G.Rutkauskas: „Šiemet reikia susigrąžinti tai, ką praradome“ 0

Kauno „Žalgiris“ viską pradeda iš naujo – praeitį paliksime krepšinio istorijos vadovėliams, tačiau, aišku, nepamiršime. Naujai pradžiai – nauja komanda, nauji treneriai, bet – tituluočiausiai Lietuvos komandai visuomet keliami tie patys tikslai ir siekiai – būti geriausiais, būti pavyzdžiu visiems.

Ginas Rutkauskas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo generalinis direktorius: „Per beveik šešiolika mano karjeros metų „Žalgiryje“, čempionų titulus praradom tris kartus. Šiemet reikia susigrąžinti tai, ką praradome – LKL ir BBL nugalėtojų vardus bei Eurolygos TOP 16 turnyre iškovoti pergales, nepralaimėti 6-0. O vėliau jau kaip Dievas duos. Viskas priklausys nuo varžovų ir nuo mūsų pačių.

„Kokį tikslą keliu pats sau? Sukurti komandą, jei bus ji, bus ir visa kita.“ – sakė „Žalgirio“ krepšinio klubo vyriausiasis treneris Ainaras Bagatskis. Bus? „Turi būti“ – pridūrė.

Ginas Rutkauskas: „Esu optimistas, bet į klausimą, ar galime galvoti apie finalinį ketvertą, atsakysiu kitu klausimu. Mus pasiekia įvairiausi pranešimai – pavyzdžiui, ispanų „Barcelonos“ klubas didina biudžetą keturiais milijonais eurų – tiek, kiek mes pinigų turim iš viso (!) Taip pat matome, kaip sustiprėjo graikai, kurie ypatingai laukia Eurolygos finalinio ketverto, vyksiančio Atėnuose.

Nežinau, koks biudžetas yra tokių klubų kaip „Panathinaikos“ ar „Olympiacos“, bet jis yra beprotiškai didelis. Šios komandos prilygsta NBA ekipoms. Lygiai tas pats – čempionų titulą ginsianti Maskvos CSKA. Tel Avivo „Maccabi“ šiemet neturi būrio žvaigždžių, bet ne tik jos viską lemia. Izraelio komandos komplektacijos darbams, žaidėjų su didesniais vardais atsiviliojimui sutrukdė karo epizodas, neramumai šalyje.

Dar pridėkime ULEB taurės laimėtoją Maskvos „Dynamo“, su Dušanu Ivkovičiumi priešaky. Pastarieji į Eurolygą ateina su tokiu biudžetu, kokio reikia , tokiu, kokio nori. Kaip ir „Barcelonos“, maskviečių biudžetas siekia tarp 15 – 20 milijonų eurų. Man teko bendrauti su klubo vadovais, kurie neslėpė, jog Eurolygos debiutantų tikslas – finalinis ketvertas.

Tai ar liko jame vietos „Žalgiriui“? Kiekvienas sau atsakykime į šį klausimą.“

Ainaras Bagatskis: „Jei norim kažką laimėti, negalime rinktis varžovų. Norėčiau, kad visos komandos žiūrėtų, kaip žaidžiam mes, o ne atvirkščiai. Kursime agresyvų, protingą krepšinį, tokį, kuris patiktų žiūrovams, gerbėjams – jie turi matyti krepšinį iš didžiosios K. „

Komanda kuriama tikslams ar tikslai komandai?

