Žemiausias žalgirietis centimetrų trūkumą kompensuoja vikrumu 0

Valdas KASPERAVIČIUS

Prieš šį sezoną niekas nesitikėjo, kad nedidukas Kauno „Žalgirio-A.Sabonio“ mokyklos gynėjas Gediminas Navickas užsivilks „Žalgirio“ marškinėlius. Kvietimas į legendinę komandą nustebino ir patį krepšininką. „Išgirdęs džiugią naujieną, pamaniau, jog sapnuoju“, – mūsų tinklalapiui prisipažino jaunasis žalgirietis.
„Dar anksti teigti, kad G.Navickas pritapo prie komandos. Pasakysiu taip: jis negadina vaizdo. Vaikinas atidžiai klauso patarimų, yra tikras kovotojas“, – taip G.Navicką apibūdino „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Antanas Sireika.
Dvidešimtmetis 179 cm ūgio vaikinas „Žalgiriui“ atstovavo per visas šešerias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes, o per varžybas su „Šiauliais“ pelnė 19 taškų ir buvo rezultatyviausias Kauno komandos žaidėjas.

Kilęs iš sportiškos šeimos

– Krepšinio treniruotes pradėjai lankyti savo iniciatyva ar kas nors paskatino?
– Visi vaikai trokšta tapti gerais krepšininkais. Aš irgiu norėjau būti tokiu, todėl ir patraukiau į krepšinio aikštelę. Į pirmąją treniruotę atėjau besimokydamas antroje klasėje.

– Gimei Kaišiadoryse. Ar šiame mieste ir pradėjai mokytis krepšinio paslapčių?
– Ne. Kaišiadoryse gyvenau tik vienerius metus. Sportuoti pradėjau Kaune.

– Ar esi kilęs iš sportiškos šeimos?
– Šeimą drąsiai galima vadinti sportiška. Mano tėtis Sigitas Navickas buvo SSRS lengvosios atletikos rinktinės narys, daugkartinis Lietuvos bėgimo čempionas. Tėtis bėgiojo 800 metrų. Brolis Kęstutis yra žinomas badmintonininkas, Baltijos šalių suaugusiųjų čempionas. Dabar jis gyvena ir žaidžia Vokietijoje.

Per pirmąsias treniruotes jaudinosi

– Ar kvietimas į „Žalgirį“ tau buvo netikėtas?
– Iki tol dvejus metus žaidžiau dublerių komandoje. Kvietimas į „Žalgirį“ buvo labai netikėtas. Tuo metu, kai man paskambino „Žalgirio-A.Sabonio mokyklos“ treneris Rimantas Grigas, miegojau. Išgirdęs naujieną, pagalvojau, jog sapnuoju.

– Kam pirmiausia pasigyrei, kai iš „Žalgirio“ dublerių komandos pakvietė į pagrindinę?
– Šeimai. Pasidžiaugėme kartu su broliu.

– Ar jaudinaisi per pirmąją treniruotę su žalgiriečiais?
– Žinoma. Jaudinausi ne tik per pirmąją treniruotę, truputį ilgiau. Dabar jau apsipratau ir į treniruotę einu kaip į mėgstamiausią užsiėmimą.

– Jau žaidei šešerias LKL rungtynes. Ar jauti didelį skirtumą tarp LKL ir Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) pirmenybių?
– Skirtumas akivaizdus. LKL čempionate visai kiti greičiai. Tačiau galima prisitaikyti ir žaisti. Manau, kad viskas eis geryn. Vis dėlto pasitaiko ir nesėkmingų varžybų. Man nesisekė rungtyniauti su Kauno „Hidruva-Atletu“.

Trokšta debiutuoti Eurolygoje

– Vasarą, kai dar atstovavai dublerių ekipai, komandos draugai tave buvo išrinkę kapitonu. Jie pasikliovė tavimi. O kada tikiesi įgyti „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Antano Sireikos pasitikėjimą?
– Komandoje esu vienas jauniausių. Kada A.Sireika pradės pasitikėti manimi? Tai priklausys nuo mano žaidimo. Kuo geriau rungtyniausiu, tuo labiau didės pasitikėjimas.

– Turi vilčių, kad artimiausiu metu tau bus leista išbandyti jėgas ir per Eurolygos varžybas?
– Labai noriu debiutuoti Eurolygos turnyre, tačiau nežinau, ar treneris suteiks tokią galimybę. Daug dirbsiu, stengsiuos. Tikiuosi, kad atsiras proga išbėgti į aikštę ir per Eurolygos rungtynes.

– Kaip krepšininkas esi nedidelio ūgio – tik 179 cm. Aikštelėje jauti, kad tau šiek tiek trūksta centimetrų?
– Kartais pajuntu. Tarp krepšininkų aš visada buvau beveik mažiausias, todėl teko prisitaikyti prie aplinkybių ir atskleisti savo geriausias savybes. Ūgio trūkumą stengiuosi kompensuoti greičiu, vikrumu.

– Kelerių metų nustojai augti?
– Augti nustojau, kai sukako 17 metų. Mano tėvai aukštoki, tėčio aš nepraaugau.

Pravardė – „Mažasis“

– Kas krepšinio aikštelėje tau sekasi lengviausiai, kas sunkiausiai?
– Man patinka gintis. Kai gerai giniesi, visa komanda „užsiveda“. Patinka greitas puolimas, nes tada galiu labiausiai atsiskleisti, pademonstruoti savo privalumus.

– Kurio žalgiriečio žaidimu labiausiai žaviesi, į kurį norėjai lygiuotis prieš penkerius metus?
– Žaviuosi visais „Žalgirio“ krepšininkais. Jie man yra sektinas pavyzdys. Labai patinka Paulius Jankūnas ir Simonas Serapinas. Vaikinai daug dirbo ir tapo vienais pagrindinių komandos žaidėjų.
Prieš penkerius metus imponavo Mindaugas Timinskas. Ir dabar gėriuosi jo kovingumu. Mindaugas – tikras kapitonas. Žinoma, kaip ir visiems, patinka Arvydas Sabonis.

– Gal naujieji komandos draugai jau spėjo sugalvoti pravardę?
– Mano pravardė – „Mažasis“. Ji nėra nauja. Dėl nedidelio ūgio taip mane vadino ir „Žalgirio“ dubleriai.

Laisvalaikiu mėgsta miegoti

– Su kuriuo „Žalgirio“ krepšininku daugiausia bendrauji?
– Geriausiai sutariu, daugiausia bendrauju su P.Jankūnu. Su Pauliumi esame bendraamžiai, seniai pažįstami, kartu žaidėme dublerių ekipoje. Man smagu su juo bendrauti.

– Ar kur nors mokaisi?
– Lietuvos kūno kultūros akademijoje studijuoju turizmą ir vadybą. Esu trečiakursis.

– Ką mieliausiai veiki laisvalaikiu?
– Dabar, kai daug treniruočių, laisvalaikiu miegu. Anksčiau, kai nebuvo tokios intensyvios treniruotės, su draugais išeidavau prasiblaškyti į miestą. Dabar tam laiko nelieka.

– Tau dar tik dvidešimt. Tikriausiai artimiausiu metu vesti neketini?
– Neketinu. Dabar neturiu ir merginos.

Komentarai