„(Ne)pasirink prekę lietuvišką“ 0

Nors sezonas tik pasibaigė, dar vakar Vilniuje,13-ojo LKL sezono uždarymo šventėje, buvo pagerbtos keturios geriausios pirmenybių komandos bei krepšininkai (žalgirietis D.Lavrinovičius gavo net du apdovanojimus – geriausio kovojo dėl atšokusių kamuolių ir naudingiausio LKL reguliariojo sezono prizą), tačiau jau prasidėjo vasaros galvosūkių maratonas dėl ekipų komplektacijų.

Naujieji Lietuvos čempionai vieni pirmųjų pradėjo šiuos darbus.

Dar kovo mėnesio pabaigoje, „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris N.Spahija vienam sporto leidiniui sakė: „Manau jog kitą sezoną Vilniaus klubas pasitiks pasikeitęs. Komandos gretose norėčiau matyti daugiau lietuvių. Birželio mėnesį planuojame surengti stovyklą, kurioje dirbsime su šalies jaunimu“.

Atrodo šiai stratego svajonei nebus lemta išsipildyti – žvelgiant į tai, su kokiais žaidėjais buvo pratęsti kontraktai, daugiau vietos mūsų šalies krepšininkams nelieka. Atrodo, kad ateinantį sezoną lietuvišką prekę toliau taip pat sėkmingai pakeis „importinė“. „Lietuvos rytui“ teks paleisti R.Javtoką ir, galbūt, S.Jasaitį, tačiau Vilniaus ekipoje liks Latvijos gynėjai R.Štelmaheris ir S.Buškevicas, australas M.Nielsenas bei amerikietis Frederickas Housas

Kontraktą jau pratęsė A.Šležas, iš JAV atvyks NCAA rungtyniavęs A.Kieža. Vilniečiai vietoj komandą paliksiančio R.Javtoko, svarsto du kandidatus – E.Žukauską ir M.Petravičių, tačiau nepavykus pasirašyti kontraktų su šiais krepšininkais, veikiausiai aukštaūgio sostinės klubui teks ieškotis už Lietuvos ribų.

Bosnio H.Mujezinovičius likimas kol kas neaiškus, tačiau vilniečiai puolėjui jau ruošia pasiūlymus. Lietuvos ryto“ komandos direktoriaus Jono Vainausko teigimu, kitąmet Vilniaus klube taip pat žais Tomas Delininkaitis, Mindaugas Lukauskis, Povilas Čukinas, Ernestas Ežerskis, Artūras Jomantas.

Taigi didesnėms lietuviškumo variacijoms čia vietos ne taip jau daug liko.

J.Vainauskas taip pat sakė, jog klubo biudžetas mažės iki 12 milijonų litų, tačiau žiūrint į tai, kuo jie ruošiasi pakeisti R.Javtoką ir kokius kontraktus pasirašė su R.Štelmaheriu ir M.Nielsenu (aišku didesnius nei buvo), finansiniai resursai Vilniaus klube nemažės.

Naujajame sezone LKL pirmenybės atsiskirs nuo Baltijos lygos, tačiau nepaisant to, paskutiniame LKL posėdyje klausimas dėl legionierių limito net nebuvo svarstytas. Turbūt dabar skaičiuojama, su keliais užsieniečiais pasirašys sutartis sostinės klubas ir tik tuomet klausimas dėl kitų šalių krepšininkų bus atsakytas. Toks ambicingas vilniečių planas gali ar bent jau turėtų sukelti nemažai diskusijų.

Šiame sezone buvo argumentuojama, jog sujungus du turnyrus (LKL ir BBL) ir davus Latvijos ir Estijos žaidėjams „nelegionieriaus“ statusą, buvo išvengta maišymosi. Tačiau dabar tokios problemos lyg ir nebeliks ir bus gana juokinga bei paradoksalu, jei Lietuvos krepšinio lygoje mūsų kaimyninių šalių krepšininkai ir toliau bus laikomi ne legionieriais.

