G.Rutkauskas: “Mūsų sėkmės raktažodis aikštelėje ar už jos tas pats – ARVYDAS SABONIS” 0

Dvylika pergalių per trylika rungtynių, sužaistų Eurolygos ir LKL varžybose – iš pirmo žvilgsnio, puikus rezultatas. To iš “Žalgirio” šiemet ir laukia Lietuvos krepšinio visuomenė – juk prieš šį sezoną suformuota tikrai galinga komanda. Tiesa, žaidimo kokybė dar nėra tokia, kad visai atitiktų kauniečių žvaigždžių vardams, tačiau ilgainiui reikalai turėtų tik gerėti, nes pilnos sudėties “Žalgiris” treniravosi ar rungtyniavo nedaug ir savitarpio supratimo žaidėjų veiksmuose dar trūksta. Apie sportinį sezoną išsamiau kalbėti dar anksti, gi apie kai kuriuos kitus “Žalgirio” kasdieninės veiklos aspektus mūsų tinklalapis kalbino “A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro” generalinį direktorių Giną Rutkauską.

– Nors nuo sezono pradžios praėjo vos pusantro mėnesio, tikriausia, kai kurias išvadas galima padaryti jau dabar…
– Taip. Trumpai galėčiau išsireikšti taip: Tokio sezono dar neturėjome. Bent per tuos metus kol aš dirbu “Žalgiryje”. Aš nežinau, kokie bus sportiniai mūsų krepšininkų rezultatai – neabejoju, kad jie bus geresni negu pernai, tačiau aš turiu omenyje ne tik tai, kas vyksta aikštelėje.

– Gal paaiškintumėte išsamiau?
– Šis sezonas paženklintas ryškiu Arvydo Sabonio ženklu. Jau pats mūsų įžymybės sugrįžimas šį sezoną yra ypatingas reiškinys, kurį Lietuvoje daugelis suvokia tarytum kažką savaime suprantamo, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Užsienyje šia žinia ilgai net nenorėta tikėti. Kol Arvydas nepradėjo rungtyniauti Eurolygos varžybose, šių varžybų organizatoriai taip pat labai atsargiai vertino mūsų pranešimus – net po jo įtraukimo į oficialią komandos paraišką. Žmogus pats atsisakė galimybės be didesnio vargo užsidirbti milijonus dolerių, iškeitė patogų, be jokių rūpesčių gyvenimą į mūsų ne itin lengvą kasdienybę, pats sau užsikrovė didelę klubo reikalų naštą – šito niekaip negali suvokti amerikiečiai, ispanai, italai…
Kiek Arvydas gali padėti aikštelėje, mato visi. Tačiau aukšto lygio krepšinis šiandien neįmanomas, jeigu jis neparemtas dideliu įdirbiu už aikštelės ribų. Rėmėjų paieška, sporto bazės, kiti su komandos gyvavimu ir normaliu funkcionavimu susiję klausimai – Arvydas šiandien mums padeda visur. Pateiksiu šviežią pavyzdį. Dabar, kai mes su jumis šnekamės, komanda yra išvykusi į Žemaitiją žaisti LKL čempionato rungtynių su Mažeikių “Nafta” ir Klaipėdos “Neptūnu”. Tai va, po rungtynių Mažeikiuose vyrai negrįš į Kauną, bet vyks į Palangą ir apsistos Arvydo viešbutyje. Krepšininkai neišvargs kelionėje, ir galės geriau pasirengti ne tik rungtynėms su “Neptūnu”, bet ir ketvirtadienio mačui su Bolonijos “Skipper”. Turi Arvydas ketinimų palengvinti ir žalgiriečių keliones po Europą.

– Per televiziją dažnai matome “Žalgirio” vadovus bendraujančius su verslininkais ir visuomenės veikėjais. Tokie susitikimai, tikriausia, nėra vien mandagumo vizitai. Ar šiemet yra teigiamų poslinkių komandos finansavime?
– Ir taip, ir ne. Pastaraisiais metais dėl objektyvių priežasčių išgyvenome rimtų finansinių sunkumų, dėl to nepatogumų patirdavo ir mūsų krepšininkai. Šiemet to nėra – atlyginimai nevėluoja, nebekelia galvos skausmo kelionės po Europą… Tačiau negalėčiau teigti, kad problemų nebeliko. Taip – šiemet turime daugiau rėmėjų, taip – krepšininkai nebejaučia diskomforto dėl mokėjimo grafiko sutrikimo, tačiau situacija vis dar nėra tokia, kokios norėtųsi.
Mūsų “popierinis biudžetas” nėra blogas, nors, žinoma, ten įrašyti skaičiai yra nepalyginamai mažesni už tuos, kuriais disponuoja CSKA, “Maccabi” ar “Pamesa”. Tačiau komandai reikia realių pinigų, o mūsų rėmėjai – panašiai kaip ir kitais metais – anaiptol ne visada laikosi sutarto mokėjimų grafiko, o tai labai trukdo normaliam klubo darbui. Dėl šios priežasties jau turėjome problemų su spalio mėnesio atlyginimų išmokėjimu. Krepšininkai to nepajuto vien dėl to, kad jiems atlyginimus sumokėjo pats Arvydas. Tai žmogus, visada pasiryžęs padėti “Žalgiriui” kuo galėdamas, tačiau norėtųsi, kad savo priedermių nepamirštų ir tie, kurie prisiima vienokius ar kitokius įsipareigojimus – vedami patriotinių jausmų ar komercinių tikslų.

