P.Jankūnas: „Subrendau kaip krepšininkas “ 0

Antanas Pakula, euroleague.net

Kauno „Žalgiris“ yra vienas iš penkių Eurolygos turnyro klubų, turinčių geriausią pergalių ir pralaimėjimų balansą. Puikus Lietuvos čempionų pasirodymas daug kam tapo staigmena — rungtyniaudami be lyderio Tanokos Beardo, kauniečiai A grupėje užima antrąją vietą.

Viena pagrindinių „Žalgirio“ sėkmės priežasčių — labai naudingas jaunojo aukštaūgio Pauliaus Jankūno žaidimas. 21 metų 203 cm ūgio krašto puolėjas, vasarą žaidęs Lietuvos jaunimo ir nacionalinėse rinktinėse, puikiai kompensuoja T.Beardo netektį.

P.Jankūnas yra jauniausias krepšininkas, patenkantis tarp 15 naudingiausių Eurolygos žaidėjų. Šį sezoną per susitikimą žalgirietis vidutiniškai pelno po 13 taškų, atkovojo 6.8 atšokusio kamuolio ir atlieka 1.8 rezultatyvaus perdavimo.

— Pauliau, ekipos lyderis T.Beardas praleido penkerias Eurolygos rungtynes, tačiau „Žalgiris“ patyrė tik vieną nesėkmę. Toks komandos pasirodymas nustebino daugelį, o tave?

— Kai praradome Tanoką bei kelis pagrindinius žaidėjus, buvo išties sunku.

Iškritus T.Beardui, iki tol mažiau žaidę, atsarginiai krepšininkai gavo puikią progą pasireikšti. Pavyzdžiui, Darius Šilinskis, norėjo įrodyti, jog gali gerai rungtyniauti aukščiausiame lygyje. Visų žaidėjų pastangos kompensavo T.Beardo netektį.

Jau pajutome amerikiečio svarbą keliose sunkiose rungtynėse, kuriose su Tanoka būtume laimėję kur kas lengviau.

Prisipažinsiu, prieš sezoną nesitikėjau tokios pradžios. Žinojau, kad kiekvienose rungtynėse aikštelėje turėsiu atiduoti viską. Džiaugiuosi, jog mano pastangos nėra bevaisės.

— Kur slypi tokio sėkmingo Kauno klubo žaidimo priežastys?

— Šį sezoną „Žalgiris“ subūrė gerą komandą. Po metų pertraukos į Kauną sugrįžo įžaidėjas Edas Cota, kuris puikiai pritampa prie ekipos žaidimo braižo. Edas yra itin kūrybingas atakų organizatorius.

Taip pat turime universalų puolėją Reggie Freemaną. Patyręs amerikietis žiba tiek gynyboje, tiek puolime. Reggie žaidimas man labai imponuoja.

Neseniai prie ekipos prisijungęs snaiperis Larry Ayuso gali pataikyti iš toli, o taip pat sėkmingai laužyti varžovų gynybą aštriais reidais.

Šiemet turime gerai subalansuotą sudėtį ir puikių idėjų nestokojančius trenerius.

— Šį sezoną „Žalgiris“ privertė patirti pirmąsias nesėkmes tokias Eurolygos komandas kaip „TAU Ceramica“ ar Trevizo „Benetton”. Ar po puikaus lapkričio mėnesio žalgiriečiai jau mąsto ir apie dideles pergales?

— Po kiekvienos laimėtos dvikovos nuolat mąstai, jog būtų puiku laimėti ir kitas rungtynes. Kai kišenėje turi daug pergalių, pradedi galvoti kiek toli gali nueiti.

Šiuo metu pagrindinis tikslas – patekti tarp 16 stipriausių komandų. Pergalių ir pralaimėjimų balansas dar nieko nereiškia. Kelios pralaimėtos rungtynės ir komanda vėl atsiduria lentelės viduryje.

Jau turiu karčios patirties su Lietuvos rinktine šių metų Europos čempionate. Tada laimėjome visas dvikovas, tačiau suklupome ketvirtfinalyje ir praradome galimybę kovoti dėl medalių.

Dabar turime kautis dėl vietos šešioliktuke. Kai ten pateksime, galvosime ir apie didesnius laimėjimus.

— Kai prieš du sezonus debiutavai Eurolygoje, jau tuomet krepšinio mėgėjai ir ekspertai įžvelgė tavo milžinišką potencialą. Ar daug kas pasikeitė per tuos du metus?

— Esu laimingas, jog kol kas viskas klostosi puikiai. Manau, kad aikštelėje neblogai atlieku savo darbą.

Vasarą, atstovaudamas šalies nacionalinei ir jaunimo komandoms, gavau naudingos patirties.

Šiemet pirmąkart apsivilkau Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius ir užsitarnavau trenerių pasitikėjimą — Europos čempionate žaidžiau gana nemažai.

Per tuos metus įgijau meistriškumo, pasitikėjimo savimi. Subrendau kaip krepšininkas, todėl pakilo mano žaidimo kokybė.

— Aikštelėje praleidi vis daugiau laiko. Nors tau dar tik 21 metai, ar jau esi pasirengęs tapti komandos lyderiu?