Ginas Rutkauskas: „Yra tokia teorija, ji vadinasi „Žmonių autobusas“ – žmonės sulipa į autobusą ir važiuoja tam tikra kryptimi, nustatytu maršrutu. Arba į autobusą sulipa žmonės, durys užsidaro. Pasižiūri, kokie žmonės susirinkę ir tuomet nusprendžia, kur važiuos, kur gali nuvažiuot. Aš laikausi tos antrosios teorijos – kai žinai, kokie žmonės, koks kolektyvas, tuomet gali spręsti, ką gali padaryti, kokius tikslus kelti. Vėjais mėtomi tikslai yra beverčiai. Viskas turi ateiti savu laiku – ir mūsų laikas ateis.“

Ainaras Bagatskis: „Esu labai patenkintas komandos sudėtimi, labai…“

O komandą kūrė žmonės, žmonės ją vis dar kuria

„Tai aš dabar turėsiu išduot visa savo taktiką ir metodiką? „ – šypsodamasis paklausė G.Rutkauskas. „Žaidėjų paieškos procesas yra nenutrūkstamas ištisus metus. Jei leidžia piniginė, bet kuriuo metu galime pakeist krepšininką ar pasipildyt juo.Visuomet stebiu žaidėjų rinką. Štai dabar peržiūrėjau beveik visą Las Vegaso vasaros lygą – visas komandas, kurios ten dalyvavo, nes čia susirenka arčiausiai NBA stovintis ešelonas. O taip pat Europa – tiek kiek leidžia mūsų galimybės, kiek turime savų kontaktų, pažinčių. Matau, kas auga, kas progresuoja, kas gavo traumą, kas iš krepšinio turgaus iškrito. Tas pats M.Machado, L.Ayuso buvo ilgalaikio stebėjimo produktai. Brazilą stebėjau tris metus, daugelį potencialių kandidatų – penkis. Juk vienais metais krepšininko negali įpirkt, nes jis yra pasiekęs savo sportinės formos piką ir jo kaina yra labai aukšta, kitais metais – jis jau NBA, trečiais jau gali atsidurti pas mus.Vienu metu mes buvome labai arti susitarimo su visiems jau gerai žinomu C.Arroyo, tačiau jis pasirašė sutartį su NBA. Neseniai Pietų Afrikos Respublikos sostinėje Johanesburge baigėsi „NBA be sienų“ stovykla. Aš jau iš ten turiu informaciją, žinau, kad tik pora neblogų žaidėjų ten buvo.

Sunkiausia žaidėjų paieškos proceso dalis – pažinti krepšininką. Reikia turėti tokių patikimų žmonių, kurie galėtų tiksliai apibūdinti žaidėją: ar jis mėgsta treniruotis, koks yra už aikštelės ribų, ar su šeima, ar be šeimos, su vaikais ar be jų. Stengiuosi atsižvelgti į krepšininko žmogiškąsias savybes. Jei apie kandidatą nieko nežinai – rizika didžiulė, tačiau kartais ji pasiteisina.

Įtakos turi net ir klimatinės sąlygos – pavyzdžiui, pietiečiui, kuris įpratęs žiūrėti į saulę, į besišypsančius, nuotaikingus žmones, čia, Lietuvoje gali darytis baisu. Pas mus didesnę metų dalį būna tamsu, apsiniaukę, šalta – žaidėjas atsikelia į rytinę treniruotę – tamsu, papietavo ir pamiegojo, žiūrėk vėl tamsu –reikia važiuoti į vakarinę treniruotę. Vieniems tokios klimato sąlygos sukelia depresiją, kuri yra viena didžiausių šio amžiaus ligų.

Iš tokių buvo buvęs žalgirietis L.Ayuso. Jis atvažiavo iš Puerto Riko, šalies, kuri vadinama rojaus sala, kur visus metus saulėta, žmonės draugiški, linksmi. Ir atvažiavo į „lietuvišką kloaką“, į komandą, kurioje buvo tik darbiniai santykiai – ten, kur vieni kitų nesuprato, neįvertino, neišreiškė pagarbos. Jis nerado sau vietos ir nutarė išvykti – tai retai mano karjeroje pasitaikantis momentas. Daugelis iškenčia. „ – sakė G.Rutkauskas.

