“Žalgiris” baiminasi patekti į politikavimo pinkles 0

Arūnas Andriuškevičius, Dovilė Kamarauskienė, "Kauno diena"

Viešai deklaruojantys, kad krepšinio komandai reikia skirti daugiau pinigų, užkulisiuose Kauno politikai neretai kalba ką kita

“Žalgirio” vyrų krepšinio komanda – Kauno vizitinė kortelė, todėl jai būtina miesto parama ir dėmesys. Dėl to sutaria net ir aršiausi politiniai oponentai. Baigiantis penkerius metus galiojusiam “Žalgirio” ir Savivaldybės susitarimui, pradėta derinti naujoji sutartis.

“Žalgiriui”, norint konkuruoti su stipriausiomis Eurolygos komandomis, būtina didinti biudžetą. Klubo vadovai tikisi, kad Kauno politikams užteks valios garsiausiai Kauno ir Lietuvos komandai padidinti kasmet skiriamas lėšas iki penkių milijonų litų.

Kyla noras viskam prieštarauti

Dauguma Kauno politikų viešai deklaruoja, kad derėtų pratęsti sutartį su “Žalgiriu”. Iki šiol Savivaldybė penkerius metus krepšinio klubui skirdavo po 3 milijonus litų. Dabar siūloma šią sumą padidinti iki 4-5 milijonų litų.

Tačiau artėjant rinkimams pasigirdo kalbų, kad to neverta daryti, atseit galutinį sprendimą tegul priima kitos kadencijos miesto Taryba.

“Pastebiu didžiulį politikavimą. Prieš rinkimus kai kurie politikai tik ir siekia viskam prieštarauti. Tenka apgailestauti, kad vyksta tokie žaidimai, kurių pagrindinis tikslas – asmeninė ar partinė nauda. Tačiau pamirštama, kad ir po trijų mėnesių Kaune tęsis gyvenimas. Mano nuomone, reikia pratęsti sutartį su “Žalgiriu” ir padidinti finansavimą”, – teigė Kauno meras Arvydas Garbaravičius.

Miesto Tarybos sprendimo projektas iki šiol neparengtas. Šią savaitę opozicinių frakcijų susitikime pritarta, kad sutartis su “Žalgiriu” būtų pratęsta, tačiau neapsispręsta, kada tai turėtų būti padaryta.

Meras įsitikinęs, kad politines ambicijas pavyks nugalėti ir nauja sutartis su “Žalgiriu” bus pasirašyta sausį. Neoficialiais duomenimis, į Kauną tuo metu turėtų atvykti ir “Žalgirio” prezidentas Arvydas Sabonis.

Du milijonai sugrįžta

Pastaruoju metu nuolat Savivaldybės slenkstį minantis “Žalgirio” viceprezidentas Gediminas Navikauskas teigia pastebėjęs keistą reiškinį: “Visi viešai sako, kad reikia padėti “Žalgiriui”, tačiau nesunku pastebėti, kad kai kas jaučia kažkokią baimę. Jiems atrodo, kad Savivaldybė, remdama komandą, kurioje turi 35 proc. akcijų, daro nusikaltimą. Tačiau tai visoje Europoje ir Lietuvoje įprasta praktika. Tai ir bandome išaiškinti, nors pasitaiko, kai politikas, uždavęs klausimą, visai nenori girdėti atsakymo. Tai stebina”.

G.Navikauskas neneigia, kad nemaža dalis miesto politikų pritaria komandos rėmimui, tačiau yra ir tokių, kurie tokią paramą vertina per partinių ar asmeninių interesų prizmę.

Kauno klubo viceprezidentas akcentavo, kad “Žalgiris” per gyventojų pajamų mokesčius kasmet į miesto biudžetą sugrąžina 1,7 milijono litų, be to, po 300 tūkstančių litų yra sumokama už Sporto halės nuomą.

Dėl sumos trūksta aiškumo

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas, viešai deklaruojantis paramą “Žalgiriui”, neprognozavo, ar šios kadencijos Taryba patvirtins naująją paramos sutartį. Jo teigimu, taip pat dar laukia diskusijos ir dėl sumos.

