Krepšininkas neabejoja savo ateitimi NBA 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ, "Kauno diena"

Martynas Andriuškevičius nesigaili nė vienos minutės, praleistos NBA, nors praėjusį sezoną buvo daugiau “Cleveland Cavaliers” statistas nei visavertis žaidėjas. Tačiau 20-metis 219 cm ūgio krepšininkas tvirtina, kad pats yra savo likimo kalvis ir jam – dar viskas prieš akis. Martynas neabejoja, kad įsitvirtins stipriausioje pasaulio lygoje ir nebus vienas iš daugelio, kurie taip ir nesugebėjo pritapti NBA.

Po metų pertraukos, pasibaigus NBA vasaros lygos varžyboms, M.Andriuškevičius grįžo atostogų į gimtąjį Kauną. Per dvi savaites jam reikia spėti pamatyti draugus ir gimines bei padėti mamai – krepšininkas nori parūpinti jai naują namą. Šią savaitę į JAV sugrįšiantis krepšininkas pateks į medikų rankas – jam tikriausiai bus atliekama nosies pertvaros operacija.

M.Andriuškevičius davė interviu “Kauno dienai”.

Aikštėje jau nesileidžia stumdomas

– Martynai, kaip vertinate savo pirmąjį sezoną stipriausioje pasaulio lygoje?

– Tikrai neleidau laiko veltui. Turėjau visas sąlygas tobulėti ir jomis stengiausi pasinaudoti. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad atsidūriau Klivlende – “Cavaliers” klubas labai rūpinasi jaunais žaidėjais. Jaučiu, kad tapau stipresnis fiziškai, stabilesnis. Nei treniruotėse, nei varžybose manęs jau niekas negali šiaip sau stumdyti, todėl aikštėje jaučiuosi daug ramiau. Pats nustebau pajutęs, jog tikrai patobulėjau. Anksčiau bėgdavo sezonas po sezono, bet tokių ryškių pasikeitimų savyje nejausdavau.

– Teko girdėti, kad “Cavaliers” generalinis vadybininkas Denis Feris kitą sezoną tikisi Jus matyti žaidžiantį NBA čempionate maždaug 10-15 minučių.

– Man niekas nežada konkretaus laiko, tačiau ir treneriai, ir vadybininkai mato mano pastangas ir džiaugiasi, kad aš stengiuosi ir einu į priekį. Viskas priklausys nuo manęs paties. Žinau savo pagrindinius trūkumus ir šią vasarą juos turiu taisyti. Svarbiausia – gerinti gynybą ir geriau kovoti dėl kamuolio. Pulti mūsų komandoje yra kam – Lebronas Džeimsas ir Žydrūnas Ilgauskas primes taškų, o mano duona aikštėje turi būti gynyba.

NBDL įgijo naudingos patirties

– Pirmąjį sezoną NBA daug keliavote su komanda. Kaip suspėdavote ir treniruotis?

– Su komanda skraidžiau beveik į visas NBA čempionato rungtynes, bet tikrai nestigo laiko treniruotis. Dažnai į salę eidavau vienas, dirbau papildomai. Bet kada atėjęs pasitreniruoti rasdavau trenerių, kurie nuolat būna šalia.

– Keletą rungtynių žaidėte antrinėje NBA lygoje NBDL. Ar buvo naudinga tokia patirtis?

– Labai, nors ten žaidžiamas kitoks krepšinis. Kad ir kiek treniruočiausi, reikia ir praktikos, todėl gauta galimybė pažaisti, kad neužsisėdėčiau, man labai pravertė. Jeigu ateinantį sezoną dar negalėsiu pasireikšti NBA čempionate, būčiau patenkintas galimybe žaisti NBDL.

– Ką turėjote galvoje sakydamas, kad NBDL žaidžiamas kitoks krepšinis?

– Šioje lygoje nemažai krepšininkų neturi kontraktų su NBA komandomis, todėl siekia bet kokia kaina pasirodyti, tikėdamiesi pasirašyti sutartį. Tokie žaidėjai būna ypač agresyviai nusiteikę prieš tuos, kurie jau turi garantuotus kontraktus su NBA. Jaučiau didelį pavydą. Bet tai tik dar labiau grūdino. Ir savoje komandoje kartais gaudavau kamuolį, kartais – ne. Tuomet galėdavau tuščiai pralakstyti visas rungtynes, jeigu pats kamuolio nepasiimdavau.