Kodėl “Lietuvos rytas” taip kovoja už latvius ir estus? Jei vis dėlto LKL pripažins mūsų kaimynus latvius ir estus ne lietuviais, o legionieriais – vilniečių komandoje jau bus keturi užsieniečiai, „juodai- raudoniems“ tuomet jau tektų pamiršti, pavyzdžiui, H.Mujezinovičių, nes sostinės klube būtų išnaudotas keturių užsieniečių limitas. Tokio scenarijaus “Lietuvos rytas” , matyt, norėtų išvengti.

Jeigu vilniečiams pavyks išsikovoti teisę estus ir latvius vadinti lietuviais, tuomet N.Spahija daugiau mūsiškių krepšininkų nepamatys – ekipos garbę toliau gins penki arba daugiau užsieniečių.

Panašu, kad LKL sąlygas dabar diktuoja vienintelis klubas, LKL posėdžiuose nebedalyvauja „Žalgirio“ atstovai“ – todėl bus visiškai nenuostabu, jei ir naujajame sezone matysime kaip Latvijos ir Estijos piliečiai pavirs lietuviais, o per „Žvaigždžių dieną“ atstovaus legionierių pusę.

O „Žalgiris“ bus apkaltintas, jog dėl latvių ir estų pradėjo triukšmauti tik tuomet, kai „Lietuvos ryto“ komanda jau buvo sukomplektuota.

Taip pat nebus keista, jei pati pati „lietuviškiausia“ ar taip bent besiskelbianti „Šiaulių“ komanda, visai neseniai pareiškusi, kad ir kitame sezone bandys išsiversti be užsieniečių, atvirai deklaruojanti, jog lietuviška prekė yra geriausia, kaip ir pernai balsuos už tai, jog latviai ir estai turėtų „nelegionieriaus“ statusą. Tai dabar sunku suprasti, kokį lietuviškumą jie propaguoja – arba jis suprantamas taip keistai, jog sunku rasti logišką paaiškinimą. Nors tikriausiai tai tik dviveidystė ir atsidėkojimas „Lietuvos rytui“ už …

Olimpinis čempionas M.Paulauskas sakė, jog norėtųsi, kad Lietuvos komandose būtų kuo mažiau užsieniečių. “Maksimalus ir optimalus legionierių skaičius turėtų būti – 2 – 3. Tačiau tai daugiausiai priklauso nuo klubų biudžetų. Iš užsieniečių iš karto laukiama rezultato, atsakomybės, jis turi įdėti didžiulį indėlį į ekipos pergalęs. Todėl didelis legionierių skaičius užkerta kelią mūsų jaunimo tobulėjimui – komandos neaugins perspektyvių mūsų šalies žaidėjų, jei joje bus apstu kitų šalių krepšininkų. Todėl lietuviai ieško laimės kitur, už Lietuvos ribų, o tai tikrai nėra pliusas mūsų krepšiniui.

Dėl latvių ir estų statuso naujajame LKL sezone – logiška, kad mūsų kaimynai turėtų būti laikomi užsieniečiais, tačiau nenorėčiau kalbėti šia tema, čia jau politika, į kurią nenorėčiau kištis. „

Praeityje buvęs žinomas Lietuvos krepšininkas A. Čiupkovas taip pat antrino savo kolegai ir sakė, jog legionierių skaičius priklauso nuo komandų kišenės ir tikslų. Tačiau veteranas pripažino, kad Lietuvos klubuose norėtų matyti 2-3 užsienio šalių atstovus. „Didelis legionierių skaičius tikrai nepadeda nacionalini krepšiniui, geriausias pavyzdys Rusija, šios šalies lygoje gausu legionierių, tačiau tuo pačiu gerokai suprastėjo rinktinių rezultatai.“ A.Čiupkovas teigė nesuprasiąs , jei LKL čempionate latviai ir estai bus laikomi nelegionieriais. „Bet koks ne Lietuvos pilietis turi būti laikomas legionieriu, kuo latvis ar estas skiriasi nuo kroato, ispano ar amerikiečio? Jei vis dėlto ir naujajame sezone Latvijos ir Estijos krepšininkai turėtų „nelegionieriaus“ statusą, tokį sprendimą vertinčiau labai neigiamai. Turime šansų auginti savo jaunimą, gabius krepšininkus, tačiau tokioj situacijoj jie buvo priversti trinti atsarginių suolą. LKL lyga turėtų bendradarbiauti su NKL, o ne didinti užsieniečių skaičių, kuris turėtų neigiamą įtaką Lietuvos krepšiniui – dabar mūsų šalies jaunimas gauna vis mažiau progų žaisti aukštesniame lygyje. Lietuvos krepšinio strategija turėtų rūpintis mūsų krepšinio federacija, tai jos darbas.“

