L.Westermannas – apie atsisveikinimą su Kaunu, prancūzų legioną „Fenerbahče“ ir A.Kavaliausko sprendimą 0

Rytis Kazlauskas, LRT.lt

Leo Westermannas užbaigė dar vieną karjeros etapą Kauno „Žalgiryje“. Po sezono pertraukos į Kauną 2018 metų rudenį sugrįžęs prancūzas penktadienį oficialiai pristatytas kaip Stambulo „Fenerbahče“ komandos naujokas.

Dar prieš metus universalusis 26-erių metų 198 cm ūgio gynėjas negalėjo būti tikras dėl savo ateities. Po 2017–2018 m. sezono su Maskvos CSKA klubu krepšininkas visą praėjusį tarpsezonį gydėsi traumas bei atsargiai dėliojo savo ateities planus, kol rugsėjį pasirašė sutartį su Kauno ekipa.

Sezone su „Žalgiriu“ L.Westermannas buvo vienas gynėjų grandies ramsčių trenerio Šarūno Jasikevičiaus sistemoje. Eurolygoje įžaidėjas per 17 minučių įmesdavo po 6,4 taško (42 proc. tritaškių), atlikdavo po 2,8 rezultatyvaus perdavimo. LKL čempionate prancūzas pelnydavo po 7,2 taško (44 proc. tritaškių) ir atlikdavo po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.

Nors po traumų atsigavęs L.Westermannas turėjo galimybę dar vienerius metus rungtyniauti Kaune, krepšininkas nusprendė prisijungti prie klubo, kurį treniruoja vienas geriausių trenerių Europoje Željko Obradovičius, o komandos gretose žais du puikiai pažįstami veidai – Nando De Colo bei buvusio žalgiriečio dukrelės krikštatėvis ir geriausias draugas Joffrey Lauvergne`as.

Portalas LRT.lt susisiekė su L.Westermannu, kuris tuo metu dar buvo savo gimtajame Elzaso regione Prancūzijoje. Čia krepšininkas neseniai atšoko sesers vestuves ir mėgavosi įprastais laisvalaikio malonumais, kuriuos dėl traumos praėjusiais metais teko pamiršti.

„Pradėjau palengva treniruotis, tačiau dar stengiuosi pasimėgauti vasara. Neseniai buvo mano sesers vestuvės. Kol kas vasara labai smagi, – pasakojo krepšininkas. – Liepos pabaigoje kartu su savo geru bičiuliu bei profesionaliu krepšininku Nicolasu Langu organizuosime krepšinio stovyklą Miulūze. Praėjusiais metais taip pat organizavau šią stovyklą, bet dėl traumos negalėjau aktyviai įsilieti į veiklas kaip šiais metais. Mėgaujuosi ja žaisdamas tenisą, paplūdimio tinklinį.“

– Galima įsivaizduoti, jog sprendimas žaisti „Fenerbahče“ gretose buvo dvejopas – iš vienos pusės kylate į aukštesnį lygį, bet kartu tenka palikti bičiulius Kaune? – portalas LRT.lt pasiteiravo L.Westermanno.
– Taip, žinoma. „Žalgirį“ palikti buvo nelengva. Kaip bebūtų, yra tam tikri klubai, kurių pasiūlymų atsisakyti tiesiog negali. Žinoma, buvau atsidūręs nelengvoje pasirinkimo situacijoje. Atrodo, palieku „Žalgirį“ dėl stipresnio klubo, bet pastaruoju metu pats „Žalgiris“ užaugo ir tapo stipria jėga. Man labai patiko mano komandos draugai, treneriai, sirgaliai ir Kaunas. Turėjau ilgai mąstyti apie savo pasirinkimą. Visgi yra dalykų, kuriuos turi priimti.

– Esate visiškai atsigavęs po traumų, o praėjusio sezono pabaigoje demonstravote gerą sportinę formą. Žinant tokias aplinkybes įdomu, kiek sulaukėte skambučių iš kitų Europos klubų.
– Buvo keli tikrai geri pasiūlymai. Neslėpsiu, kai kurie klubai man siūlė 2 ar 3 kartus didesnį atlyginimą nei „Žalgiris“. Tiesa, tai nebuvo svarbiausias faktorius. Nors pinigai labai svarbu, tačiau nemėgstu žaisti tik dėl jų. Man labai svarbu, kokia klubo situacija, koks treneris, visa organizacija ir sirgaliai, todėl dėl to buvo sunku palikti Kauną. Pasirinkau „Fenerbahče“, kuris taip pat gali pasiūlyti visas tas pačias sąlygas, ir jie dar kovoja dėl Eurolygos čempionų titulo. Tokios buvo pasirinkimo priežastys.

– Buvote siejamas su Eurolygos debiutantais Vilerbano ASVEL. Ar Tony Parkeris nebandė jūsų įkalbėti sugrįžti į Prancūziją?
– Ne, jie tikrai žinojo, kad tokio pasiūlymo atveju aš vis tiek būčiau pasilikęs rungtyniauti „Žalgiryje“. Kaip ir sakiau, išsiskirti su komanda buvo nelengva. Jeigu nebūčiau turėjęs „Fenerbahče“, „Barcelona“ ir Madrido „Real“ pasiūlymo, būčiau likęs Kaune. Juk „Žalgiris“ – vienas iš stipresnių Eurolygos klubų.

