Krepšinio pasaka 0

Įprastai, pasakų sezonas startuoja kartu su ilgais žiemos vakarais. Tačiau krepšinio istorijų laikas jau prasidėjo. Dažniausiai patys įsimintiniausi ir žaviausi pasakų herojai yra vyrai – karžygiai, princai, karaliai. Krepšinyje mums tokiais herojais tapo dvylika lietuvių krepšininkų, kurie 2005 Europos čempionate beveik trims savaitėms taps broliais, pasiryžusiais kaip trys muškietininkai kautis “visi už vieną ir vienas už visus” . Toks principas iš tikrųjų pasiteisintų visu šimtu procentų, nes šįsyk nebus Šarūno Jasikevičiaus poetikos, Eurelijaus Žukausko, Dariaus Songailos “centrinės” istorijos, Sauliaus Štombergo trilerio…

Pastarosiomis dienomis situaciją dar labiau pakoregavo Arvydo Macijausko netektis. Šį savaitgalį dar viena staigmena – tapo aišku, kad į Serbiją nekeliaus ir Dainius Šalenga. Žaidėjų skaičius, atrodo, mažėja aritmetine progresija. Tuomet norom nenorom pradedi įtarinėti, ką reiškia toks “krepšininko” ir “klubo” solidarumas, kuomet užtenka rekomendacijos ir žaidėjas, deklaravęs meilę Lietuvai, meilę krepšiniui, pasirenka kitokį, lengvesnį variantą – “pass1”. “Tu mano uždrausta svajonė” pasakys jis rinktinei, žiūrėdamas tiesiai į akis, tačiau vien tas faktas, kad joks klubas ar komanda negali krepšininkui uždrausti rungtyniausti nacionalinėje rinktinėje, truputį sumenkina šį pasiteisinimą. Tuomet kyla klausimas, ar iš tkrųjų ir kiek “ta svajonė yra uždrausta”? Ir dar viena tema pamąstymui – kokią Lietuvos rinktinę matytumėme Serbijoje, jei panašias rekomendacijas savo žaidėjams pradėtų teikti lietuviški klubai?

Tačiau dabar nereikia laidoti dar “gyvų”. Juk paskutinėse draugiškose varžybose Maskvoje, mūsų rinktinė, nors ir neatvežė 20000 dolerių vertės Konfederacijų Super taurės, tačiau ir neleido sublizgėti Sergejaus Babkovo rinktinei su visomis NBA žvaigždėmis. Atidesni Lietuvos rinktinės gerbėjai turbūt pastebėjo, kad šiame mače tapo aišku, kas iš tikrųjų vadovauja lietuviško krepšinio paradui. Mat Kaune, draugiškose rungtynėse su airiais, per daug į akis krito dviejų vyriausiojo trenerio pagalbininkų “parodomoji programa”. Dar keisčiau, kai vienas iš jų, klaidžiodamas po Kiniją, imasi skauto vaidmens, dėl tokių demaršų prieš australų kolegas priversdamas raudonuoti Lietuvos krepšinio federaciją. Tokie Lietuvos krepšinio “patriotai”, be galo “nuoširdžiai” užsiimdami lietuvių krepšininkų eksportu, niekais paverčia sunkų mūsų šalies klubų ir trenerių darbą, dėl trumpalaikės, visų pirma savo, materialinės naudos. Tuo “šie krepšinio “specialistai” ir skiriasi nuo buvusios Jugoslavijos trenerių, kurie, kaip voratinklis apraizgę Europos krepšinį, ieško, ką galima duoti, o ne atimti.

Lietuviško krepšinio pasaka kolkas tikrai nėra “saldi” ar tobula. Bet svarbiausia, kad ši pasaka, kurią pradėsime skaityti rugsėjo 16 dieną, finišuotų su laiminga pabaiga: “…ir jie grįžo su medaliais” .

2005 Europos moterų krepšinis Turkijoje jau turi savo istoriją: pirmoji vieta grupėje, ketvirtfinalyje su Lenkija, per 4 minutes ir 40 sekundžių, iškovotas kelialapis į pasaulio čempionatą, pralaimėjimas Europos čempionių titulą gynusioms rusėms pusfinalyje ir ispanėms atiduota bronza. Sugrįžusios lietuvės bus įvertintos pagal kiekvieno “sugedimo laipsnį”. Juk mūsų tauta jau seniai išlepinta pergalių.

Kiek kitokios pasakos pastaruoju metu yra kuriamos Lietuvoje, kurias, Juozo Erlicko stiliumi, galima pavadinti: vieno veiksmo komedija “Arvydas Sabonis žais”. Tas pats scenarijus, tie patys nacionalinio lygio “rytiniai pasakoriai”, tik juokas nebeima. Labai paprasta manipuliuoti žmonėmis, vadovaujantis principu : “jeigu jau kristi, tai tegu kritimas būna ilgas”. Per daug kičo. Per pigu.


1 “pasuoti” (angl.)

Komentarai