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas V.Garastas pripažino, kad jei būtų jo valia, Lietuvos klubuose žaistų tik du legionieriai krepšininkai.Didelis legionierių skaičius žlugdo šalies krepšinį, tai iš karto atsilieps nacionalinių rinktinių rezultatams. „Daug labai gerų, aukšto meistriškumo legionierių Lietuvos ekipos turėti negali, todėl pasitenkinama vidutinio lygio užsienio žaidėjais. Legionierius turi savo komandai per kiekvienas rungtynes pelnyti po 20- 30 taškų, o ne po 5- 10. Todėl verčiau klubai turėtų rinktis ne produkto kiekybę, o kokybę. V.Garastas taip pat teigė, jog kiekvienas užsienio šalies žaidėjas turėtų būti laikomas legionierių, be jokių išlygų tai turėtų būti taikoma tiek latviams, tiek estams. „Nežinau, kodėl latvis ar estas yra geresnis už lietuvį krepšininką. Tose šalyse aš nematau didžiulių talentų, daug pajėgių žaidėjų. Nežinau kuo jie geresni už lietuvius, kodėl mes iš šių šalių turi importuoti žaidėjus.

Kitas aspektas – juk kuo daugiau lietuvių krepšininkų rungtyniaus nacionaliniame čempionate – tuo didesnis susidomėjimas bus mūsų lyga, augs pirmenybių populiarumas. Juk Lietuvos krepšinio mėgėjai mėgsta sirgti už savus, o pastaruoju metu nuolat girdžiu, kad nebėra stimulo palaikyti vieną ar kitą komandą, nes jose gausu užsieniečių, kurie neturi tokio patriotizmo, kaip lietuviai krepšininkai. Todėl patriotizmas mažėja ir iš fanų pusės.

Aš suprantu, kad dabar atėjo tokie laikai, jog be legionierių komandos negali išsiversti, tai diktuoja krepšinio rinka, visgi norėčiau, kad lietuviai nebūtų pamiršti, kad žaidėjų visų pirma būtų ieškoma savame kieme, o tik po to už jo ribų“

Kauno „Žalgiris“, nors planavo turėti keturis legionierius, sezoną baigė su trimis. Klubo vadovai sakė, jog užsieniečių skaičius ekipoje tikrai neaugs ir naujajame sezone bei pasisako už tai, kad legionierių skaičius LKL lygoje nedidėtų nei latvių, nei estų, nei australų sąskaita. „Žalgiris“ planuoja padidinti biudžetą nemažiau kaip iki 15 milijonų litų, nes ateinančiame sezone prasidės naujas trejų metų ciklas, kurio metu surinkti reitingo taškai lems vietą Eurolygoje. Kauno ekipa bus sukomplektuota iki sezono pradžios.

2005/06 m. sezono nuostatuose, kuriuos patvirtino LKL valdybos narių dauguma, numatyta, jog kiekviena komanda šalies čempionato rungtynėms gali registruoti 4 užsieniečius, latvių ir estų nelaikant legionieriais.

Kiek lietuviškas bus naujasis Lietuvos čempionatas? Ar esame iš tiesų religingi lietuviškam krepšiniui, ar meldžiamės jam tik tuomet, kai iškovojame skambias pergales?

Senajame žemyne toliau tęsiasi krepšinis.

