„Sporto žmonės“: Kelios minutės su M.Brownu 0

Arijus Žakas, žurnalas „Sporto žmonės“

Vyriausias ir labiausiai patyręs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Marcusas Brownas – tikras Kalėdų dvasios skleidėjas. Jis individualiai kiekvienam komandos žaidėjui padovanojo po išskirtinę dovaną.

Sutartį su Kauno klubu dar vienam sezonui pratęsęs amerikietis „Sporto žmonėms“ prisipažino, kad kartais jaučiasi esąs žalgiriečių tėvu, tačiau apie trenerio karjerą krepšininkas tvirtino dar negalvojantis. „Žinau didžiausią savo trūkumą – man trūksta kantrybės, o treneris turi būti kantrus ir labai gerai suprasti situaciją“, – mintis dėstė M.Brownas.

Vienas „Žalgirio“ lyderių paaiškino ir kodėl po keitimo mėgsta prisėsti prie Dariaus Maskoliūno. „Jis gerai supranta situaciją. Trenerio asistentas visada gali išklausyti nuomonių ir esant reikalui patarti kolegai. Kartais treneris mane pasodina kelioms minutėms, kad suteiktų man trumpą atokvėpį, todėl nėra prasmės pereiti visą atsarginių žaidėjų suolelį ir po minutės vėl grįžti“.

KALĖDOS

Tai ypatingas metų laikas. Kiekvienais metais, jei tik turiu bent dvi laisvas dienas, vykstu į JAV ir švenčiu Kalėdas. Ši šventė visai šeimai reiškia iš tiesų daug.

Esame krikščionys. Meldžiuosi prieš kiekvienas rungtynes ir prieš eidamas miegoti. Turiu savo asmenines maldas ir tiesiog pasikalbu su Aukščiausiuoju. Prieš dvikovas meldžiu stiprybės ir apsisaugojimo nuo traumų, o vakarais dėkoju už dieną ir galimybę gyventi savo gyvenimą.

MOPEDAS

Man buvo trylika metų ir labai norėjau, kad tėvai padovanotų mopedą. Atėjo Kalėdos, tradiciškai su šeima atlikome visą ceremoniją. Labai norėjau mopedo. Išpakavau savo dovanas, tačiau ten savo svajonės neradau. Buvau nusiminęs ir liūdnas, verkiau, nes mano draugai turėjo mopedus, o aš – ne. Tėtis vėlai vakare paprašė jam padėti, bet buvo labai šalta ir nemalonu. Be to, negavęs savo išsvajotos dovanos, nenorėjau jam padėti. Tačiau jis pasakė, kad be manęs nesusitvarkys. Tada nusileidau į apačią ir pamačiau tėtį su mama stovinčius šalia mopedo. Labai apsidžiaugiau. Tai istorija, kuri labiausiai asocijuojasi su Kalėdomis.

Per Kalėdas esu gavęs ne tik mopedą, bet ir muzikos grotuvą, automobilį. Tiesa, tai nebuvo nei geriausias mopedas, nei geriausias automobilis, tačiau tėvai norėjo, kad jų vaikas būtų laimingas.

DOVANOS

Kuo esi vyresnis, tuo didesnė dovana būna artimieji, jų meilė ir šiluma. Labai smagu visiems kartu susirinkti, juoktis ir prisiminti senus laikus.

Esu žmogus, kuris mėgsta dovanoti. Šįmet visai „Žalgirio“ komandai parengiau specialias dovanas. Užsakiau dovanas internetu, o į Lietuvą jas atsiuntė mano žmona. Kiekvienas komandos draugas, treneris ir ekipos savininkas gavo individualią dovaną, kurią gaminau būtent jam. Rinkau dovanas pagal tai, kokie juokeliai dažniausiai skamba rūbinėje.

Pavyzdžiui, Tadui Klimavičiui, kuris sako, kad yra stipriausias komandos žaidėjas, dovanojau specialią knygutę. Pirmame puslapyje Tado veidas, bet labai seno, storo žmogaus kūnas, kitame puslapyje – Tado veidas su tikru jo kūnu ir „Žalgirio“ apranga, o paskutiniame puslapyje – Tado veidas ir kultūristo kūnas.

Juokaujame, kad Mantas Kalnietis turi didelį užpakalį, todėl nupirkau jam specialų liekninantį korsetą, kokį nešioja moterys. Šis daiktas padės jam sumažinti užpakalį. (Juokiasi.)

Mirza Begičius labai prakaituoja, todėl nuolat būna šlapias. Užsakiau jam tikrą kempinę, tad kai tik suprakaituos, galės nusivalyti prakaitą. Be to, jis gaus specialų pavojaus mygtuką. Kadangi Mirza labai greitai pavargsta, galės paspausti mygtuką ir treneris žinos, kad jam reikalingas keitimas.

Visada, kai man skambindavo Ginta (treneris Gintaras Krapikas – aut. past), tai pokalbį pradėdavo: „Ei, Markusai, aš esu treneris“. Todėl pagaminau jam specialius marškinėlius su jo veidu ir tokiu debesėliu, kur galima užrašyti mintį. Ten bus parašyta: „Ei, draugužiai, aš esu treneris“. Tokius pat marškinėlius, tik su savo veidais, gaus ir kiti komandos treneriai.

O ką gaus komandos savininkas, nepasakosiu. Tai bus labai brangi dovana. (Juokiasi.)

Tikiuosi, dovanos kiekvienam krepšininkui leis pasijusti geriau, padės susikoncentruoti ir suprasti, kad esame viena didelė šeima, kad esame kartu.

Kadangi dar niekada nevaidinau Kalėdų Senelio nei šeimoje, nei kur kitur, turiu progą atlikti šį vaidmenį komandoje.

LIETUVA

Lietuva – tai maža šalis. Krepšinis čia skiriasi tuo, kad jis yra dievinamas. Pasaulyje tokių šalių yra vos keletas. Man buvo didelė nuostaba pamatyti, kaip žmonėms rūpi krepšinis ir „Žalgiris“, kaip jie nuoširdžiai palaiko ir išgyvena dėl rezultatų. Kitose šalyse to nepamatysi.

Kauniečiai yra labai aistringi. Manau, „Žalgirį“ galėčiau priskirti prie trijų geriausiai palaikomų ekipų visoje Europoje.

KOMANDA

Nors buksuojame Eurolygoje, vietiniuose turnyruose esame pajėgūs. Kartais žaidžiame nestabiliai, tačiau su jaunomis komandomis taip nutinka: vieną dieną žaidi geriau, kitą – prasčiau.

Kartais pasijaučiu žalgiriečių tėčiu. Esu vyriausias ir labiausiai patyręs komandos žaidėjas. Džiaugiuosi, jeigu jaunimas turi ko iš manęs pasimokyti.

Tikrai neturiu jokių keblumų pakelti balsą ant klaidą padariusio žaidėjo. Niekas niekada su manimi nebuvo minkštas ar švelnus. Turėdamas patirties, žinau, kaip reikia reaguoti skirtingose situacijose. Jeigu nori priversti krepšininką susimąstyti arba pagirti už gerą veiksmą, privalai reaguoti.