Rungtynės Kaune ispanų akimis 0

Atėjus naujam treneriui – italui Sergio Scariolo – Malagos “Unicaja” žaidimas pastebimai pagerėjo. Per 11 rungtynių Eurolygoje ir ACB čempionate andalūziečiai 7 kartus šventė pergalę. Ypač sėkmingas jiems buvo paskutinis mėnuo, kai komanda žengė nuo vienos pergalės prie kitos. Todėl buvo tikimasi, kad gal būt naujajam treneriui pavyks ištaisyti sezono pradžios netektis ir “ištempti” komandą iki Eurolygos Top 16. Tačiau pralaimėjimas Kaune sužlugdė šias viltis. Žlugusių vilčių tema persmelktos ir Malagos dienraščiuose po pralaimėjimo “Žalgiriui” pasirodžiusios publikacijos, kuriose taip pat išaukštinamas Arvydo Sabonio vaidmuo nulemiant rungtynių baigtį.

“La Opinion” medžiagoje, pavadintoje “ Nuo svajonės iki košmaro”, rašoma:
“Viskas baigta. Yra taip kaip yra. “Unicaja” vakar praktiškai atsisveikino su visais galimais variantais, leidusiais jai išgyventi šių metų Eurolygos varžybose. Top 16 jai jau per toli. Trokštamoji viršūnė neįveikta. Sabonis ir tik Sabonis sugriovė patekimo į kitą etapą svajonę, kuri buvo reali tol, kol Caras [taip A.Sabonį pravardžiuoja kai kurie Vakarų žurnalistai – red.past.] nesiryžo žaisti. Košmaras. Sabonis pasirodė po dviejų savaičių pertraukos, susijusios su jo liga. Jis nežaidė nė vienos minutės pirmajame ketvirtyje (vieninteliame, kurį malagiečiai laimėjo, 22-20), tačiau, įėjęs į aikštelę antrajame, pelnė 23 taškus, gyvybiškai svarbius lietuvių pergalei. Nors amžius ir nuovargis darė savo ir jis sėsdavosi pailsėti išsekęs įvairiais rungtynių momentais, Sabonis ir toliau tebėra komandas skiriantis faktorius. Pabaisa. Tikras “number one” Kas jį galėjo sulaikyti?”
Apibūdindamas pirmąjį kėlinį, rašinio autorius Ignacio Castillo teigia: “Įžaidėjai norėjo baigti visas savo komandų atakas, tačiau nesėkmingai. Cota ir Bullock savo taikiklius, matyt, buvo pamiršę atsinešti iš namų. Vietoj to jie greit prisirinko pražangų ir buvo pakeisti. Nelemti kamuolio praradimai. “Unicaja” pataikymų procentas nebuvo blogas: metimams buvo pasirenkamos geros progos ir kamuoliai gan lengvai rasdavo kelią į krepšį. Tačiau buvo prarandama daugybė kamuolių. Bjaurus įprotis.Tai lengvino “Žalgirio” užduotį, ir net be Sabonio aikštelėje jis pirmavo penkiais taškais. Berni [Rodriguez] pakeitė Bullocką ir bemat tapo geriausiu savo komandoje, be klaidų pelnydamas 14 taškų (iš viso – 19). Tačiau jau žinome, kad jei mūsų kapitonui tenka pačiam karštus kaštonus traukti iš laužo, tai reiškia, kad komandos reikalai prasti.”
Autoriaus nuomone, didelės reikšmės turėjo ir prastokas Bullocko ir Herrmanno žaidimas: “Trečiame ketvirtyje Bullockas sugrįžo pasikeitęs baterijas į naujas – deja, ne į ilgo vartojimo. Būtent lemiamu momentu jos ir nusėdo. Tačiau blogiausia kas galėjo atsitikti, atsitiko su Herrmannu. Argentinietis tepelnė vos septynis taškus. Ir tai viskas, ką jis padarė. Gynyba? O kas tai per dalykas? Nė vienos pražangos per 21 minutę pasako viską apie jo gynybos intensyvumą. Jo tiesioginis varžovas Timinskas pelnė 16 taškų.
I.Castillo nuomone, Sabonis buvo neabejotinas lyderis. “Kai jis buvo aikštelėje, “Žalgiris” pirmavo septyniais taškais (57-50), kai Caras ilsėjosi – “Unicaja” pasivijo. Paskutinį ketvirtį Sabonis pelnė 12 taškų, tarp jų ir tritaškį, ir sugriebė lemtingą atšokusį kamuolį.
Savo rašinį žurnalistas užbaigia liūdna gaida: “RIP (“Ilsėkis ramybėje” – red. past.), “Unicaja”!”