Ainaras Bagatskis: „Geras mikroklimatas komandoje – vienas svarbiausių sėkmės faktorių. Taip nebūna, jog ekipos draugai nesikalba, bet žaidžia labai gerai. Komanda komandoje negali būti. Reikia, kad vieni kitais būtų patenkinti tiek aikštėje, tiek laisvalaikiu. „

Vienus reikėjo varyt, kiti patys išvažiavo

Ginas Rutkauskas: „Praėjusiame sezone daugelis kalbėjo, jog „Žalgirio“ komplektacija buvo bloga. Ji buvo gera, bet nebuvo išlaikyta iki galo. O ir žaidėjų surinkimas yra tik pirmas etapas. Mes buriame komandą, kuri gali ne dirbti, o žaisti. Žaisti gali tik talentai, o jie kartu su savimi atsiveža įvairių šalutinių aplinkybių. Norėčiau krepšinį vadinti ne darbu, o žaidimu. Dažnai matau darbines komandas ir jų pasirodymus. Žaidimas turi būti malonus akiai, įdomus žiūrovui.

Nors lietuviams yra perdaug svarbus rezultatas. Kad ir vienu tašku į pliusą, nesvarbu kokiais būdais. Gerai ir tokios pergalės, bet taip galima išvargti vieną, du, tris kartus daugiausiai. Jei nėra žaidimo – neišsikapanosi.“

Amerikiečiai turi klajoklio instinktą

Ginas Rutkauskas: „Su amerikiečiais yra sudėtinga pasirašinėti ilgalaikius kontraktus arba juos pratęsinėti. Jie turi klajoklio instinktą ir mano, jog geriau dažnai keisti komandą. Amerikiečiai nenori artimų santykių, per daug gerai pažinti vienas kitą, nes kiekvienas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos ne visada nori atskleisti iki galo.

Pavyzdžiui, R.Freemanas – aikštelėje nebuvo labai darbštus, pasikliovė tik savo talentu, tačiau kai žaidėjui jau trisdešimt metų, be darbo jis palaipsniui mažėja. R.Freemano žaidimo supratimas buvo aukščiausio lygio – nuo studentų laikų jis buvo vienas geriausių Amerikoje – 34 taškai vidurkis. Šis puolėjas buvo beveik NBA lygio žaidėjas. Bet tas faktas, jog jis nesugebėjo įsitvirtinti tėvynėje taip pat daug sakantis – jis nebuvo atsidavęs treniruočių metu. „Žalgiryje“ amerikiečiui trūko greičio, o juk visas komandos žaidimas ir priklauso nuo tų kelių pagrindinių žaidėjų. Norėjome matyti kitokį žaidimą, tam kažkas priešinosi, todėl kitąmet ieškojome kitokio stiliaus žmonių, krepšininkų.

Bandėme dalyvauti beprotiškame aukcione

Ainaras Bagatskis: „Praėjusiame sezone brolis buvo vienas lyderis komandoje – jis spėjo visur ir padėjo visiems – tiek gynyboje, tiek puolime“.

Ginas Rutkauskas: „Išlaikyti D.Lavrinovičių – visi „Žalgirio“ pastangas matė, regėjo, skaitė apie tai ir žino. Teismai su Alytaus klubu, su FIBA ir Kazane – nesąmoningi jų reikalavimai ir pretenzijos į šį žaidėją ir mūsų kova už jį rodė „Žalgirio“ norą turėti tokį krepšininką. Pernai prieš prasidedant sezonui mums buvo siūlomi pinigai – tik paleiskit Darjušą.

„Žalgiriui“ nereikėjo pinigų tokia kaina – geriausių krepšininkų kaina. Kitas dalykas – D.Lavrinovičiaus ir jo brolio agentų veikla bei įtaka. Pastarieji labai norėjo buvusį žalgirietį įstumti į Rusijos rinką, kurioje sukasi labai dideli pinigai. Tačiau kai Darjušui buvo blogai, nebuvo nei agentų, nebuvo nieko.

