#ŽaliaBalta. A.Žiurauskas: „Turiu pačią dėkingiausią publiką pasaulyje“ 2

Beveik kiekvienų Kauno „Žalgirio“ namų rungtynių metu krepšinio sirgalius susitikimų pradžioje pasveikina gerai pažįstamas aktorius Andrius Žiurauskas. „Žalgirio“ balsu tituluojamas A.Žiurauskas apie savo patirtį rungtynių metu kalbėjo „Žalgiris TV“ laidų rubrikoje #ŽaliaBalta.

„Žalgirio“ arenos balsu tapau nuo pirmųjų jos atidarymo dienų, o iš tikrųjų reiktų grįžti dar anksčiau į Kauno sporto halės laikus. Jei neklystu, reikėtų grįžti į 2002-2003 metus. Tuo metu „Žalgirio“ balsas buvo mano kolega šviesaus atminimo Valdis Aleksaitis. Jis vieną kartą paprašė manęs jį pavaduoti ir aš labai patikau tuometinei „Žalgirio“ vadovybei ir mane pasiliko“, – apie pačią pradžią „Žalgiryje“ pasakojo A.Žiurauskas.

Įsimintinu pranešėjo stiliumi ir skardžiu balsu pasižymintis A.Žiurauskas pripažįsta, jog „Žalgirio“ arenos publika sugeria kiekvieną jo žodį ir reaguoja į pranešėjo kuriamas emocijas. Tai, anot aktoriaus, gerokai palengvina darbą.

„Visų pirma, turiu pasakyti, kad turiu pačią dėkingiausią publiką pasaulyje. Publika, kuri nori mane girdėti. Nori girdėti, kad mes laimėsime. Tai nėra taip, kad turiu įtikinti minią, kuri galvoja vienaip, aš kitaip. Visi turime bendrą mintį – aš, minia – norime nugalėti. Ateiti į aikštės vidurį ir sakyti – mielieji, aš tikiu tuo pačiu, kuo tikite jūs ir mes šiandien nugalėsime – man nereikia nieko labai smarkiai ruoštis. Viso labo kažką pasiskaitau apie varžovų komanda, kokia yra statistika, turnyrinės lentelės padėtį“, – tikino kaunietis.

Per beveik penkiolika metų besitęsiančią „Žalgirio“ komandos namų rungtynių „balso“ karjerą, nutikimų būta įvairių. Kebliausios situacijos, A.Žiurausko teigimu, kyla tuomet, kuomet dingsta šviesos ir jos staiga užsižiebus vėl, reikia greitai pristatyti varžovų žaidėjų pavardes. Tuomet į pagalbą ateina improvizacija.

„Visada laikau segtuvą rankose, nes neišmokstu varžovų komandos žaidėjų pavardžių. Tai yra natūralu, todėl skaitau iš lapo. Kaip bebūtų, kartais nutinka, kad pristatymo metu užgęsta šviesos, tuo metu man jau vėl reikia šviesos ir prožektoriui įsižiebus jis sušviečia tiesiai man į akis. Tada pasižiūriu į lapą ir suprantu, kad nieko nematau. Tokiu atveju tenka kurti pavardes. Yra taip buvę. Kadangi turime puikius sirgalius, kurie kelia didžiulį triukšmą grėsmingesnio varžovo metu, vis tiek tų mano skaitomų pavardžių niekas negirdi“, – juokėsi A.Žiurauskas.

Gali kilti klausimas, kaip mokytis tokio amato, iš kur semtis patirties pristatant rungtynes? Su niekuo kitu nesupainiojamą stilių turintis A.Žiurauskas atskleidė, jog mokėsi ne iš bet ko kito, o Japonijos bušido kovų pranešėjų, kuriuos matė per televiziją.

„Iš kur daugiau galėjau semtis pranešėjo profesijos patirties? Jokia aukštoji mokykla to nemoko. Prieš tų 15 metų bušido kovos buvo pakankamai populiari Lietuvos televizijos laida. Tie bušido kovų pranešėjai buvo juokingi ir įspūdingi. Mikrofonas nusileisdavo į ringą iš dangaus ir jie klykdavo, kaip aš stengiuosi tą daryti“, – teigė #ŽaliaBalta pašnekovas.

Pokalbio pabaigoje neišvengta klausimo apie varžovų komandas, kurios traukte ištraukia daugiausiai emocijų iš paties A.Žiurausko. Komandų, kurios sukelia tokį efektą, anot aktoriaus, yra, o viena tokių ekipų net ir turi jai skirtą, paties A.Žiurausko sugalvotą frazę.

„Yra kelios komandos, su kuriomis turime nesuvestų sąskaitų arba daugybę metų suvedinėjamų sąskaitų. Mes tą puikiai žinome. Man nieko nereikia papildomai sakyti, kai Kaune žaidžia „Lietuvos rytas“. Minia laukia, kad aš pasakyčiau tokią mano sugalvotą frazę – „Kaip ir visada rytui atėjo vakaras“. Kažkada ji man išsprūdo ir prilipo. Natūralu, jog Eurolygoje toks varžovas yra Maskvos CSKA. Na, o vėliau yra keletas žaidėjų, kuriuos arena ypatingai „myli“, – tikino A.Žiurauskas.