“Visi pritariame, kad reikia tęsti bendradarbiavimą su “Žalgiriu”. Tačiau turėtume nepamiršti ir kitų sporto šakų. Galbūt vertėtų įsteigti ir sporto rėmimo fondą. Iš klubo taip pat pageidaujame ir didesnės atskaitomybės”, – teigė konservatorius.

Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Labanausko nuomone, sutartis turėtų būti pratęsta kitų metų pradžioje.

“Dabar negaliu pasakyti, ar komandai reiktų skirti 4, ar 5 milijonus. Tai įvardyti turėtų valdančioji mažuma. Nesame nusistatę nė prieš vieną sumą. Tačiau ji turi būti pagrįsta. Galbūt ateityje reikėtų pagalvoti ir apie specialų fondą, tačiau kol jį steigsime, komanda gali nukentėti. Tai būtų nepateisinama”, – teigė G.Labanauskas.

Geresnės reklamos nenusipirksi

“Už tokią sumą mes geresnės reklamos Europoje nenusipirksime. “Žalgiris” garsina ne tik Kauną, bet ir Lietuvą”, – teigė Kauno meras A.Garbaravičius.

Jam pritarė ir opozicijos atstovai. “Iš tiesų krepšinio komanda yra Kauno vizitinė kortelė Europoje. Jai skirti pinigai išleidžiami prasmingai. Matome, kad užsienyje “Žalgiris” sulaukia ir didžiulio išeivių dėmesio”, – pripažino A.Kupčinskas.

“Žinau tik du dalykus, kurie suvienija lietuvius – Bažnyčia ir krepšinis. Pažiūrėkite, kiek žmonių susirenka halėje ir kaip aistringai jie palaiko komandą. Kaunas – ne vienintelis miestas, skiriantis paramą krepšinio komandai. Tai daro ir latviai, ir kitų Lietuvos miestų valdžia”, – sakė G.Labanauskas.

Finansuoja ir kitas sporto šakas

Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas teigė, kad Savivaldybė remia ir kitas sporto šakas. Taip pat ieškoma būdų, kaip padidinti ir jų finansavimą. “Dabar svarstomas kitų metų biudžetas ir siekiame, kad sportui būtų skirta daugiau lėšų. Iš tiesų vertėtų įsteigti sporto rėmimo fondą”, – sakė A.Grabnickas.

Paklaustas apie “Žalgirio” tolesnį rėmimą, vedėjas tvirtino laukiantis politikų sprendimo. “Tai strateginė miesto komanda. Kartais kai kurie veikėjai prikaišioja, kad “Žalgiriui” skiriami milijonai, todėl nukenčia kitos sporto šakos. Tai netiesa. Šiai komandai pinigai skiriami iš kitų šaltinių, o ne iš sportui numatytos programos”, – teigė vedėjas.

Pasak A.Grabnicko, krepšinio komandas remia Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir kitos savivaldybės. “Žalgiris” yra Kauno įvaizdžio dalis, todėl komandai ir skiriama daugiau lėšų”, – sakė vedėjas.

Biudžetas Eurolygoje – skurdus

1999 metais, kai “Žalgiris” laimėjo Eurolygą, klubas turėjo beveik 18 milijonų litų. Šį sezoną klubo disponuojamas 13 milijono litų (maždaug 3,7 milijono eurų) biudžetas – vienas skurdžiausių tarp Eurolygos komandų. Mažiau už kauniečius pinigų turi nebent ties bankroto riba atsidūrusi “Union Olimpija”.

Kiek komandai reikia pinigų, iliustruoja keli pavyzdžiai. Darjušui Lavrinovičiui “Žalgiris” siūlė milijono eurų kontraktą, tačiau puolėjui dar daugiau pasiūlė Kazanės “Uniks”. Mindaugo Timinsko užpernai Kaune nesulaikė pustrečio milijono litų – jis pasirinko Ispaniją.

“Stiprūs lietuviai yra daug brangesni už užsieniečius, todėl esame priversti tartis su jais”, – teigė “Žalgirio” viceprezidentas.