Vieną operaciją darėme Madrido „Real“ klinikoje, rūpinomės krepšininku po antros traumos – prižiūrėjom jį, daug darbo įdėjom – kad žmogus galėtų žaisti. Apmaudu dėl D.Lavrinovičiaus, bet nieko nepadarysi. Baigėsi kontraktas ir jis pasirinko. Iki paskutinės dienos bandėme dalyvauti beprotiškame aukcione, turėjome savo planą kaip kredituoti tokį žaidėją, bet ir to neužteko. Kai įvykių eiga jau pradėjo kirstis su logika, mes atsitraukėm.“

„Žalgirio“ durys visuomet atviros

G.Rutkauskas: „Kai kuriuos žaidėjus skoliname kitiems klubams. Pasižaisk, įrodyk, parodyk save ir grįžk – „Žalgirio“ durys visuomet atviros. Tačiau ne kiekvienam pasiūlomos galimybės – įsinorėjau ir išsiunčiau. Tai gerų santykių ir bendradarbiavimo su klubais išdava. Pavyzdžiui, V.Dilys išvyko į Ispaniją, Malagos jaunimo komandą, su kuria turime labai glaudžius ryšius. Ir ne vien dėl to, kad ten gyvena A.Sabonis. Jau šeši – septyni metai kai „Žalgirio“ jaunimas varžosi su „Unicajos“ bendraamžiais, puikiai žinome, kaip dirba andalūzų klubo treneriai, kokios sąlygos ten dirbti, kokios galimybės tobulėti. „

Jei tu šansą – naudokis, nes jis yra trumpas

Ginas Rutkauskas: „Pradedami komplektuoti komandą visuomet pirmiausia žiūrime, kokios galimybės yra įsigyti lietuvius krepšininkus. Jei nėra galimybių, tuščias pozicijas užpildome užsieniečiais. Stengiamės imti tokius legionierius, kurie bus starto penketo žaidėjai, o ne antraeiliai krepšininkai. Aš nekalbu apie tokius jaunus „Žalgirio“ legionierius kaip V.Štimacas, jis yra jaunimo programos dalis. Vyrų krepšiniui jis dar nėra pilnai pasiruošęs, puolėjui tik 19 metų. Apie serbą galėsime kalbėt po vienerių – dvejų metų.

Tokių kaip Popovičius yra tik vienetai

Ginas Rutkauskas: „Į įžaidėjo poziciją turėjome 27 kandidatus, kurie buvo stebimi ne vienerius metus. Vėliau būna išskiriami labiausiai pageidaujami krepšininkai, viskas yra derinama su komandos treneriais. Tokių žmonių kai Popovičius yra vienetai – jis vienas geriausių savo pozicijos žaidėjų. Šis krepšininkas yra didžiulis mūsų laimėjimas. Geriausių krepšininkų medžioklė labai panaši į biržą. Jei turi šansą, kartais tas šansas būna labai trumpas – vos viena diena, reikia juo pasinaudoti. Yra kaina, žaidėjo noras/nenoras, susisieki su agentu, su pačiu krepšininku ir reikia labai greitai nuspręst – imi ar neimi. Kitą dieną to krepšininko rinkoje jau gali nebebūti.

Lotynų Amerikos rinkos žaidėjai, dėl skirtingos ekonominės padėties, lyginant su Europos ar JAV, yra truputį pigesni. Kodėl Italijos, Ispanijos klubai savu laiku atsivežė E.Ginobilį, T.Spliterį, C.Delfino. Jie buvo iškelti iš kito krepšinio turgaus, kur kiti pinigai nei Senajame žemyne ar JAV. Tai įgalina mažesnius biudžetus turinčias komandas atsivežti gerus žaidėjus.

