Arigato, Japonija 0

Šį savaitgalį Japonija išlydėjo visus svečius ir atsisveikino su pasauliniu krepšiniu. Sekmadienį  su šypsenomis ir džiaugsmo ašaromis turnyro nugalėtojai matavosi aukso medalius ir džiaugėsi planetos stipriausiųjų taure. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Ir pradėkime nuo tų, kurie Japonijoje mums buvo svarbiausi – lietuviai. Mūsiškiams pavyko pakartoti praėjusio pasaulio čempionato pasiekimą – Lietuva liko septinta. Tokį mūsų šalies rinktinės pasirodymą galima vertinti teigiamai, juk patekti į pajėgiausių komandų aštuntuką, atlaikyti už nugarų likusių ekipų konkurenciją nėra lengva. Tačiau ryškėja ir kita tendencija – lietuvių rezultatai nuo 2003-ųjų metų Europos čempionato aukso ne itin ryškiai, tačiau prastėja. 2005 metais Serbijoje ir Juodkalnijoje vykusiame Europos čempionate Lietuva liko penkta, 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse ketvirta. Rytoj lietuviai grįžta iš Japonijos, įdomu, kokios bus mūsų krepšininkų sutiktuvės? Jeigu atsižvelgiant į tai, kokios nuotaikos tvyrojo Lietuvoje po ketvirtfinalio rungtynių su Ispanija, kuriose mūsų krepšininkai buvo tiesiog nušluoti, o su tokiu „slogučiu“ mes iš baigėme pasaulio  pirmenybes, sutiktuvės neturėtų būti itin džiaugsmingos. Nes po ispanų sekė dar skaudesnis smūgis nuo turkų, kuriuos būtų galima pavadinti pergalių plėšikais.Juk praktiškai visose grupės varžybose  Turkijos komanda paskutinėmis minutėmis sugebėdavo pavogti pergalę iš varžovų, tai jiems pasisekė padaryti ir su lietuviais kovoje dėl penktų – aštuntų vietų. Teisybės dėlei galima pasakyti, kad pasistengė ir mūsiškiai, pralaimėję jau laimėtas rungtynes per paskutinę ketvirtojo kėlinio minutę, o per pratęsimą  tik bandę nuryti karčią agoniją. Turkai buvo verti pergalės, reikia tai pripažinti. Lietuvos rinktinė toje dvikovoje padarė net 28 klaidas, o tokio lygio varžybose net pusė tiek gali nulemti nesėkmę. Po pastarojo mačo Lietuvoje buvo ypač karšta – užkulisiuose netilo kalbos apie galimą vyriausiojo trenerio Antano Sireikos atsistatydinimą, nesutarimus ir prastą mikroklimatą komandoje. Visiems teko teisintis ir aiškintis. Priekaištų nusipelnė visi – tiek treneriai, tiek žaidėjai. Rinktinėje buvo daug žaidybinio broko, krepšininkai stokojo minties – kur padarytos klaidos, kur paliktos spragos geriausiai žino tik patys krepšininkai ir strategai.

Lietuvos krepšinio federacija savo ruožtu turėtų kruopščiau išnagrinėti nacionalinę komandą „pametusių“ žaidėjų pasiteisinimus – o  gal ne nuovargis ar kitos problemos buvo pagrindinės tokių krepšininkų neatvykimo priežastys?   Darbo yra.

Teigiamą pergalių/pralaimėjimų balansą lietuviams lėmė pergalė prieš Vokietiją. Pastaroji ir užtikrino mūsiškiams septintą vietą.

Naujai paskelbtame FIBA pasaulio šalių reitinge Lietuva rikiuojasi penktoje vietoje. Pirmoje vietoje išliko bronzos medalius laimėję amerikiečiai, antroje – ketvirti likę argentiniečiai.

Ispanai, iškovoję aukso medalius, iš penktosios vietos pakilo į trečiąją. Dar viena komanda, pagerinusi savo pozicijas – Graikija. Pasaulio čempionato vicečempionai iš aštuntosios vietos pakilo į šeštąją.

 Butent šios keturios pasaulio čempionato komandos labiausiai išsiskyrė  iš kitų ir pelnytai pasidalino pirmasias keturias vietas  – tiek savo pasiruošimu pimenybėms, tiek žaidimu bei meistriškumu jos nerado sau lygių. Į antrą grupę galima priskirti penktą vietą iškovojusią Prancūziją, šeštą čempionato komandą Turkiją ir Italiją, ją dėl to kokybiško ir gražaus žaidimo, kurį demonstravo viso čempionato metu.

