A.Sabonio vizija – stiprus „Žalgiris“, „Respublika“ 0

Saulius RAMOŠKA

NBA klube "Portland Trail Blazers" karjerą baigęs 38 metų legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis dar labiau priartėjo prie buvusio savo klubo Kauno "Žalgirio". Ateinantį sezoną karjerą "Žalgiryje" tęsiantis krepšininkas įsigis dar daugiau klubo akcijų. Ligi šiol didžiąją komandos akcijų dalį turėjęs klubo valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas nutarė A.Saboniui perleisti jam priklausančią UAB A.Sabonio "Žalgirio" krepšinio centro akcijų dalį.
"Nematau tinkamesnio žmogaus, kuriam galėčiau patikėti savo akcijas ir funkcijas, – sakoma M.Plūko pareiškime. – Esu tikras, kad Arvydas sugebės padėti komandai ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
Nuoširdžiai linkiu, kad jam sektųsi geriau negu man".
Vakar "Respublikoje" apsilankęs Arvydas Sabonis papasakojo, kokią jis mato Kauno "Žalgirio" viziją, kodėl atsisakė Portlendo komandos siūlytų 7 milijonų dolerių ir pasirinko kuklesnį atlyginimą Kauno komandoje bei kodėl niekas jo neįkalbėjo atstovauti Lietuvos rinktinei Europos čempionate Švedijoje.

Sabas jau treniruojasi

– Galite pagaliau paneigti visų dvejones ir pasakyti tiesiai šviesiai, kad šį sezoną tikrai žaisite "Žalgiryje"?
– Žinau, kad tikrai žaisiu. Jei nebus kokios traumos per pasirengimą sezonui.

– Girdėjome, jog jau pradėjote treniruotis…
– Porą dienų su draugais pažaidėme, pabėgiojau. Reikia bent kiek pagauti ritmą, kad vėliau su komanda galėčiau normaliau treniruotis. Kad ir kaip būtų, juk tris mėnesius nieko nedariau. Esant tokio amžiaus sunku atgauti ritmą.

Kels komandą į viršų

– Mindaugas Plūkas perleidžia jums akcijas. Parduoda? Dovanoja?
– Didžiąją dalį akcijų parduoda už simbolinę kainą. Galbūt net ne visas. Per porą dienų visus popierius sutvarkysime.

– Kiek dabar akcininkų yra?
– Aš, miestas, rajonas ir viešoji įstaiga "Žalgirio" rėmėjas".

– Didžioji problemų dalis guls ant jūsų pečių?
– Pirmiausia reikia sutvarkyti finansinę padėtį, normalizuoti darbą viduje. Nes kelerius metus yra skolos. Važiuosime, ieškosime, tarsimės, bandysime "Žalgirį" padaryti tokį, koks jis turi būti. Aišku, per metus to nepadarysi. Bandysime pradėti iš naujo kilti į viršų.

– Kokią turite "Žalgirio" viziją?
– Daug važinėjau, daug mačiau krepšinio klubų. "Žalgiris" – vienas seniausių klubų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Komanda neturi bazės. Yra darbai pradėti – mokykla, administracija, kurioje dirba profesionalai. Bet reikia bazės, kokio nors užnugario. Viską reikia rasti. Ir tai įvyks negreitai. Greitai niekas nesidaro. Kilsime laipsniškai.

– Ar didelis komandos įsiskolinimas?
– Skaičių nežinau, bet skolų yra. Jos likusios nuo tų laikų, kai "Žalgiris" laimėjo Eurolygą. Tas šleifas ir velkasi…

Penkias minutes gali žaisti bet kas

– Kada galutinai nutarėte nežaisti rinktinėje? Per visą vasarą nesakėte, kad nežaisite.
– Aš nieko niekam nesakiau. Žurnalistai visko prirašė. Rinktinėje baigiau žaisti 1999 metais. Dabar jau 2003-ieji. Man dabar 38-eri. Greitai bus 39 metai. Kuo galiu rinktinei padėti? Galiu žaisti vienas, dvejas rungtynes. Bet negaliu sužaisti 7 rungtynių per dešimt dienų.

– O jei Žydrūnas Ilgauskas būtų sutikęs žaisti rinktinėje? Jūs prisidėtumėte?
– Būtų bobutė su kiaušiniais… Tada būtų visi diedukai. Aišku, gaila, kad viskas taip yra. Bet yra ir priežasčių. Pats Ilgauskas yra tarsi ant ašmenų – niekas nežino, kas gali jam atsitikti per varžybas. Bet jei Ilgauskas žaistų rinktinėje, komanda būtų visiškai sukomplektuota.

