Lukas Katilius, BasketNews

Kauno „Žalgirio“ komanda namuose 78:67 susitvarkė su Vilniaus „Rytu“. „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri po rungtynių dalyvavo spaudos konferencijoje.

„Mes sužaidėme geriausias įmanomas rungtynes, atsižvelgiant į aplinkybes, – mačą komentavo italas. – Džiaugiamės pergale, bet liūdime dėl Dovio (Giedraičio) traumos. Tai yra didžiausias mano susirūpinimas bei mano mintys su juo.

Manau, kad kontroliavome mačą virš 30 minučių, nežaisdami gerai, darydami daug blogų sprendimų. Tačiau buvome labai motyvuoti, žaidėme kietai. Sugriebėme 43 atšokusius kamuolius. Padarėme tai, kas reikalinga, jog laimėtume.“

„Žalgiris“ sugebėjo pristabdyti „Ryto“ puolimą iki mažiausio taškų skaičiaus šiame sezone. Dėl to neprireikė didesnio indėlio puolime, kur strigo Lonnie Walkeris IV.

Kauno komandos lyderiu tampantis amerikietis per 20 minučių įmetė 3 baudas iš 7, o iš žaidimo prametė visus 6 metimus.

„Bloga diena, – L.Walkerio IV strigimo nesureikšmino A.Trinchieri. – Buvau pasiruošęs jo blogoms rungtynėms. Jis turėjo kelis gerus momentus, bet atidavė tiek daug jėgų Belgrade ir ketvirtadienį. Jis nėra pratęs prie tokių reikalavimų. Be to, tai pirmosios LKL rungtynės, kur kiekviena ataka yra svarbi.

Tai yra priežastis, kodėl jaučiu pasitikėjimą savimi, nes Lonnie 0 iš 6 metimai, 3 iš 7 baudų, Cisco (Sylvainas Francisco) – 0 iš 9 tritaškių. Aš jaučiu didelį pasitikėjimą.“

– Kokio rimtumo D.Giedraičio trauma?
– Nežinau, per anksti kalbėti. Žinosime rytoj.

– „Žalgiris“ sugebėjo išlaikyti lygią kovą dėl atšokusių kamuolių, kas buvo didžiulė problema Vilniuje. Ar šis pasikeitimas labiausiai jus tenkina?
– Vienintelis dalykas, kuris mane tenkina, yra rezultatas. Mūsų planas labai aiškus. Jeigu nori varžytis su „Rytu“, turi laimėti arba bent išlyginti kovą dėl atšokusių kamuolių. Tai buvo vienas iš kertinių dalykų, norint kontroliuoti rungtynes.

– Kur žingsnį į priekį dėjo Ignas Brazdeikis?
– Jis buvo pasiruošęs padėti komandai, buvo motyvuotas ir energingas, metė į krepšį per daug negalvodamas. Žinoma, jis buvo labai svarbus mums.

– Pralaimėjus praėjusių metų finalą ir pirmąjį šio sezono derbį, ar šios rungtynės turėjo jums didesnę svarbą?
– Kiekvienos rungtynės yra svarbios. Čia yra priešprieša, derbis. Sužaidę tragišką pirmąją pusę Vilniuje, sugebėjome pralaimėti tik 3 taškais. Sugrįžome, nepavyko tik užbaigti darbo.

Šiandien žaidėme žinodami, kad jei darysime tą, ką reikia, jei penki žaidėjai aikštelėje išliks kartu puolime ir gynyboje, mes būsime pakankamai geri. Mano motyvacija yra motyvuoti žaidėjus. Praleidau visą pirmąjį kėlinį kalbėdamas su žaidėjais ant suolelio. Mes nesidalinome kamuoliu, atrodėme apsunkę. Išnaudojome labai daug psichologinių jėgų Belgrade ir prieš „Anadolu Efes“, tad nebuvo impulso nuo galvos iki raumens.

Komentuoju pergalę po dvigubos savaitės ir žinant, kas nutinka kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį vietiniuose čempionatuose, aš einu namo žinodamas, kad mano komanda padarė darbą.