Gan vaizdingai rungtynės aprašytos ir “El Diario Sur” publikacijoje “Sabonis palaidojo europietiškąją svajonę”. “Viskas baigėsi taip, kaip ir galima buvo tikėtis, rašo straipsnio autorius Javieras Ruizas. – Viskas baigėsi taip, kaip ir tikėtasi.
“Unicaja” europietiškoji svajonė sudužo Lietuvoje, atsitrenkusi į žaidėją, kuriam nesunki nei metų, nei kilogramų našta. Sabonis – geriausias krepšininkas iš visų kada nors gimusių Europoje – lyg pūkelį nupūtė visas Malagos ekipos iliuzijas dėl Eurolygos antrosios fazės, kurios lyg ant mielių kilo komandai pradėjus įspūdingai rungtyniauti pastaruoju metu. Nusivylimo kartėlis po vakarykščių rungtynių didžiulis, tačiau belieka tikėtis, kad patirtosios žaizdos jau gyja ir netrukus surandės.”
Kaip ir kitose publikacijose, J.Ruizas daug vietos skiria A.Saboniui. “Sabonis nemėgsta būti lyginamas su caru. Carai telieka rusams. Gal būt, jam po tiek metų, praleistų Ispanijoje, mieliau būti vadinamam El Cid [ispanų XI a. karvedys ir nacionalinis herojus – red.past.]. Pasak legendos, kai prireikė ginti nuo musulmonų antpuolio Valensiją, kaip paskutinės gynybos priemonės buvo griebtasi gudrybės – El Cido lavonas buvo pasodintas ant jo žirgo Babiecos [isp. “babieca” – dubelis, dundukas]. Ir tai padėjo. Valensija atsilaikė ir išliko krikščionių rankose. “Žalgiris” su savo stabu ir pusiau savininku elgiasi labai panašiai. Sabonis – vaizdžiai kalbant – iki pat mirties sugebės laimėti rungtynes. Tačiau lyg jiems to neužtektų, Kauno klubo žmonės po vienu krepšiu dar pastatė natūralaus dydžio Sabonio kartoninę figūrą.
Tomis akimirkomis, kai jis ilsėdavosi ant suolelio, Sabonis buvo panašus į elitinių dalinių kareivį, už kurio pečių – nesuskaičiuojama daugybė mūšių. Išsekęs, su gaivinančia ledo pūsle ant sprando, įraudusiu nuo pastangų veidu, neseniai atsigavęs nuo plaučių ligos, 39-erių metų… Ir nieko. Jokių problemų. Koks nuostabus žaidėjas!” Komentuodamas rungtynių eigą, ispanas sutelkė dėmesį į antrąją jų pusę.
“Sabonio buvimas baudos aikštelėje ir aikštės gynyba, kurios ėmėsi lietuvių treneris Antanas Sireika, “Unicaja” krepšininkams atėmė visus būdus, kaip pelnyti taškus, išskyrus metimus iš už tritaškių linijos. Ir “Unicaja” šiuo būdu pasinaudojo, dviem tolimais Berni Rodriguezo ir vienu Germano Gabrielio išlaikydama šeimininkų žaidimo ritmą.
Tačiau rizika būti ištiktam infarkto tapo visai reali, nes ir trečiasis kėlinukas neįnešė jokio aiškumo rungtynėse. Viskas ir vėl turėjo spręstis paskutinime ketvirtyje. Per tas 10 minučių žaidimo vadžias savo rankose laikė Bullockas, kuris pradėjo dvikovą su Saboniu. Du 11-ji numeriai dominavo pirmomis kėlinio minutėmis, vėliau lietuvis liko vienas, be varžovo.”