Į trečiąją grupę telpa Lietuva, Vokietija, Brazilija ir Puerto Rikas. Beje, dauguma šių komandų buvo gerokai atjaunėjusios, todėl sakyti, kad būtent lietuviai buvo “per žali” palypėti aukščiau būtų neteisinga.

Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkai ir šiame pasaulio čempionate nesugebėjo susigrąžinti “svajonių komandos” vardo. Svajonių komanda liko tik svajone, bent jau iki ateinačių olimpinių žaidynių, kurios vyks Pekine. Amerikiečių pralaimėjimas pusfinalyje graikams, nors atvirai sakant, tikrai netikėjau helenų sėkme, ir bronziniai paguodos medaliai – smūgis JAV krepšiniui, ypač stipriausia save vadinančiai NBA lygai. Į Japoniją atvažiavo NBA žurnalo viršelių krepšininkai – D.Wayde, C.Anthony, L.James, amerikiečiai pasikvietė komandinį žaidimą ir drausmę propaguojantį trenerį M.Krzyzewski, tačiau aukso medalių iškovoti nepajėgė. Aišku, amerikiečiai gali teisintis, jog ir šioje komandoje nebuvo TŲ, tų stipriausių ir geriausių NBA krepšininkų. Tačiau tik pabandykit minėtą trijulę pavadinti NBA lygos vidutiniokais ir koks nors amerikiečių žurnalistas bus pasiryžęs nukąsti jums galvą.  Amerikiečiai visuomet didžiuodamiesi pabrėžia, jog mes išmokėm visą pasaulį žaisti krepšinį ir dabar tenka  už tai sumokėti.Tačiau tai turbūt daugiau paguodos sau žodžiai. 

Argentina į šį pasaulio čempionatą taip pat atvyko kovoti tik dėl aukso. Tačiau vienas taškas pusfinalio mače su Ispanija lėmė olimpinių  čempionų nesėkmę.

Bet abu pusfinaliai, tiek graikų ir amerikiečių poros, tiek ispanų ir argentiniečių iš tikrųjų prilygo finalams – tapo pasaulio čempionato puošmena.  

Kova dėl bronzos dar priminė kovą, tačiau Graikijos ir Ispanijos akistata dėl aukso buvo be didesnės intrigos. Ispanai turėjo didelių nuostolių, po pusfinalio rungtynių ant atsarginių žaidėjų suolelio liko sėdėti kojos traumą gavęs Pau Gasolis, tačiau Europos čempionai vistiek nerado jokių kontrargumentų galingam Ispanijos rinktinės žaidimui.

“Pau tambien juega” (Pau taip pat žaidžia) – toks užrašas ant marškinėlių, kuriuos demonstravo Ispanijos rinktinės gerbėjai tik bylojo, kad finaliniame mače už P.Gasolį, kuris komandai atidavė visą save, žais visi ir pergalę paskirs traumuotam komandos lyderiui.Visi ir žaidė – lyg taranas sugriovė Graikijos žaidimą ir pelnytai triumfavo. 

 Būtent šis Ispanijos rinktinės vidurio puolėjas buvo pripažintas naudingiausiu pasaulio čempionato žaidėju. Pau Gasolis auksinę akimirką negalėjo sutramdyti ašarų, jis jų netramdė jau po pusfinalio rungtynių su Argentina. Šiandien (09.04) Ispanijos komanda grįžta į savo šalį, kuriai parveža planetos taurę. Šiandien milijonai šios šalies žmonių verks iš džiaugsmo. „Tai yra pergalė tų, kurie myli krepšinį, tų, kurie visi yra draugai, tų, kurie visi žaidė iš širdies“ – tokius žodžius savo komandai skyrė Ispanijos dienraščiai ir jie nemelavo.  

Dar nesibaigus pasaulio čempionatui startavo atrankinės varžybos į 2007 metų Europos čempionatą.  Šešiolika Senojo žemyno vyrų krepšinio rinktinių pradėjo kovą dėl septynių kelialapių į kitų metų Europos pirmenybes. Dėl patekimo į Ispanijoje vyksiantį turnyrą kovoja  16 A ir 14 B diviziono komandų, kurios yra suskirstytos atitinkamai į keturias ir tris  grupes. Į Europos čempionatą pateks A diviziono visų grupių nugalėtojos ir dvi geriausios antrąsias vietas užėmusios ekipos. Likusios 10 rinktinių kovos dėl paskutinio kelialapio papildomose atrankos varžybose.

