Čia vis dar “Žalgiris”.Tegu tai tęsiasi. 0

Ši krepšinio savaitė pralėkė visu šuoliu – jos metu daugiausiai dėmesio susilaukė Eurolygos spektaklių premjeros. Lietuviškų komandų pasirodymai įvertinti kontrastingai – turnyro debiutantai buvo nušvilpti, o senbūvių startas palydėtas aplodismentais.

Ar žinote, kad pingvinai, stebėdami praskrendančius lėktuvus, užverčia galvas taip aukštai, kad net virsta ant nugaros ir nebegali atsikelti? Panašus procesas vyksta ir su “Lietuvos ryto” klubu. Vilniečiai yra vis dar apakinti ULEB taurės spindesio ir galvoja, kad yra geriausi. Taip. ULEB taurės turnyre buvote pirmi, tačiau debiutinis Eurolygos mačas parodė, koks skirtumas yra tarp ULEB taurės ir Eurolygos čempionatų. Šį pasakymą puikiai iliustruoja ir daug ankstesnis rezultatas – 4:0.

“Vis dėlto negaliu pasakyti, kodėl pralaimėjome.” – po mačo su “Cibona” sakė R.Javtokas.

“Aš negaliu paaiškinti, kodėl mes žaidėme taip prastai” – komandos kapitonui antrino S.Jasaitis.

Jei Vilniaus klubo žaidėjai ir toliau neturės atsakymų, tai jiems po kiekvienų Eurolygos dvikovų reikės išgirsti tik tokius pačius klausimus.

Rungtyniaujant pajėgiausiame Europos klubinių komandų turnyre neužtenka turėti labai gražius žaidėjus ar didžiuotis modernia arena. Kolkas “Lietuvos rytas” Eurolygoje turi semtis patirties, turi pamiršti praėjusio sezono pasiekimus – kitu aveju – gali pamiršti galimus laimėjimus Eurolygoje. Juk komandos sudėtis tikrai nėra beviltiška, bet yra perdaug kategoriško požiūrio, perdaug savimeilės ir perdėtos panegirikos.

Lietuvos čempionų startas Eurolygoje toli gražu irgi nebuvo idealus, tačiau rezultatas teigiamas. Žalgiriečiai įrodė, kad yra užgrūdinto, tvirto charakerio, pirmosios pergalės siekę atkakliai ir pasiaukojančiai – tai brandžios Eurolygos komandos bruožai.

Ši pirmoji pergalė duos dividentų, kurie labiausiai pasijaus ateityje – todėl prognozės yra optimistiškos ir šviesios – Su kiekvienom rungtynėm “Žalgiris” stengsis būt stipresnis – labiau vieningas ir labiau vientisas. Pergalių receptų knygoje šie komponentai yra svarbiausi.

Žalgiriečiai sudrebino mūsų širdis, stipriau sugniaužė kumščius ir vos nepadarė pirmųjų puslapių vertos sensacijos šeštadienį – skrydis virš “Sakalų” lizdo netikėtai buvo ilgas ir su labai aukštais barjerais – LKL/BBL čempionate, kuomet rungtyniauja Lietuvos čempionai, tokį vaizdą galima matyti labai retai. Ir šįkart gal ne tiek gerai žaidė “Sakalai”, kiek buvo aptingę ir nustebinti tokio vilniečių “išsišokimo” žalgiriečiai. Tačiau vėlgi – nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pamatėme, ko galima tikėtis iš L.Ayuso. “Būtent tokio žaidėjo mes ieškojome ir šis mačas tapo įrodymu, kad tokį žaidėją radome. Jei rungtynės būtų buvę lengvos, L.Ayuso nebūtų taip atsiskleidęs.” – sakė G.Krapikas.

Dvigubu šios savaitės herojumi tapo Paulius Jankūnas, kuris tiek Slovėnijoje, tiek Vilniuje buvo žalgiriečių sėkmę nešantis talismanas su jį lydinčių sąskambiu “Pergalių Jankūnas”. Žalgiryje, šis 21 metų krepšininkas, Pasaulio čempionas žaidžia taip, lyg tai būtų paskutinis kartas, paskutinė galimybė. Ant pjedestalo P.Jankūną galima užkelti už pagarbos vertas jo savybes krepšinio akšteje – už šaltakraujiškumą, kuris dažnai nebūdingas jo metų žaidėjams, už tai, kad yra stabilus ir patikimas komando narys.

Kaip žaidėjas Žalgiryje auga ir Jonas Mačiulis, savo kovingumu jis jau dabar panašus į buvusį Kauno klubo kapitoną Mindaugą Timinską.

Kitų 2005 m.Pasaulio čempionų likimai susiklostė tikrai skirtingai.

R.Seibučio, kuris buvo pripažintas naudingiausiu (MVP) Pasaulio jaunimo čempionato žaidėju, kelias pasuko į Graikiją, į J.Kazlausko treniruojamą „Olimpiacos“ . Šis jaunasis krepšininkas jau dabar patenka į graikų klubo startinį penketą, o apie jo tolimesnes karjeros galimybes sunku net spėlioti – aišku viena – vis didėjančiu greičiu pirmyn.

Turbūt sutiksite, kad Graikijos čempionatas ir Eurolyga R.Seibučiui – tikrai gera, turtinga terpė tobulėti.

Artūras Jomantas, kuris taip pat buvo vienas pagrindinių žaidėjų 2005 m.Pasaulio čempionate, ir vėl sugrįžo į „Šiaulius“. Krepšininkas, kuris vertinamas dėl sugebėjimo gerai gintis, patikimos kovos dėl atšokusio kamuolio, savo įgūdžius turės tobulinti komandoje, kuri dalyvauja FIBA Europe” turnyre ir yra LKL čempionato prizininkė.

A.Jomantas, gavęs žiupsnelį vilties patekti į “Lietuvos ryto” dvyliktuką, netrukus turėjo tas viltis užgniaužti ir pamiršti. Grįžimas į “Šiaulius” – pliusas ar minusas?

Ką gi, palikime šį klausimą atvirai diskusijai…

Stepono Babrausko likimas nuėjo dar labiau vingiuotais keliais – “Lietuvos ryto” vėtytas ir mėtytas krepšininkas buvo išsiųstas į Belgiją, į šalį, kuri “ypač garsėja gera krepšinio mokykla”. O Belgijos lygos autsaideris, Liuveno “Passe Partout Groot“ klubas, matyt, yra „ypač gera vieta tobulėti“.

Atrodo, taip arba panašiai mąstė vilniečiai.

Nors vis dar kartais plevesuoja vėliavos su užrašu “Kur Stepas?” , bet karavanas ir aplojamas traukia tolyn, o šuns balsas į dangų neina.