NKL atkrintamųjų startas. T.Masiulis: „Pažįstame Jonavos ekipą“ 0

Romualdas Tamulaitis, jaunasis „Žalgirio“ žurnalistas

Kauno „Žalgiris-2“ jaunieji krepšininkai praėjusią savaitę baigė kovas Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) reguliariajame sezone, o šiandien pradeda atkrintamųjų varžybų maratoną. Aštuntfinalio etape „Žalgirio“ dublerių varžovas – Jonavos „Petrochemos“ klubas.

Antrąsias serijos iki 3 pergalių rungtynes kauniečiai namuose žais šį šeštadienį, kovo 14 d., 16.00 val. „Žalgirio“ treniruočių centre (Naglio g. 4A, Petrašiūnuose).

NKL reguliariajame sezone abi varžovės surinko po 18 pergalių ir patyrė po 20 pralaimėjimų. Tiesa, jonaviškiai paskutinius du ratus rungtyniavo septynių pajėgesnių komandų grupėje, o žalgiriečiai kovojo antrajame septynete. Nepaisant to, prieš atkrintamųjų varžybų startą „Žalgiris-2“ ekipos vyriausiasis treneris Tomas Masiulis buvo nusiteikęs pozityviai.

– Šeštadienį sužaidėte paskutines NKL reguliariojo sezono rungtynes. Kaip vertinate „Žalgirio-2“ komandos pasirodymą visame šiame etape?, – Žalgiris.lt paklausė T.Masiulio.
– Vertinu normaliai. Aišku, kaip treneriui galbūt ir norėjosi šiek tiek daugiau pergalių, tačiau visa komanda pasirodė pagal savo galimybes. Buvo rungtynių, kurias pralaimėjome pačiose pabaigose keliais taškais, tačiau vaikinai visuose mačuose kovodavo iki galo. Prieš sezoną pasikeitė nemažai krepšininkų, atėjo daug jaunų vyrų krepšinio dar nemačiusių žaidėjų. Jie pamažu pritapo prie komandos bei kartu su spėjo įgauti daug patirties.

– Aštuntfinalyje iki trijų pergalių žaisite su Jonavos „Petrochemos“ komanda. Šį sezoną prieš jonaviškius jau žaidėte du kartus ir abejas rungtynes pralaimėjote nedideliu taškų skirtumu. Ar krepšininkai ir jūs patenkinti pirmuoju varžovu atkrintamosiose?
– Negalime sakyti, ar esame patenkinti, ar nepatenkinti – varžovo nepasirinksi. Mes pažįstame Jonavos ekipą, gerbiame ją ir žinome jos žaidimo stilių. „Petrochemos“ komanda dažnai žaidžia kietą, aktyvų, ant pražangos ribos laviruojantį krepšinį. Žaidėme su šia komanda du kartus, tačiau abejos rungtynės buvo sezono pradžioje. Žinome, kad varžovai mus spaus, bandys išnaudoti savo atletiškumą, tačiau mes stengsimės atsakyti tuo pačiu.

– Daugelis komandų prieš sezoną būna išsikėlusios minimalų tikslą, kurį nori pasiekti. Ar jūs su komanda jį turite?
– Pagrindinis mūsų komandos tikslas yra tai, kad žaidėjai įgautų kuo daugiau krepšinio patirties žaisdami su vyresniais krepšininkais. Mūsų komandą sudaro daug jaunų, perspektyvių žaidėjų, kurie turi noro žaisti. Daugelis jų į šią komandą atėjo tiesiai iš Moksleivių krepšinio Lygos, tad mūsų tikslas yra susipažinti bei padėti tvirtą žingsnį vyrų krepšinyje, aišku, nepamirštant ir rezultato.

– Būdamas krepšininku pats esate dirbęs su įvairiausiais treneriais. Kuris iš trenerių jums paliko didžiausią įspūdį? Gal dirbdamas „Žalgirio-2“ ekipoje sekate būtent jo pėdomis?
– Turėjau daug trenerių, tačiau didžiausią įspūdį paliko pirmasis vyrų krepšinio treneris Jonas Kazlauskas. Jam būnant mano treneriu, pasiekiau didžiausias savo karjeros pergales. Jis padarė man didelę įtaką, padėjo mano žaidėjo karjerai. Nepasakyčiau, kad treniruoju taip kaip jis, nes kiekvienas treneris turi turėti savo trenerio veidą. Dirbdamas trenerio darbą stebi, kaip dirba kiti treneriai ir stengiesi iš jų pasiimti teigiamas savybes. Prie jų pridėjus savąsias – sulipdai asmeninį treniravimo modelį.

– Vos baigęs krepšininko karjerą pradėjote trenerio darbą. Už „Žalgirio-2“ komandos vairo esate nuo 2011 metų. Ar per šiuos metus jaučiatės patobulėjęs?
– Taip, jaučiuosi įgavęs daug patirties. Džiaugiuosi, kad man pasiūlė šitą atsakingą darbą, į kurį žiūriu itin rimtai. Neslėpsiu, dirbdamas šį darbą aš pats visą laiką mokinuosi, nes krepšinio žaidimas ir treniravimas yra du skirtingi dalykai. Per šiuos tris metus teko dirbti su nemažai žaidėjų: aš mokinausi iš jų, jie mokinosi iš manęs. Manau, kad trenerio darbe tobulėjimo procesas turi vykti visą laiką, nesvarbu, ar esi pradedantysis, ar treniruoji jau dvidešimt metų.

– Tomas Dimša, Vaidas Kariniauskas, Artūras Gudaitis, Lukas Lekavičius „užaugo“ jūsų vadovaujamoje dublerių komandoje. Kaip manote, ar artimiausiuose sezonuose atsiras krepšininkų, kurie bus verti patekti į pagrindinę komandą?
– Man atrodo, kad tikrai atsiras. Galbūt šiais ar kitais metais dar šiek tiek ankstoka, bet po kelių sezonų tokio šanso turėtų nusipelnyti ne vienas. Mes turime galimybę į savo komandą surinkti geriausius savo amžiaus krepšininkus, kurie daug dirba siekdami šio tikslo, o matant minėtus pavyzdžius, labiau tiki ir savo pačių galimybėmis sužaisti aukštame lygyje. Jie supranta, kad viskas priklauso nuo jų pačių: jeigu jie norės dirbti ir dirbs sau, o ne treneriams ir tėvams, tai pasieks savo svajones.

– Tarp visų jaunųjų jūsų treniruojamų žalgiriečių yra įsimaišę ir du veteranai. Ar jie padeda jums „sutramdyti“ jaunimą? O gal kaip tik dažniau būna atvejų, kai nuomonės nesutampa?
– Komplektuojant komandą sezono pradžiai, Vidą Ginevičių ir Alehą Kojenetsą pasikvietėme, kad jų patirtis būtų pavyzdys ne tik rungtynėse. Alehas rungtyniauja mažiau, tačiau treniruotėse ir rūbinėje jis yra puikus pavyzdys jaunimui, kaip žiūrėti į darbą ir tai duoda didelę naudą. Vidas yra profesionalus krepšininkas, dirbęs su daug trenerių, tad jeigu kartais jo nuomonė ir nesutampa jis to neparodo. Krepšininkas puikiai vykdo visas užduotis, kurių iš jo reikalauja treneriai. Džiaugiuosi, kad šie žaidėjai yra mūsų komandoje, jie neleidžia jaunimui stovėti vietoje.