantiūras, o išlaikyti subalansuotą biudžetą, kad jų ketinimai ir galimybės atitiktų vieni kitus.
Rėmimo įstatymai visose šalyse yra skirtingi, todėl norime pirmiausia išsiaiškinti, kokie jie yra, ir kitais metais pradėti naują darbo etapą su klubais, padedant jiems tvarkyti savo biudžetus. Tai būtų svarbi pagalba, kuri leistų klubams jaustis tvirčiau.

– Kokios yra bendradarbiavimo su NBA perspektyvos?
– Turime gerus ryšius su NBA, ką tik pasirašėme sutartį dėl Eurolygos rungtynių transliacijos NBA TV kanalu.
Yra planų dėl Europos krepšinio puoselėjimo bendromis pastangomis, kuriuos aptarėme praėjusiais metais Barselonoje per parodomąsias rungtynes tarp “Memphis Grizzlies” ir “Barcelona”. Ta proga buvo atvykęs NBA komisaras Deividas Sternas, kuris teigė, kad Europos krepšinio vystymasis domina ir NBA, todėl turime veikti drauge. Kartu rengiame NBA komandų vasaros stovyklų Europoje projektą.