Varžybų dieną pirkdavo spurgas

– Kaip sekėsi bendrauti su naujaisiais komandos draugais?

– Puikiai, visų žaidėjų santykiai – labai geri. Žydrūnas Ilgauskas man buvo sakęs, kad dabar Klivlende susibūrė viena draugiškiausių komandų per visą jo karjerą NBA. Pats galėjau tuo įsitikinti, su visais bendravau be jokių problemų.

Tik būdamas su komanda savimi jaustis gali ir Lebronas Džeimsas. Su savais jis atsipalaiduoja ir yra paprastas vaikinas. Bet jeigu Lebroną sutikčiau gatvėje, turbūt likčiau nepastebėtas, nes jeigu jis kur nors ir pasirodo viešai, eina akis įbedęs į vieną tašką ir braudamasis pro minią gerbėjų. Todėl su komandos draugais, kurie jo neatakuoja, Lebronas jaučiasi kaip su šeimos nariais.

– Visi NBA naujokai privalo atlikti komandos draugų užduotis. Šarūnas Jasikevičius turėdavo atvežti du komplektus laikraščių. Kokias užduotis atlikdavote Jūs?

– Varžybų dieną į ryto treniruotę turėdavau atvežti spurgų. Šiomis pareigomis kas antrą kartą keisdavomės su dar vienu žaidėju. Kiek žinau iš pokalbių su kitų komandų naujokais, mums tekusios pareigos buvo pačios lengviausios. Ateinantį sezoną jau aš galėsiu naujokams nurodymus dalyti (juokiasi).

– Žydrūnas Ilgauskas Jumis rūpinosi pirmosiomis dienomis, kai tik atvykote į Klivlendą. Ar ir dabar su juo daugiausia bendraujate, ar radote bendraamžių draugų?

– Žydrūnas man labai daug padėjo, tačiau jis turi šeimą, savo gyvenimą, todėl negaliu bendrauti tik su juo. Susidraugavau su kitais, jaunesniais ir nevedusiais komandos žaidėjais. Daug laiko praleidžiu su Driu Gudenu, Aira Njublu, o daugiausia turbūt bendrauju su kitu naujoku Stefenu Grehemu.

– Ar, Jūs, kaip naujokas, jaučiate didesnį klubo darbuotojų rūpestį?

– Klubo žmonės iš tiesų rūpinasi žaidėjais, ypač mūsų sveikata. Nelieka nepastebėta menkiausia smulkmena, kad ji ateityje netaptų rimtu negalavimu. Šiuo atžvilgiu ypač jauni žaidėjai prižiūrimi. Klivlende yra viena geriausių pasaulio klinikų, todėl priežiūra tikrai nepriekaištinga. Beje, klubas pasirūpino ir mano mama. Kai jai sušlubavo sveikata, Klivlende jai buvo suteikta visokeriopa pagalba. Dabar mama jaučiasi daug geriau.

Iš tiesų visi “Cavaliers” klubo žmonės yra labai nuoširdūs ir geri.

Žaidžia sunkiuoju krašto puolėju

– Susidaro įspūdis, kad savo karjera NBA nė kiek neabejojate?

– Žinoma, nėra dėl ko abejoti. Krepšinį žaidžiu daug metų, nepaisydamas nieko, ir esu tikras, kad jeigu norėsiu, pasieksiu visko, ko trokštu. Tam niekas nesukliudys, kad tik sveikatos užtektų ir traumos nekamuotų.

– Pagal savo ūgį, atrodo, esate tikras “centras”, tačiau NBA Jus perkvalifikuoja į sunkųjį krašto puolėją. Kodėl?

– Taip, NBA žaidžiu “ketvirtuoju numeriu” ir man tai priimtina. Jeigu šios pozicijos krepšininkas NBA pataiko iš vidutinio nuotolio, gerai kovoja dėl kamuolio, žodžiu, pasižymi universalumu, jis yra labiau vertinamas už “centrą”. Pavyzdžiui, Ilgauskas ir yra labiausiai vertinamas dėl tokių savybių. Jis yra vienas iš nedaugelio NBA vidurio puolėjų, pasižymintis universalumu. Bet Žydrūnas yra vienas geriausių pasaulio “centrų”, todėl jam sudaromos ir atitinkamos sąlygos. Aš tokių sąlygų aikštėje neturėčiau ir man, kaip vidurio puolėjui, būtų daug sunkiau atsiskleisti. Sunkiojo krašto pozicija man labiau tinkama.