Iš kitos pusės brazilas M.Machado – kur jis tik yra dalyvavęs ar Lotynų Amerikos čempionate, ar pasaulio pirmenybėse – yra vienas rezultatyviausių žaidėjų. Dar viena priežastis, lėmusi jo atvykimą į „Žalgirį“ – problemos Brazilijos krepšinyje.Lygos skilimas į dvi, teismai šį žaidėją galėjo išmušti iš vėžių.“

Užpildė D. Lavrinovičiaus paliktą spragą

G.Rutkauskas: „H. Mottola – taip pat seniai stebimas krepšininkas. Žinojom, jog gali taip atsitikti, jog neteksime D.Lavrinovičiaus, todėl reikėjo užpildyti šią spragą.

Visų pirma ieškojom aukšto, mobilaus, įvairiapusiško žaidėjo, kuris gali pataikyti iš toli, žaisti nugara į krepšį. P.Jankūnas ir T.Beardas yra geri, bet žemi žaidėjai. Praėjusiame sezone T.Beardui pasipylę priekaištai neva dėl blogos gynybos, buvo juokingi ir absurdiški – atsimerkit ir pažiūrėkit prieš ką amerikietis rungtyniavo – 10-20 cm. aukštesnius krepšininkus. Tanoka negalėjo apsiginti, nes jam trūko centimetrų. Ūgio trūkumą galima kompensuoti kitomis savybėmis – greičiu, šoklumu, bet T.Beardo atveju, sutrukdė kojos trauma. Todėl ypač tuomet, kai kartu aikštelėje buvo ir P.Jankūnas, ir T.Beardas, puolimas buvo neblogas, tačiau turėjome daug problemų gynyboje. Patyręs Hanno Mottola mums bus labai svarbus.“

Atsinaujinęs, geresnis sezonas

G.Rutkauskas: „Tačiau reikia neužmiršti ir lietuvių – J.Mačiulis šią vasarą nepelnytai buvo paliktas Lietuvoje, dabar jis bus didelė paspirtis „Žalgiriui“, bus tikras žaidėjas. V.Pečiukas yra vienas tų, kuris gali rungtyniauti aukštame lygyje, P.Jankūnui šis sezonas bus geresnis nei praėjęs.

V. Jasikevičius – tikėtis kažko labai ypatingo gal ir nereikėtų, tačiau šis krepšininkas yra labai ambicingas, jos genuose yra pilna talento, dabar tik žaisti reikia. Nors negali žinot, gal iššaus kaip meteoras. Gynėjas turi pasiaukojantį charakterį, nebijo žaisti prieš tituluočiausią varžovą.

Atsinaujino trenerių kolektyvas. Nemanau, kad tas ekspromtinis praėjusio sezono užbaigimas buvo trenerių debiutas. Jie kupini norų parodyti savo žinias, laimėti. Ainaras yra labai geros formos – jis pats žaidėjams gali parodyti derinius, įvairius elementus, ypač tai naudinga jauniems krepšininkams. R.Grigą visi puikiai pažįstame, beveik visi lietuviai žalgiriečiai perėjo per jo rankas. „

Ainaras Bagatskis: „Gavau gerą, meistrišką komandą – rinktinių lyderius, pajėgius lietuvius krepšininkus. Jaunimas – lygiai tokie pat visaverčiai krepšininkai, nieko neišskiriu, komandoje turi būti vienybė. Visi reikalingi – ir patyrę žaidėjai, ir jauni, kupini azarto krepšininkai, kad patyrę žaidėjai laikas nuo laiko gautų spyrį į užpakalį, kad negyventų per daug ramiai. Svarbiausia, kad jie po pirmos nesėkmės nepalūžtų, profesionaliame sporte to neturi būti.

Noriu, kad kiekvienoje pozicijoje turėtume po lyderį. Ar užteks laiko? Iki Eurolygos starto turėsime 10 rungtynių LKL ir BBL čempionatuose, įsivaizduojate, koks įtemptas tvarkaraštis, beveik kaip NBA lyga.“

"Žalgirio laikraštis"