— Esu visada pasiruošęs imtis iniciatyvos. Prieš rungtynes niekada negalvoju kaip tapti rezultatyviausiu komandus žaidėju. Į aikštelę einu kautis ir ten palieku visas jėgas.

Būna dienų, kai man nesiseka puolime, tačiau dėl to nesikremtu ir žaidžiu komandai, žaidžiu visa širdimi.

Rungtyniaudamas niekada negalvoju apie savo statistinius rodiklius. Svarbiausias dalykas — pergalė.

Žinoma, visada džiugu kai laimime rungtynes, ir aš patenku tarp naudingiausių žaidėjų. Bet nesu krepšininkas, kurį persekioja mintis įmesti kuo daugiau taškų ir būti tarp Eurolygos žvaigždžių.

— Praėjusį sezoną iš toli atakavai vos 7 kartus. Šiemet per šešis susitikimus metei jau 15 tritaškių, iš kurių pataikei 5. Ar tai didelė permaina tavo žaidime?

— Tolimi metimai šį sezoną man yra svarbus žaidimo komponentas. Praėjusią vasarą daug dirbau siekdamas pagerintį šį elementą. Visi krepšininkai žino savo silpnybes ir daug dirba norėdami jas panaikinti.

Mano nuomone, tai, kad šį sezoną pakankamai tiksliai atakuoju iš toli, padaro mane kur kas universalesniu žaidėju. Tampu kietesniu riešutu varžovų gynybai.

— Po rungtynių prieš Bambgero GHP (Vokietija) „Žalgirio“ treneris Antanas Sireika sakė, jog kartu su Jonu Mačiuliu neveltui buvote vieni jaunių ir jaunimo rinktinės lyderių pasaulio ir Europos čempionatuose. Kaip tavo žaidimą įtakojo patirtis tokio lygio turnyruose, kuriose teko rungtyniauti prieš savo bendraamžius iš įvairių šalių?

— Ten žaidžiau prieš geriausius viso pasaulio jaunuosius talentus. Galėjau dar kartą įvertinti savo galimybes, o pasaulio jaunimo čempionato „auksas“ suteikė papildomo pasitikėjimo savimi.

Juk ne kasdien laimi tokio rango varžybas, todėl labai vertinu ten įgytą patirtį.

— Eurolygoje debiutavai vos prieš kelis metus. Tada žaidei vienoje komandoje kartu su legendiniu Lietuvos krepšininku Arvydu Saboniu, pelnei 12 taškų, o „Žalgiris“ parklupdė Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija). Paaugliui iš Kauno tai turėjo būti lyg svajonės išsipildymas.

— Sabas visada buvo mano idealas. Dar darželyje Arvydas man buvo lyg Dievas. Kai buvau vaikas, nuolat kartodavau tris žodžius — „Sabonis“, „Žalgiris“, „Kaunas“.

„Žalgiryje“ žaisti pradėjau būdamas pakankamai jaunas, ir man tai buvo tarsi stebuklas.

Kai sužinojau, kad su Arvydu visą sezoną žaisiu kartu, negalėjau pasakyti nė žodžio — buvau apstulbęs. Tada išsipildė viena didžiausių mano svajonių.

— „Žalgirio“ komandos lietuvių daugumą sudaro Kauno, mažo miesto pagal Eurolygos standartus, krepšininkai. Kaip jautiesi turėdamas galimybę ginti savo gimtojo miesto komandos garbę stipriausiame Senojo žemyno klubiniame turnyre?

— Esu labai laimingas galėdamas reprezentuoti Kauną Europoje. Fantastiška, jog toks paprastas vaikinas kaip aš rungtyniauja „Žalgiryje“ — ekipoje, kuri turi šlovingą istoriją ir gilias tradicijas.

Krepšinio aistruoliai puikiai pažįsta Kauną, o žalgiriečiai kiekvienose rungtynėse įrodinėja, kad nėra iš krepšinio provincijos. Noriu, jog visi žinotų, kad čia žaidžiamas aukščiausio lygio krepšinis.

Kiekviena Europos komanda, kuri rungtyniauja prieš „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytą“ ar „Šiaulius“, giria mūsų šalies mokyklą, žaidėjus.

— Kiek toli „Žalgiris“ gali nukeliauti grįžus T.Beardui?

— Sunku atsakyti į šį klausimą, nes krepšinyje yra daug nenumatytų aplinkybių, daug nežinomųjų. Šiandien gali žaisti visi, o rytoj tu ir trys tavo komandos draugai susižeidžia.

Tikiu, jog pateksime į „Top-16“, tačiau Eurolygoje niekada negali būti tuo įsitikinęs visu šimtu procentų. Kaip jau minėjau, kelios rungtynės gali iš esmės pakeisti komandos situaciją turnyrinėje lentelėje.

Dabar laukiame sugrįžtant Tanokos ir kitų žaidėjų. Taip pat ekipai dar trūksta susižaidimo ir tarpusavio supratimo aikštelėje. Jeigu ir toliau sėkmingai dirbsime, pasieksime tai, ko esame nusipelnę.

http://www.euroleague.net/