„Žalgirio“ dienoraštis (I dalis) – viena diena su Vlade 0

Ir kodėl penktadienis, tryliktoji spalio mėnesio diena turėtų būti nelaiminga? Nesąmonė! Ne todėl, jog aš visai netikiu prietarais. Šiandien aš pradėjau rašyti žalgiriečių dienoraštį, o jo pirmuoju herojumi tapo Kauno klubo naujokas serbas Vladimiras Štimacas.

Ir pačiam V.Štimacui, kurį komandos draugai vadina tiesiog Vlade, skaičius 13 asocijuojasi su sėkme, mat aukštaūgio laimingas skaičius yra keturi – 1+3 derinys. Dėl tos pačios priežasties ir jo marškinėliai pažymėti 31 numeriu.

Pas V.Štimacą turėjau būti jau 8:30 val. ryte, kaip tik tuomet turėjo nuskambėti krepšininko žadintuvas.

Tikėjausi, jog duris man atidarys susivėlęs ir užsimiegojęs žalgirietis, tačiau Vlade mane pasitiko žvalus ir su šypsena. Žaidėjas paliko mane prieškambaryje besiaunančią batus, o pats nuskubėjo į vonios kambarį. Per tą laiką, kol jis buvo vonioje, tiksliau lygiai tris minutes, aš spėjau apžiūrėti erdvų, pačiame senamiestyje esantį dviejų kambarių butą. V.Štimacas man sakė, kad rytais keltis jam yra visai nesunku, krepšininkas dar nei karto nėra pramiegojęs ar neišsimiegojęs. Štai kur disciplina – pagalvojau. Kaip kariuomenėje.

8:33 val. – pusryčiai.

Pamaniau, kad 206 cm. ūgio puolėjas tikrai nepasitenkins vien puodeliu kavos, bet paaiškėjo, kad toks didelis žmogus, valgo tikrai kuklius pusryčius. Žalgirietis greitai ištuštino tris nedidelius jogurto indelius.Vladimiras pripažino, jog turi reguliuoti savo mitybą, nors antsvorio problemų jis neturi, tačiau apsileisti tai pat negali. Toks jau tų sportininkų gyvenimas. Dar puodelis kavos ir rytas tampa visiškai pilnavertis. Gerdamas kavą, V.Štimacas kalbėjo apie savo merginą, lietuvaitę jis švelniai vadino „baby“ ir pripažino, jog be moteriškos lyties atstovių negalėtų gyventi. „Esu Kazanova“ – nusijuokė krepšininkas, kuris mėgsta komplimentus. Serbas išdavė, kad mergina jį vadina pamaiva. Žalgirietis dar pridūrė, jog Lietuvoje panelės yra labai gražios ir atrodo jaunesnės, nei iš tikrųjų yra. „Visuomet suklystu, jeigu reikia atspėti jų amžių“ – stebėjosi Vlade.

Taigi nuo pat ryto pagalvojęs apie merginas, dar kartą užsukęs į vonią išsivalyti dantų, 9:15 val. V.Štimacas jau rakino buto duris ir – į automobilį. Pakeliui į „Žalgirio“ treniruočių centrą dar užsukome į skalbyklą (pasirodo ir žvaigždes kamuoja žemiškos problemos :) ), iš kurios V.Štimacas grįžo nešinas švaria treniruočių apranga.

Pakeliui V.Štimacas dar stebtelėjo prie banko „Snoras“ bankomato, tam, kad įsitinkintų, jog dar yra ką išleisti ir toliau tęsėme kelionę Kauno gatvėmis.

Vlade automobilyje labiau susikaupęs nei paprastai ir stengiasi būti kultūringu vairuotoju. Serbas kantriai sustojo prie pėsčiųjų perėjų, neviršijo leistino greičio. 19-metis krepšininkas vairuotojo pažymėjimą gavo šių metų rugpjūčio mėnesį, todėl sakė, jog kai vairuoja, geriau jo nekalbinti – vairavimas dar reikalauja didelės koncentracijos. Beje, aukštaūgis labai gerai orientuojasi Kaune ir tai nenuostabu, nes šį miestą, kuriam neslepia simpatijų, žaidėjas pažįsta antrą sezoną iš eilės.

Na, o mėgsta Vlade automobilyje niūniuoti mėgstamų atlikėjų dainas, viena iš jų yra JAV dainininkė Nelly Furtado. „Ji ne tik puikiai dainuoja, bet yra labai graži“ – šyptelėjo V.Štimacas.

Jei jau tęsiant temą apie vairavimą, V.Štimacas pripažino, jog žino vieną gudrybę – „kelių patruliai nestabdo, jei važiuoji 5 km/h greičiau nei leistina, tačiau jei viršysi daugiau – turėsi problemų. Manęs dar nebuvo sustabdę“ – pridūrė.

Taip besišnekučiuodami 9:35val. atvažiavome į “Žalgirio” treniruočių centrą, čia Vlade‘s jau laukė komandos treneris Rimantas Grigas.

Beje, tą dieną žalgiriečiai neturėjo rytinės treniruotės, tačiau serbas pasiprašė, jog jam būtų leista pasitreniruoti individualiai. V.Štimacas pasigyrė, jog šiaip į treniruotes beveik visada atvažiuoja pirmas, jį aplenkia tik „Žalgirio“ masažuotojas Vygintas Dėmenis.