Gal nuoširdžiai, o gal ieškodamas dalinio pasiteisinimo dėl pralaimėjimo, daugiausia pagyrimo žodžių A.Sabonio adresu išsakė “Unicaja” treneris S.Scariolo. “Jis fenomenas!” Šie Sergio Scariolo žodžiai, garsiai ištarti po “Unicaja” pralaimėjimo “Žalgirio” aikštelėje, nereikalingi paaiškinimo. Ir taip aišku, kad trenerio susižavėjimo adresatas yra ne kas kitas, o Arvydas Sabonis – ko gero geriausias krepšininkas visoje Europos krepšinio istorijoje. Malagiečių treneris neslėpė savo susižavėjimo: “Neįitikėtina: tiek laiko nežaidęs dėl ligos, jis vienoje treniruotėje pamėtė į krepšį, kitoje pabėgiojo, ir trečioje parepetavo taktiką. Po to iškart rungtynės, ir jis įmeta 23 taškus bei per paskutines 90 sekundžių nulemia rungtynių baigtį. Čia jau daugiau negu puikus krepšininkas – kalbame apie autentišką fenomeną!” Nors ir negailėdamas pagyrimų A.Saboniui, Scariolo įsitikinęs, jog baudos aikštelėje jo žaidėjai galėjo nuveikti daugiau siekdami sustabdyti “lietuvių carą”.
Tas pats “El Diario Sur” publikacijoje, pavadintoje “Nesulaikomas gigantas” pateikia ir savo techninio apžvalgininko Martino Urbano rungtynių analizę.
“Nors ir ką tik po ligos, Sabonis dar kartą pademonstravo, kad Europoje jo sustabdyti negali niekas, o “Unicaja” gretose – tuo labiau.” Autoriaus nuomone, kauniečių sėkmei svarbus buvo ir Edas Cota. “Po pertraukos lietuvių treneris kartu įleido į aikštelę Sabonį ir Cotą, ir tai iškart atsiliepė rungtynių rezultatui. Vėliau nepakankamas fizinis centro pasirengimas ir ketvirtoji įžaidėjo pražanga privertė juos vėl pasodinti ant suolelio. “Žalgiris” pabandė kompensuoti šią spragą aikštės gynyba, tačiau “Unicaja” prieš ją puolė sėkmingai ir išlygino rezultatą.
Nors malagiečiai žaidė gerai, susidarė toks įspūdis, kad rungtynių rezultatas priklauso nuo to, kiek ilgai Saboniui užteks jėgų ir kiek su keturiomis pražangomis išsilaikys Cota. Paskutiniojo kėlinuko pradžioje Sabonis ir Tanoka Beard kėlė nuolatinę grėsmę svečių baudos aikštelėje. Šioje situacijoje vienintelis “Unicaja” ginklas galėjo būti kontratakos, tačiau problemos, iškilusios malagiečiams kovojant dėl kamuolio po savuoju krepšiu, tokią galimybę darė vis sporadiškesnę. Poziciniame puolime viskas buvo perduota Bullockui, kuris gynyboje “leido vandenį”. Grįžus į aikštelę Cotai, Sabonis ėmė gauti kamuolį savo vietoje ir savo laiku, po to pats paversdamas svečių gynybą žaisliuku savo rankose. Lyg to dar būtų mažai, kelios klaidos gynybinėje rotacijoje leido Saboniui itin lengvai atkovoti kamuolį po “Unicaja” krepšiu.”

Komentarai