Nepaisant kuklaus biudžeto, iki šio sezono Kauno komanda buvo tvirta prestižiškiausio Europos turnyro vidutiniokė, o 2003-2004 metų sezoną, kai žaidė Arvydas Sabonis, netgi buvo per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto. A.Sabonis žaidė be atlyginimo – tai buvo jo, kaip klubo prezidento, indėlis į komandą.

Didėjant konkurencijai, sparčiai didėja ir Europos klubų biudžetai. G.Navikausko teigimu, Eurolyga sąmoningai siekia, kad toks procesas vyktų ir komandos stiprėtų. Šį sezoną Maskvos CSKA (Rusija) klubo biudžetą sudaro 40 milijonų eurų, Barselonos “Winterthur FCB” (Ispanija) – 22 milijonai, Atėnų “Panathinaikos” (Graikija) – 20 milijonų, Maskvos “Dinamo” (Rusija) – 16 milijonų, Vitorijos “Tau Ceramica” (Ispanija) – 15 milijonų, Tel Avivo “Maccabi’ (Izraelis) – 12 milijonų.

Daugiau nei dvigubai didesnį nei “Žalgirio” – septynių milijonų eurų biudžetą – sugebėjo surinkti ir Sopoto “Prokom Trefl” (Lenkija), ir Stambulo “Fenerbahce-Ulker” (Turkija).

Didžiąją dalį šių komandų svariai remia ir miestų savivaldybės.

Remia savivaldybės ir bendruomenės

Prancūzijos miestelio Po Ortezo komandai “Elan Bearnais”, kuriame gyvena apie 100 000 gyventojų, kasmet skiriama po pusantro milijono eurų iš savivaldybės biudžeto.

“Žalgirio” komunikacijų direktorius Paulius Motiejūnas teigė, jog be šalies bei miesto indėlio krepšinio tradicijų puoselėjimas neįmanomas Serbijoje, Kroatijoje bei Juodkalnijoje. Belgrado klubas jau treji metai nemoka mokesčių už “Pioneer” sporto rūmų, talpinančių 20 000 žiūrovų, nuomą.

“Šiuo metu krizę išgyvenančiai bei pustrečio milijono eurų skolų turinčiai Liublianos “Union Olimpija” komandai miesto valdžia išimties tvarka skyrė beveik pusę milijono eurų iš miesto biudžeto, kad žaidėjams būtų išmokėtos algos ir jie neboikotuotų rungtynių”, – kalbėjo P.Motiejūnas.

Ispanijoje klubus remia skirtingų kraštų bendruomenės. Vokietijoje situacija panaši. Šalyje, kuri suskirstyta žemėmis, komandos sulaukia finansinės paramos iš regiono, kuriam atstovauja.

“Šiose šalyse remti gimtąją komandą yra ne pareiga, o privilegija”, – sakė “Žalgirio” atstovas.

Latviai ir estai seka Kauno pavyzdžiu

Finansinę savivaldybių paramą gauna ir kitos Lietuvos komandos. Seimo narys Kazys Starkevičius pavasarį vykusiame “Žalgirio” susitikime su sporto visuomene teigė, kad Vilniaus klubui Savivaldybė netiesiogiai skiria 8 milijonus litų per metus. Savivaldybės lėšos sudaro 50 proc. Klaipėdos “Neptūno” biudžeto. Miestų paramos sulaukia ir kitos komandos – Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių , Marijampolės.

Savivaldybės ar Vyriausybės paramos sulaukia ir stiprėjančios Baltijos krepšinio lygos komandos. Maždaug trečdalį Estijos klubų Tartu “Rock” ir Talino “Kalev” biudžeto sudaro miesto parama. Panaši situacija ir Latvijoje, kur miesto valdžia bei didžiausios valstybinės įmonės stipriausiems Rygos ir Ventspilio klubams skiria 30 proc. klubo biudžetui numatytų lėšų. O Rygos “ASK” biudžetui, kai kuriais duomenimis, net 70 proc. lėšų skiria savivaldybė bei armija.