– Ar tiesa, kad Jūsų į Lietuvos jaunimo rinktinę neišleido tik dėl to, kad joje būtumėte žaidęs vidurio puolėju, o ne sunkiuoju krašto puolėju?

– Manau, tai galėtų paaiškinti klubo vadovai. Man tiesiog buvo pasakyta, kad vasarą turiu likti treniruotis Amerikoje ir žaisti vasaros lygoje. Prieštarauti tam negalėjau. Iš tiesų labai norėjau atstovauti jaunimo rinktinei ir laimėti Europos čempionatą. Aišku, sunku pasakyti, kiek daug būčiau padėjęs, bet, manau, nebūčiau trukdęs komandai. Kiekviena su savo šalies komanda iškovota pergalė yra labai reikšminga.

– Ateityje, sulaukęs kvietimo, atvyktumėte į Lietuvos rinktinę?

– Labai norėčiau. Jeigu tik leistų aplinkybės, tikrai norėčiau atstovauti rinktinei. Bet pirmiausia turiu pasiekti tiek, kad rinktinei būčiau naudingas, o ne šiaip vietą užimčiau. O namo grįžti smagu. Kaunas visada bus mano gimtas miestas, Lietuva – tėvynė.

Eurolyga ir NBA stipriai skiriasi

– Vieną sezoną spėjai parungtyniauti ir Eurolygoje. Ar krepšinis stipriausioje Europos lygoje ir NBA labai skiriasi?

– Mano akimis, kaip diena ir naktis. Labiausiai – dėl fizinių žaidėjų savybių. Nesutinku, kai kas nors sako, kad NBA žaidėjai nesigina, tik puola. Jie tikrai moka gerai gintis. Be abejo, NBA pasižymi labai galingu puolimu ir jis tikrai yra galingesnis nei Eurolygoje. Tarkime, tokie žaidėjai kaip Kobė Brajantas, Lebronas Džeimsas yra nesustabdomi. Jie gali nepataikyti į krepšį mesdami iš toliau, tačiau jeigu veržiasi po krepšiu, nėra jėgos, kuri juos sustabdytų.

Nori pasirūpinti mamos namais

– Ar lengvai įpratote prie amerikietiškojo gyvenimo būdo?

– Iš pradžių viskas buvo labai įdomu, todėl jaučiausi puikiai. Vėliau, po kelių mėnesių, prasidėjo antrasis etapas – pradėjo kamuoti namų, draugų, artimųjų ilgesys. Norėjau daryti įprastus dalykus, kuriuos dariau gyvendamas Lietuvoje, bet negalėjau. Šį jausmą slopinau treniruodamasis. Salėje praleisdavau nuo 9 valandos ryto iki trečios po pietų, nes namo netraukdavo, žinojau, kad neturėsiu ką juose veikti. Vakare vėl grįždavau į krepšinio salę pamėtyti į krepšį.

Viskas pasikeitė, baigėsi namų ilgesys tuomet, kai daugiau pradėjau bendrauti su kitais žaidėjais. Aišku, ir kelionės po JAV NBA čempionato metu atėmė daug laiko.

Kelis kartus manęs aplankyti buvo atvykusi mano draugė iš Lietuvos, bet visą laiką gyventi Amerikoje negalėjo, nes mokėsi.

– Kaip įsikūrėte Klivlende?

– Sezono metu pakeičiau gyvenamąją vietą – persikrausčiau į puikius apartamentus šalia Klivlendo, kur gyvena pusė “Cavaliers” žaidėjų, tarp jų ir Lebronas Džeimsas. Iki miesto centro – penkios minutės automobiliu, po langais tyvuliuoja ežeras, puiki gamta. Bet kas netgi negali čia apsigyventi – visi gyventojai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

– Kai išvykote į JAV, greitai pasirodė pranešimų apie Jūsų vieną po kito perkamus prabangius automobilius. Tai kiek jų iš viso turite?

– Kaip tai kiek? Vieną. Važinėju visureigiu. Ir Kaune džipu “Saab” važinėju – draugas paskolino, kol Lietuvoje būsiu, nes dėl dviejų savaičių pirkti automobilį neverta.

Nenoriu išlaidauti mašinoms, nes turiu kitą rūpestį – noriu mamai pastatyti naują namą Kaune. Nesijausiu laimingas gerai gyvendamas Amerikoje, jeigu žinosiu, kad mama vargsta. Todėl dabar pasirūpinsiu ja.