– Ar prieš prisijungdamas prie „Fenerbahče“ kalbėjotės su Šarūnu Jasikevičiumi apie Željko Obradovičių ir jo darbo stilių?
– Ne, man to tikrai nereikėjo. Nereikėjo papildomo skambučio. Željko – vienas geriausių trenerių Europoje, o gal ir visame pasaulyje. Svajojau vieną dieną būti treniruojamas šio trenerio. Manau, kad Šaras puikiai supranta, ką aš turiu omenyje.

– Kaip ir po pirmųjų metų Kaune, kuomet prisijungėte prie Maskvos CSKA, šiais metais po sezono „Žalgiryje“ vėl rungtyniausite kartu su Nando De Colo. Ar jau spėjote aptarti situaciją su pačiu N. De Colo, kad vėl sujungsite jėgas vienoje ekipoje?
– Žinoma, kasdien pasikalbame apie tai su Nando. Be to, rungtyniausiu kartu su savo geriausiu draugu ir mano dukrelės krikštatėviu Joffrey Lauvergne`u. Su juo kartu užaugome bei žaidėme Belgrado klube „Partizan“ ir nacionalinėje rinktinėje. Šaunu sujungti jėgas su šiais dviem vyrukais. Tiesa, tikrai ne dėl jų pasirinkau „Fenerbahče“ pasiūlymą. Tai tik buvo viena iš priežasčių. Man labai patiko mano komandos draugai ir Kauno klube.

– Kalbant apie kitus dalykus, Antanas Kavaliauskas šią savaitę paskelbė apie savo karjeros pabaigą. Ką galite pasakyti apie šį gerą jūsų bičiulį ir jo sprendimą?
– Žinojau apie Antano apsisprendimą kelios dienos iki jį paskelbiant oficialiai. Kalbėjausi apie tai su pačiu Antanu. Visų pirma, jis buvo puikus žaidėjas. Antanas – svarbi pastarųjų trijų nuostabių „Žalgirio“ sezonų dalis. Ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Jis kartu su Pauliumi Jankūnu ir Artūru Milakniu buvo komandos rūbinės ramsčiai.

Žinote, kiek daug pastaraisiais metais gyrėme „Žalgirio“ rūbinės atmosferą. Jis buvo didelė to dalis. Antanas – puikus žaidėjas ir dar geresnis žmogus. Jis man daug padėjo, kuomet grįžau dar vienam sezonui į „Žalgirį“. Esu labai jam dėkingas. Antanas – geras mano draugas. Linkiu jam sėkmės ateityje.

– Ar buvote nustebintas tokio jo sprendimo?
– Jau sezono pabaigoje tai buvo 50 prie 50 procentų sprendimas. Jaučiau, kad Antanas šiek tiek pavargo nuo krepšinio, pavargo nuo traumų. Jam 34-eri ir kiekvieną dieną, kaip pats Antanas rašė, tekdavo gerti nuskausminamųjų tabletes. Reikia daug iškęsti, kad išlaikytum tą patį aukštą lygį. Nežinau, ar jis troško baigti karjerą, bet jeigu po šio sprendimo jis jaučiasi gerai ir yra laimingas, tai pats svarbiausias dalykas.

– Po pirmųjų metų Kaune „Žalgiris“ jums tapo tramplynu į aukštesnį lygį, iškeliavote į Maskvos CSKA. Po šio sezono situacija vėl pasikartojo. Ką jums, apskritai, reiškia „Žalgiris“?
– Nelaikau „Žalgirio“ tramplynu. Ypač po antrojo sezono. Taip, po pirmųjų metų toks ir buvo planas – keliauti į aukštesnio pajėgumo komandą. Visgi antrajame sezone „Žalgiris“ man suteikė galimybę, jie manimi pasitikėjo, nors mano situacija dėl traumų buvo labai prasta. Esu labai dėkingas už tai.

„Žalgiris“, žinoma, turi ypatingą vietą mano širdyje. Žinote, vien kalbant apie „Žalgirį“ sukyla daug emocijų. Palikti Kauną, kaip ir minėjau, buvo nelengva. Čia aš ir mano šeima jautėmės puikiai – kaip namuose. Krepšinyje tai labai svarbu. Visuomet būsiu laimingas galėdamas sugrįžti į Kauną ir vėl pamatyti pažįstamus veidus. Esu labai dėkingas klubui bei visiems žmonėms, susijusiems su „Žalgiriu“.

– Leo, šį tarpsezonį „Barcelona“ stebina savo pirkiniais, įsigydama Nikolą Mirotičių, Brandoną Daviesą ar Cory Higginsą. Nesnaudžia ir kiti Eurolygos klubai. Ką manote apie jau sudėtis susiformavusius stipriausius Eurolygos klubus?
– Be jokios abejonės, aišku, kad „Barcelona“ tikslai kitam sezonui yra patys aukščiausi. Tiesa, nuo to pats turnyras darosi tik įdomesnis. Mums, žaidėjams, tai labai patinka. Laukia puikus sezonas ir kiekvienos rungtynės bus „gyvenk arba mirk“ mūšis. Daug komandų norės patekti į finalo ketvertą ir tam daugelis klubų turės nemažai galimybių. Netgi patekimas į atkrintamąsias bus sunkus. Eurolyga kiekvienais metais darosi stipresnė. Žaidėjams, sirgaliams nuo to tik geriau. Man patinka, kokiu keliu žengia turnyras.