Baigiantis klubinio krepšinio sezonui, jau žinomos 19 komandų, kurios atstovaus savo šalis Eurolygos turnyre:

Lietuva – Kauno „Žalgiris“

Lenkija – Sopoto „Prokom Trefl“

Rusija – Maskvos CSKA ir ULEB taurės laimėtojas to paties miesto „Dinamo“

Izraelis – Tel Avivo „Maccabi“

Graikija –Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“

Italija – Bolonijos „Climamio“, Neapolio „Carpisa“, Romos „Lottomatica“, Trevizo “Benetton”.

Ispanija – Vitorijos “Tau Ceramica”, Barselonos “Winterthur FCB”, Malagos “Unicaja” ir Badalonos “Juventud”
Slovėnija – Liublijanos “Olimpija”

Turkija – dvi Stambulo komandos – “Ulker” ir „Efes Pilsen“

Ispanijos čempionato ketvirtfinalio ketvirtose rungtynėse Madride, stebint 12.100 žiūrovų, Barselonos „Winterthur FCB“ nugalėjo Madrido „Real“, laimėjo seriją 3:1 ir užsigarantavo vietą Eurolygoje

Praėjusio sezono nugalėtojas „Real“ tenkinsis ULEB taurės varžybomis.

Kitame ketvirtfinalio mače Žeronoje „Akasvayu“ su D.Šalenga pralaimėjo „Tau Ceramica“ klubui ir, pralaimėjusi seriją 1:3, pasitraukė iš kovos dėl medalių bei dėl vietos Eurolygoje. Labiausiai „Akasvayu“ pralaimėjimo laukė „Unicaja“ ir „Joventut“, kurios dabar jau užsitikrino vietą Eurolygoje vienam sezonui.ACB Pusfinalyje „Tau Ceramica“ susitiks su „Winterthur FCB“ arba „Real“, o „Unicaja“ – su „Joventut“.

Po keleto metų pertraukos Graikijos krepšinio čempionato finale vėl žais mirtini priešai – „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ klubai.

Italijos krepšinio čempionato pusfinalyje susitiks Neapolio „Carpisa“ – „Climamio“ ir „Benetton“ – „Lottomatica“. Šios 4 komandos atstovaus Italijai kitą sezoną Eurolygoje.

Neapolio klubas dar prieš 5 metus žaidė antrame divizione, o šiais metais laimėjo ir Italijos taurę. Pusfinalyje pastarieji žais pirmą kartą klubo istorijoje.

Šeštadienį trečiose Rusijos superlygos finalo rungtynėse čempiono titulą ginantis pajėgiausias Europoje Maskvos CSKA klubas varžovų aikštėje įveikė pirmą kartą šalies pirmenybių finale žaidusią Maskvos srities „Chimki“ komandą ir, laimėjęs seriją iki trijų pergalių 3:0, apgynė čempiono titulą. Todėl visai nekeista, jog po tokio sėkmingos sezono du šios komados atstovai atkreipė ir NBA dėmesį. Maskvos CSKA treneris Ettore Messina yra vienos NBA ekipos akiratyje, teigia JAV žiniasklaida.

Stratego draugas amerikietis agentas K.Grantas teigė, kad treneris sulaukė skambučio iš vienos NBA komandos, kurios pavadinimo jis neatskleidė ir pasiteiravo dėl galimybės atvykti treniruoti. Puikus sėkmingo europiečio, treniruojančio NBA klubą pavyzdys yra Fynikso „Suns“ treneris Mike D`Antoni, kuris taip pat yra italas – žaidęs ir treniravęs Italijos krepšinio lygoje.

Antrasis CSKA narys, pakliuvęs į NBA akiratį – Theodoros Papaloukas. Puolėjas interviu Graikijos spaudai sakė, jog bandys pasirašyti kontraktą su NBA klubu, o jei to nepavyks, Europoje žais tik Maskvos CSKA klube. T.Papaloukas pridūrė, kad dėl naujo kontrakto su CSKA jau susitarta.

Laukia įdomus vasaros krepšinio turgus, komandų kortos bus atverstos ir padėtos ant stalo – tačiau už jų visuomet bus paslėpta juodoji pikų dama.