Kas čia mums rūpi labiausiai? Pirmiausia Kroatijos rinktinė ir žalgiriečio Marko Popovičiaus pasirodymas. Kroatai dėl patekimo į Europos čempionatą kovoja su Latvijos, Estijos ir Danijos komandomis ir jau sužaidė dvejas atrankines rungtynes – pirmose be didesnio vargo nugalėjo latvius (84:56), o antrose Jasmino Repešos auklėtiniai nepasigailėjo Danijos krepšininkų (92:67). Dvikovoje su Latvijos komanda buvo labai įdomu stebėti, kaip  atrodo du Lietuvoje rungtyniausiantys įžaidėjai  – jau minėtas žalgirietis M.Popovičiaus ir Vilniaus „Lietuvo ryto“ įžaidėjas Janio Blumo. Popas tame mače žaidė 26 minutes, per kurias pelnė 22 taškus, pataikė keturis tolimus metimus iš penkių, atkovojo penkis kamuolius ir atliko rezultatyvų perdavimą bei buvo rezultatyviausias Kroatijos rinktinės gretose. J.Blumas aikštėje praleido 3 minutes, pelnė du taškus, atkovojo vieną kamuolį ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą.

Rungtynėse su danais M.Popovičius taip pat buvo vienas geriausių savo ekipos gretose – pelnė 13 taškų, atkovojo 3 kamuolius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus.

B divizione dėl patekimo į Europos čempionatą kovoja Suomijos rinktinė, kurios gretose pirmaisiais smuikais griežia žalgirietis Hanno Mottola. Kauno klubo naujokas pirmose atrankos varžybose su Austrija buvo rezultatyviausias savo ekipoje. Puolėjas per 24 minutes pelnė 17 taškų (3/3 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai) ir atkovojo šešis kamuolius bei padėjo Suomijai iškovoti lengvą pergalę rezultatu 87:50. Suomiai tapo C grupės lyderiais. Jų varžovais šioje grupėje taip pat bus Gruzijos, Liuksemburgo ir Islandijos atstovai. Į kitą etapą pateks grupės nugalėtojai ir geriausia antroji komanda iš trijų atrankos grupių.

Pastarasias tris savaites didžiąją mano dėmesio dalį “suvalgė” pasaulio čempionatas, jam pasibaigus, pats laikas pažvelgti, kas pastaruoju metu dėjosi Lietuvoje.

Šį savaitgalį  Panevėžyje baigėsi keturių komandų draugiškas krepšinio turnyras nusipelniusio trenerio Raimundo Sargūno taurei laimėti. Šį trofėjų iškovojo Vilniaus „Sakalų“ ekipa, kuri varžybose iškovojo visas tris pergales.
Kartu su “Sakalais” turnyre varžėsi Kėdainių “Nevėžis”, Rygos “Barons” ir šeimininkai Panevėžio “Panevėžys”. Pastarosios ekipos pasidalino po pergalę. Neblogą žaidimą čia demonstravo kėdainiškiai, kurių gretose žaidžia du “Žalgirio” žaidėjai, paskolinti “Nevėžio” komandai – A.Aleksandrovas ir J.Ramanauskas. Kėdainiuose krepšininkams sudaromos puikios sąlygos tobulėti – anksčiau “Nevėžio” klubui buvo paskolinti tiek S.Serapinas, tiek J.Mačiulis, kurie vėliau grįžo į Kauno klubą ir sėkmingai čia rungtyniavo.Kėdainių klubui atstovavo ir žalgirietis G.Maceina. Kauno „Žalgiris“ keletą jaunųjų krepšininkų šiemet gali paskolinti „Atletui“, jau žinoma, kad G.Navickas taip pat kelsis į „Nevėžį“.

Tuo tarpu Kauno „Žalgirio“ krepšininkai  grįžo iš stovyklos Palangoje ir pasirengimą naujam sezonui tęsia Kaune. Šį savaitgalį kauniečiai, po dešimties fizinio parengimo treniruočių, sužaidė draugiškas, treniruočių pobūdžio rungtynes su Permės „Ural Great“ krepšininkais iš Rusijos ir nusileido jiems dviejų taškų skirtumu. Mače, kuriame tikslas laimėti nebuvo keliamas, buvo leista daugiau pasižaisti jaunimui.

Jau rugsėjo viduryje žalgiriečiai išvyks į draugišką turnyrą Prancūzijoje, o vėliau priešsezonines rungtynes sužais ir Ispanijoje.

Pykit nepykit, pabaigai noriu pasidžiaugti tuo, kas visiškai nesusiję su krepšiniu. Šeštadienį mūsų šalies nacionalinė futbolo rinktinė Neapolyje pasiekė istorines lygiąsias su pasaulio čempionais Italijos futbolininkais. Saldu buvo…:)

   P.S (“Arigato” – “ačiū“ japoniškai)