– Įskaitant ir jus?
– Savęs nelaikau komplektacijos dalimi. Ir be manęs yra žaidėjų Lietuvoje, kurie gali pasėdėti ant suolo ar eiti pažaisti penkias minutes. Tarp jų ir aš. O šiaip – yra galingų jaunų vyrukų, kurie turi sveikatos – gali palakstyti ir padaryti kada reikia ir kaip reikia.

– Rinktinės vadovas Algimantas Pavilonis "Respublikai" sakė, kad prašė jūsų pagalbos įtikinėjant Ilgauską žaisti rinktinėje.
– Kalbėjausi su Žydrūnu, kai dar buvau Amerikoje. Jis nepasakė nei taip, nei ne. Paskui skambinau jam telefonu, trumpai kalbėjomės. Irgi nebuvo atsakymo. Paskui man buvo keista, kai Pavilonis prašė, kad vėl pasukčiau Ilgauskui. Sakau, gerai, pasuksiu. Bet Žydrūnas ne mažas vaikas. Jis gi žinojo, kaip pasielgs. Tuo labiau kad anksčiau apie tai buvo pasakęs. Bent jau taip rašoma spaudoje. Kai namie būnu, jau kartais pasiskaitau laikraščius (juokiasi).

Svarbu, kad yra noras

– Ar svarstėte galimybę šį sezoną dar žaisti ne "Žalgiryje"?
– Variantai – "Žalgiris" arba Portlendas. Jei kviestų į "Trail Blazers" trejiems metams – kitas reikalas. O dabar metams šen ar ten… Noriu dar pažaisti. Manau, sugebėsiu padėti. Kiek nors pabėgiosiu aikštelėje. Svarbu, kad yra noras. Užpraėjusiais metais nebuvo jokio noro. Matyt, krepšinis man jau buvo įvarytas iki kaklo. O dabar noras yra. Ir kol jis nedingęs, reikia žaisti.

– Visi jau žino, kad žaisite "Žalgiryje". Ar, nepaisant to, vis dar sulaukiate kokių nors pasiūlymų iš kitų komandų?
– Man niekas nesiūlo. Kai esi tokių metų, pats sau pasisiūlai. Noriu žaisti – žaidžiu.

Vietoj milijonų – pagalba "Žalgiriui"

– Kaip paaiškintumėte žmonėms, kurie negali suprasti tokio dalyko – Sabonis atsisakė 7 milijonų dolerių iš "Trail Blazers" ir eina žaisti į "Žalgirį" beveik dykai?
– Kaip dykai? Tikiuosi kokią nors algą gauti.

– Bet jos nepalyginsi su 7 milijonais…
– Jau lyg ir buvau baigęs karjerą, sakiau, jau gana. Po to dar metus žaidžiau. Ir ateinantys metai galėjo būti Portlende. Bet viskas susieina į vieną dalyką – reikia apsispręsti.
Kol esu ant bangos, kol kas nors dar su manimi sveikinasi, pažįsta, reikia tuo pasinaudoti ir ką nors daryti dėl "Žalgirio". O kai niekas nesisveikins su manimi, pamirš – tada jau sunkiau ką nors gero padaryti komandai. Galų gale "Žalgiris" turi tokią istoriją, o yra tokioje pozicijoje, kad net nepatogu. Norisi ką nors pakeisti.

– Žiūrovai tikisi – Arvydas prisidės ir pasipils pergalės…
– Kuo nors tikrai prisidėsiu. Komanda juk ir pernai buvo nebloga. Neįsivaizduoju savęs žaidžiančio po 30 minučių. O gal ir ištversiu jas. Bus matyt. Laiko pasirengti varžyboms dar yra. Viskas priklauso ir nuo traumų.

Su šeima matysis dažniau

– Šeima ir toliau gyvens Ispanijoje?
– Vaikai eina į mokyklą. O iš čia, Kauno, juk arčiau bus susisiekti su šeima Ispanijoje nei būnant Portlende. Pernai šeimą per sezoną mačiau tik kartą – atvažiavo pas mane per Kalėdas. Keturias dienas paviešėjo ir viskas. Tad dabar bus daugiau galimybių matytis dažniau ir pabūti kartu.