9:45 val. ir V. Štimacas jau pasiruošęs darbui. Pirmasis jo laukęs uždavinys – 10 minučių pramankštint sustingusius raumenis ant bėgančio takelio. Vėliau visokie pratimai, metimai ir dar bala žino kas su kamuoliu krepšinio aikštėje. Vlade visuomet pažymi, jog „Žalgiris“ komandos draugai ir visa kita, kas susiję su Kauno klubo yra jam miela. Kartais net keistai atrodo, kad serbas taip myli „Žalgirį“ ir žavisi Lietuvos krepšinio tradicijomis. „Nors dar nesu pagrindinis „Žalgirio“ krepšininkas, tačiau stengsiuos tokiu būti ateityje“ – neslėpė legionierius.

V.Štimacas pripažino, jog „Žalgirio“ rūbinėje galioja viena šventa taisyklė, kuriai nusižengti šiukštu nevalia. Žalgiriečių persirengimo kambaryje, pačiame centre, grindyse yra išlietas „Žalgirio“ herbas. Jei kuris nors žaidėjas, tyčia ar netyčia ant jo užliptų – oj gautų pylos nuo komandos kapitono Tanokos Beardo, kuris ir sugalvojo šią taisyklę. Ir ne tik gautų pylos, bet ir turėtų paploninti savo piniginę 50-čia litų.

Tai kiek jūsų jau paplonino piniginę ??? – paklausiau. „Dar nei vienas“ – šyptelėjo Vlade.

11:37 val. – baigėsi V.Štimaco treniruotė, iš kart po jos turėjome atlikti labai svarbią misiją – nuvykti į Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą. Tik neišsigąskite, Vlade tikrai nieko blogo neprisidirbo… Turėjome užsukti į viešosios policijos migracijos skyrių, kuriame reikėjo atsiimti V.Štimaco leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tądien dokumentų dar negavome, bet dabar, kai Jūsų skaitote šį dienoraštį, V.Štimacas tuos dokumentus jau turi. „Dėl jugoslaviško paso turiu daug problemų „ – rodo pirštu į mažą, mėlyno viršelio knygelę Vlade.

12 val. – pietūs. Užsukome į vieną senamiesčio kavinių, žalgirietis čia matyt dažnas svečias, nes barmenės jį iš karto pažino. Vlade pasigyrė, jog Kauno gatvėse jis taip pat nelieka nepastebėtas, tačiau dėmesys sportininko netrikdo, atvirkščiai, pamalonina. Apelsinų sultys, sriuba, vištienos salotos ir vištienos kepsnys – toks buvo aukštaūgio pietų meniu.

„Dabar važiuosim pirkti drabužių“ – pasakė V.Štimacas. Na, na įdomu – pagalvojau. Armani, Versace, Gucci ar Dolce&Gabbana? Ne – šyptelėjo krepšininkas, mėgstantis patogią aprangą ir avalynę – į sportinių prekių parduotuvę.

Taigi kur buvę, kur nebuvę, 13:30 val., atvažiavome į minėtą parduotuvę, kurioje V.Štimacas, net nesimatavęs, išsirinko XXXL dydžio sportinius kostiumus, vienerius marškinėlius ir palikęs daugiau nei keletą šimtų litų, nuskubėjo link automobilio. Nors tiesą sakant, pardavėjai žalgiriečiui norėjo įsiūlyti kone visą parduotuvę. Beje, V.Štimaco spintoje galima rasti džinsus, kuriuos iš JAV specialiai „jaunajam draugui“ atvežė T.Beardas.

„Miegot, miegot, miegot“ – važiuodamas kartojo aukštaūgis. „Dienos miegas lygiai tiek pat svarbus kaip ir valgis“ – patvirtino serbas. Taip. Miegas šventas reikalas todėl 14:35 val. jau buvome namie ir po dešimties minučių, skirtų kompiuteriniam “Play Station“ žaidimui, šiltai apkamšytas Vlade saldžiai užmigo. Turėjau jį pakelti lygiai po 120 minučių, likus kiek daugiau nei valandai iki vakarinės treniruotės.

Kaip greitai užmigo, taip ir atsikėlė, net žadinti neprireikė. Per penkiolika minučių V.Štimacas spėjo įlįsti į vonią, užkąsti ir pirmyn į treniruotę. 17:15 val. lenktyniniu režimu, bet neviršydami leistino greičio, pasiekėme „Žalgirio“ treniruočių centrą – ne pirmi (mus aplenkė V.Jasikevičius, D.Šilinskis ir J.Mačiulis), bet ir ne paskutiniai.

Po dar vienos dozės nuoširdaus darbo, 20:45 val. Vlade, į draugiją pasikvietęs jaunąjį žalgirietį Siim Vene, susiruošė pavakarieniauti. Buvo penktadienio vakaras, o penktadienio vakarai dažniausiai būna šurmulingi, todėl Kauno centre įsikūrusiose kavinėse rasti laisvų vietų pavyko tik iš trečio karto. “Leisiu sau po kelių mėnesių pertraukos suvalgyti picą” – garsiai pagalvojo V.Štimacas.

O kol jis valgė, neleido laiko veltui. Pasinaudojau proga, jog šalia manęs sėdėjo S.Vene ir išmokau kelis estiškus žodžius.

Po vakarienės su Vlade turėjom išsiskirti, mat žalgirietis norėjo susitikti su mergina, apie kurią kalbėjo beveik visą dieną, o pasimatymui trijų žmonių yra per daug. Žalgirietis pažadėjo ilgai nevakaroti, o žalgiriečio žodžių galima pasitikėti. Iki, Vlade.

Tokia štai pirmoji „Žalgirio“ dienoraščio dalis. Apibendrinimus paliekame Jums, nes kiekvienas perskaitęs, susidarys savo nuomonę, skirtingą, kitokį V.Štimaco paveikslą. Man jis – draugas, atidavęs širdį „Žalgiriui“, na ir merginoms, be kurių, kaip pats sakė, negalėtų gyventi.

"Žalgirio laikraštis" (Nr.2, 2006 m. 11.02)

Komentarai