M. Pocius: „Keliavimas į JAV yra didelė loterija” 0

Martynas Asakavičius, www.savas.lt

Šis sezonas „Žalgiryje“ Martynui Pociui – pirmasis sezonas profesionaliame Europos krepšinyje. Neseniai baigęs „Duke“ universitetą, energija ir entuziazmu trykštantis krepšininkas tapo vienu mėgstamiausių „Žalgirio“ žaidėjų. Jam netrūksta kovingumo, greičio, ryžto, visi stebimės jo staigiais reidais į baudos aikštelę, sugebėjimu taikliai ir greitai išmesti kamuolį. M.Pocius – didelį potencialą turintis žaidėjas, šiuo metu pelnantis po 13,5 taško per rungtynes, tačiau ar jam taip pat gerai sekėsi ir už Atlanto? Kodėl krepšininkas pasirinko mokslus užsienyje, užuot likęs Lietuvoje? Martynas sutiko atsakyti į Lietuvos studentų laikraščio „SAVAS“ žurnalisto klausimus.

– Esate baigęs mokslus JAV, ką atsimenate iš studijų laikų? Patiko mokytis, žaisti krepšinį? Kodėl pasirinkote mokslus už Atlanto?
– Tik geri atsiminimai. Galbūt, neturėjau galimybių žaisti tiek, kiek norėjau, bet, jei kalbėtume apie įgytą patirtį, tai tikrai buvo verta ten studijuoti ir žaisti. Studijuoti JAV nusprendžiau todėl, kad buvo toks laikas, kai daugelis žaidėjų išvykdavo, man taip pat atsivėrė tokia galimybė. Kadangi nebuvo jokių pasiūlymų žaisti Lietuvoje, norėjosi kažko naujo, todėl ir išvykau.

– Ar sunku buvo studijuoti? Kokius mokslus baigėte?
– Iš tikrųjų buvo nelengva, nes anglų kalba nebuvo mano stirprioji pusė, tad reikėjo prie jos priprasti, o kadangi Duke universitetas patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką, mus „spausdavo“ tikrai smarkiai. Baigiau tarptautinius santykius.

– Ar manote, kad Jūsų įgytas išsilavinimas ateityje pravers?
– Manau, kad įgytas išsilavinimas tikrai kažkada pravers.

– Ką galėtumėte patarti jauniems krepšininkams, kurie, nerasdami sau vietos, taip pat svajoja iškeliauti žaisti ir studijuoti į JAV?
– Keliavimas į JAV yra dedelė loterija. Daug priklauso nuo to, kur pateksi, ar pateksi į geras sąlygas, ar į prastesnes, ar tai bus privati mokykla, ar valstybinė. Daug priklauso nuo pačio žmogaus – kaip pats žiūrės į darbą, kiek dirbs, kiek stengsis.

– Kada nors svajojote žaisti NBA?
– Svajojau kažkada, dabar žinau, kad reikia labai daug darbo įdėti. Keturi metai universitete šią svajonę nustūmė šiek tiek toliau.

– Būdamas vaikas turėjote savo krepšininko idealą?
– Labai patikdavo Michaelas Jordanas, sekdavau jo visus rezultatus, žiūrėdavau filmus. Manau, jis patikdavo daugeliui mano amžiaus vaikų. Patikdavo ir tėčio žaidimas, nuolat stebėdavau jo rungtynes.

– Kodėl pasirinkote septintu numeriu pažymėtus marškinėlius?
– Tėtis žaidė šiuo numeriu pažymėtais marškinėliais.

– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Laisvalaikio turiu nedaug, bet, kai turiu laiko, vedžioju šunį, žiūriu filmus, einame su drauge pasivaikščioti, kiek įmanoma dažniau stengiuosi nuvažiuoti į Vilnių aplankyti tėvus.

– Ką norėtumėte veikti baigęs krepšininko karjerą?
– Manau, kad dirbsiu kažką, kas susiję su sportu. Nežinau, ar norėčiau būti treneriu, nes tai gan sunkus darbas, bet norėčiau dirbti sporto srityje.