– Kartais “Žalgirio” vadovybei prikišama, kad ji nelinkusi pati užsidirbti pinigų, o tik prašanti iš kitų.
– Taip gali kalbėti tik žmonės, neišmanantys šiuolaikinio profesionalaus sporto. Bet koks profesionalus klubas negali užsidirbti pinigų kitaip negu iš televizijos teisių, reklamos pardavimo, rėmėjų paramos, parduodamų bilietų ir prekybos su komanda ar jos arena susijusia atributika. Kitų būdų nėra. Tiesa, pasitaiko, kad savus pinigus komandai skiria superturtingas savininkas – Paul Allenas, Sokratis Kokkalis ar dar kas, tačiau sporto pasaulyje tai labai retos išimtys. Daug dažnesni atvejai, kai savo komandą remia miesto valdžia ar net eiliniai krepšinio mėgėjai, įsigyjantys klubo akcijų. Iš mano įvardytųjų šaltinių “Žalgirio” biudžetui formuoti tinka tik kai kurie ir jais mes naudojamės. Tačiau bet kuriuo atveju pinigai yra užsidirbami: dovanojimo aktų su mumis niekas neįformina, su visais mūsų rėmėjais turime abiems pusėms naudingas sutartis. Tai yra barteriniai mainai, kuriuose verslo įmonės gauna galimybę realizuoti savo komercinius interesus pasinaudojant “Žalgirio” įvaizdžiu ar tiesiog reklaminiu laiku per mūsų rungtynes. Ne viskas ir nuo mūsų gerų norų priklauso. Eurolygai centralizavus televizijos teisių pardavimą, pirmaisiais metais mums tai buvo išties rimtas pajamų šaltinis, tačiau kompanijai “Telefonica” nustojus vykdyti savo įsipareigojimus, “Žalgiriui” iš Eurolygos tenkanti dalis per porą metų sumažėjo trigubai, o ir tos dalies klubas dar negavo. Mūsų klubas skiria didelį dėmesį Eurolygos rinkodaros skyriaus propaguojamos agresyvios bilietų pardavimo programos įgyvendinimui. Vien šia programa užsiima keturių žmonių grupė. Be abejonės, grupės darbą gerokai palengvino Arvydo Sabonio sugrįžimas į komandą, tačiau ir mūsų rinkodaros skyrius nemažai prisidėjo prie to, kad sezoninių abonementų pardavimas šiemet išaugo 250 procentų, o Sporto halė pilna ir tada, kai čia žaidžia “Nevėžis” ar “Aukštaitija”, o ne tik “Panathinaikos” ar “Lietuvos rytas”. Eurolyga mums kelia tikslą pasiekti 100 tūkst. eurų pajamų už parduotus bilietus per vienerias rungtynes ribą. Turint omenyje Lietuvos gyventojų ekonominę būklę, tai nėra lengvas uždavinys, tačiau mūsų pajamos iš parduodamų bilietų tampa vis apčiuopiamesniu indėliu į klubo biudžetą. Turime rezervų klubo atributikos pardavimo srityje, tačiau jie gan smarkiai priklauso nuo komandos sudėties ir sportinių rezultatų. Kitų būdų patiems užsidirbti nelabai ir turime.

– Kiek klubo metinio biudžeto “suvalgo” krepšininkai?
– Didesnę dalį. Tačiau klubas negali gyventi vien šia diena, o ateities projektams taip pat reikia lėšų. Kartais labai didelių. Medį maitina šaknys, mes norime, kad mūsų komandos šaknys pirmiausia būtų A.Sabonio krepšinio mokykla. Jai išlaikyti reikia pinigų, jų reikia ir jauniems talentingiems krepšininkams, baigusiems mokyklą bet dar nepatenkantiems į pagrindinę komandą. Todėl Arvydas Sabonis skiria labai daug dėmesio mokyklos problemoms. Šiandien mokykla turi tik vieną aikštelę, tad tam, kad 11-a grupių, kuriose krepšinio paslapčių mokosi apie 700 jaunųjų krepšininkų, galėtų normaliai treniruotis, tenka nuomotis sporto sales mieste. Arvydas ryžtingai užsimojo išspręsti tiek krepšinio mokyklos, tiek “Žalgirio” komandos sporto bazės problemą. Baršausko gatvėje netrukus bus pradėtas statyti krepšinio kompleksas, kurį pastačius mokykla gaus dar tris aikšteles, o “Žalgirio” vyrai galės rungtyniauti Eurolygos būsimuosius standartus atitinkančioje 10 tūkst. vietų salėje. Tai labai daug pastangų ir investicijų reikalaujantis projektas. Tai, apie ką miesto lygyje porą dešimtmečių buvo labai daug diskutuota ir planuota, bet taip ir nepasistūmėta link realių darbų, šiandien be didelės pompos ėmėsi įgyvendinti vienas žmogus. Prieš keletą dienų mūsų klubas įsigijo “Kaustos” sporto salę, tad turėsime nuosavą treniruočių bazę nelaukiant naujosios arenos statybų pabaigos.

– Jūsų atsakymuose labai dažnai minimas Arvydo Sabonis, nors šįkart kalbame ne apie pelnytus taškus, atkovotus ar perduotus kamuolius. Ar tie dalykai, apie kuriuos su pasididžiavimu kalbate, būtų buvę įmanomi be jo aktyvaus dalyvavimo?
– Daugumoje atvejų – ne. Šiandieninio “Žalgirio” sėkmės raktažodis tiek aikštelėje, tiek už jos ribų yra tas pats – Arvydas Sabonis. Tik norėtųsi, kad savo kilnioje veikloje jis nebūtų tarytum vienišas ąžuolas vidury lauko – tada tikrai nuveiktumėme daug daugiau “Žalgirio” ir Lietuvos krepšinio labui.

– Ačiū už pokalbį.