Didžiausia “Žalgirio” bėda – nestabilumas, „Kauno diena“ 0

Kauno “Žalgirio” komandos žaidimą Eurolygoje ir paskutinėse rungtynėse su “Maccabi” komentuoja buvęs legendinis “Žalgirio” krepšininkas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas: “Sunku vertinti paskutiniąsias rungtynes su “Maccabi”. Jeigu ne dvi paskutinės sekundės, kurių neturėjo būti, visi būtume sakę, kad “Žalgiris” kovojo labai gerai, rungtynės buvo idealios. Pralaimėjimo Tel Avive neturėjo būti, be galo skaudu, jog dvi sekundės apvertė viską aukštyn kojomis.
Kodėl jau ne pirmą kartą šį sezoną “Žalgiris” praleido tritaškį į savo krepšį paskutinę sekundę, tegul pati komanda analizuoja ir daro išvadas.
Susidarė įspūdis, kad treneriai tinkamai manevruodavo taktika, žaidėjais, nors jų nurodymai ne visada buvo vykdomi. Bet kyla minčių dėl tų nelemtų paskutinių sekundžių Tel Avive – ar buvo pasakyta krepšininkams, kad reikia prasižengti prieš metant varžovams tritaškį, kad jie mestų dvi baudas? Antra vertus, tokios situacijos turi būti sumodeliuotos iš anksto, treniruotėse, žaidėjai privalo žinoti, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis, nes salėje, esant didžiuliam triukšmui, ne visada gali išgirsti trenerio žodžius. Nors viso to galėjo ir neprireikti, jeigu prieš tai Giedrius Gustas būtų įmetęs bent vieną baudą.
Kalbėdamas apie jau praėjusį Eurolygos sezoną ir “Žalgirio” žaidimą jame, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Nuo sezono pradžios vis laukėme, kada “Žalgiris” pradės geriau rungtyniauti, nes komandai trūko susižaidimo. Tikėjomės, kad po kelių varžybų ji pradės žaisti geriau, vėliau tas viltis atidėjome po Naujųjų metų. Vis laukėme ir laukėme.
Kai kauniečiai pateko į antrąjį Eurolygos etapą tarp 16 stipriausių klubų, vėl pagrįstai tikėjomės, kad “Žalgiris” pagaliau pradės žaisti. Iš esmės taip ir buvo – šiame etape kauniečiai kovojo nepalyginamai geriau ir jeigu ne ketvirtadienio rungtynių pabaiga, būtume galėję sakyti, kad komanda padarė viską, ką galėjo ir, neabejoju, “Žalgiris” būtų pasirengęs net laimėti Eurolygą. Valensijos”Pamesa” galbūt buvo vienintelė “nepatogi” priešininkė kauniečiams. Bet buvo ir gerų rungtynių – su CSKA, dukart su “Maccabi”. Geras žaidimas su tokiais stipriais varžovais parodė, kad “Žalgiris” – puiki komanda. Tai pripažins ir Europa.
Kokios didžiausios “Žalgirio” problemos? Mano įsitikinimu, komandoje nebuvo lyderio, kokius turėjo kiti klubai. Pavyzdžiui, Valensijos “Pamesa” turėjo Antuaną Rigodo, “Maccabi” – Šarūną Jasikevičių. Rigodo “Žalgiriui” pirmoje dvikovoje įmetė 20 taškų, o kitoje, kai žalgiriečiai, regis, jį turėjo itin akylai prižiūrėti, jis sugebėjo pelnyti 30 taškų. Jasikevičius, užvakar visas rungtynes ardęs “Žalgirio” gynybą, ir lemiamu momentu ėmėsi iniciatyvos, mesdamas iš trijų taškų zonos išprovokavo Tanokos Berdo pražangą, po to prasiveržęs įmetė dvitaškį su bauda.
“Žalgiris” tokio žaidėjo neturėjo. Arvydas Sabonis ne kartą tempė komandą, tačiau jį galima pavadinti lyderiu nebent iš dalies, nes jo darbas aikštėje buvo kitoks – mobilizuoti gynybą ir kovoti dėl kamuolio, o ne pelnyti po 30 taškų.
Didžiausia komandos bėda – nestabilumas. “Žalgiris” laimėdavo, kai gerai žaisdavo visa komanda, o ne vienas ar du krepšininkai.
Komandos rezultatai labai priklauso nuo įžaidėjo, o Edas Kota žaidė nestabiliai. Neretai jo klaidos užbraukdavo viską, ką jis padarydavo gero aikštėje.
Anksčiau “Žalgiris” visą laiką turėdavo snaiperių, tačiau šiemet jų trūko. Nekalbant apie paskutinį mačą su “Maccabi”, kai blykstelėjo Ainaras Bagatskis, žalgiriečiai mažai pataikydavo iš toli, o tarp pataikiusiųjų dažnai matydavome Sabonio pavardę, kuris turėdavo taisyti gynėjų klaidas.
Pastovumas – tai meistriškumo įrodymas, o kai kurių žalgiriečių žaidimas priminė loteriją – nežinai, kada jis sužais ar nesužais. Giedrius Gustas, kurį jau vadinome sezono atradimu ir aš jau tikėjausi, kad kitą sezoną komandai nereikės ieškoti snaiperio, per paskutines dvejas rungtynes nutrynė viską, ką buvo pasiekęs. Jam trūksta pusiausvyros – kai nepataikai į krepšį du ar tris kartus, turi aikštėje ieškoti kito darbo, o ne švaistyti kamuolį į krepšį, kaip jis darė Tel Avive. Mindaugas Timinskas beveik visą sezoną buvo pilkas, Dainius Šalenga, kartais blyksteldavo, po to vėl sužaisdavo prasčiau. Su “Maccabi” jis žaidė neblogai, bet tokių pastangų, ypač starto penketo žaidėjų, yra per maža, norint stabiliai kovoti Eurolygoje.
Jeigu būčiau “Žalgirio” treneris, kitam sezonui vis dėlto norėčiau pasilikti visus komandos žaidėjus, kurie sudarė gerą komandą ir tik nelaimingas atsitikimas sukliudė jiems patekti į finalo ketverto varžybas. Duok Dieve, kiekvienam treneriui turėti tokią komandą”.

Kalbėjosi Dovilė KAMARAUSKIENĖ