M.Kuzminskas: „Jei būsiu vertas žaisti NBA, kodėl gi ne?“ 0

Karolis Jankus, „BasketNews.lt“ spec. korespondentas Trevize (Italija)

Tarp pavardžių, kurios buvo pasižymėtos be išimties visų į Trevizą susirinkusių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ekipų skautų bloknotuose, vietos turėjo atsirasti vietos ir lietuviškam akcentui. Kasmetinėje „Adidas Eurocamp“ jaunųjų talentų stovykloje dalyvavo kitą sezoną Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkėsiantis dvidešimtmetis Mindaugas Kuzminskas.

Per tris dienas penkias rungtynes sužaidęs krepšininkas su „Basketnews.lt“ sutiko pasidalyti mintimis apie Trevize praleistą laiką, savo žaidimą, NBA, kitą sezoną bei Lietuvos rinktinę.

– Mindaugai, kokius įspūdžius tau paliko ši stovykla? – „BasketNews.lt“ pasiteiravo Kuzminsko.
– Čia dalyvauju antrą kartą, todėl viską galiu palyginti su praėjusiais metais. Pernai dalyvavusių žaidėjų meistriškumas buvo daug aukštesnis nei šiemet, tačiau mano pasirodymas, manau, buvo daug prastesnis, todėl šiek tiek likau nusivylęs. Kita vertus, įgavau patirties, tokie krūviai būna ne kasdien, tai išeis tik į naudą.

– Kodėl nepavyko pasirodyti taip, kaip norėjai?
– Sunku pasakyti. Ko gero, tai yra su psichologija susijusios priežastys. Atvažiavau, iškart labai norėjau gerai sužaisti pirmąsias rungtynes, tačiau pavyko tik vidutiniškai, o po to po kiekvieno mačo atrodė, kad kitąkart jau privalau rungtyniauti gerai. Kai taip galvoji, ne viskas gaunasi. Kiti žmonės tą taip pat pastebėjo, patarė atsipalaiduoti ir tiesiog žaisti savo žaidimą.

– Kokią įtaką žaidimui daro tai, kad į stovyklą stebėti rungtynių susirinko tiek daug svarbių žmonių?
– Mane buvo atvažiavę stebėti ir sezono metu, galbūt todėl per didelės įtampos nejaučiau. Bet žaisti kažkiek tikrai sunkiau, kitas rungtynes stebi trys tūkstančiai paprastų sirgalių, o čia, nors tik 700, bet visi labai svarbūs. Tačiau kai kuriems kitiems čia susirinkusiems krepšininkams dėl to turbūt atrodo, kad esmė – taškuose, todėl, be abejo, krepšinis šiek tiek išsikreipia.

– Stovyklos metu su žaidėjais apie karjerą, gyvenimą nemažai kalbėjosi legendinis krepšininkas Detlefas Schrempfas, treneris Jasminas Repeša. Kokį įspūdį tokie artimi pokalbiai paliko tau?
– Anksčiau, kai buvau jaunesnis, gal kai kalbėdavo ne tokie svarbūs žmonės, atrodė, kad yra įdomesnių dalykų, bet šioje stovykloje tiek Schrempfas, tiek Repeša kalbėjo tikrai įdomiai. Detlefas papasakojo savo istoriją: kaip sportavo, nuo ko pradėjo, ką darydavo, o treneris pasidalijo mintimis apie žaidėjus su kuriais dirbo, kurie buvo laikomi perspektyviais, bet jų karjeros nesusiklostė sėkmingai.

– Kiek žaidimas čia skyrėsi nuo rungtyniavimo ekipoje sezono metu?
– Natūralu, kad čia daugiau visi žaidžia individualiai – susirinkome visi be jokių treniruočių. Klube vis tiek yra deriniai, treneris sakydavo „padarome derinį ant šito ar kito krepšininko“. Taip daug lengviau žaisti, kai ir komanda žaidžia dėl tavęs. Kitaip yra, kai turi progas kurtis pats, kadangi aš nesu toks žaidėjas, kuris pats galėtų labai daug padaryti – kartais gal esu kažkiek priklausomas nuo kitų. Žaidimas iš tikro labai skiriasi, ypač turint omenyje tai, kad „Šiauliuose“ žaidėme gan gražų žaidimą, vienas kitam atlikdavome daug perdavimų.

– Kaip vertintumei sąlygas stovykloje?
– Idealios. Tik nuovargis gan didelis, bet čia to ir atvažiavome. Čia krūvis tikrai buvo daug didesnis. Rungtynių dieną sezono metu ryte per treniruotę tik pamėtydavome ir pusdienis būdavo laisvas, o čia – visu pajėgumu treniruotė, rungtynės, dar vienos rungtynės. Bet, kaip minėjau, čia atvykome tik trims dienoms, ne metams, ar mėnesiui.

– Tarp stovyklos trenerių buvo ir Rimas Kurtinaitis. Ar jis padėjo per pratybas?
– Iš karto, kai pamačiau oro uoste, jog skrisime kartu, nudžiugau. Iš tikro labai smagu, kai stovykloje dalyvauja dar vienas lietuvis. Jis duodavo patarimų apie kai kuriuos krepšinio elementus, apie kuriuos pats gal nepagalvočiau. O kai pradėjo nesisekti, pakvietė pokalbio. Sakė nesijaudinti, būti energingesniam. Tikrai labai smagu, kai taip padrąsina.  

– Jei Kurtinaitis taptų „Žalgirio“ treneriu, kaip tai vertintumei?
– Vertinčiau pozityviai. Jau anksčiau dirbau su juo „Sakaluose“ ir, manau, dirbti su tokiais treneriais kaip jis ar Antanas Sireika jauniems žaidėjams yra labai gerai. Taip pat pagal „Lietuvos ryto“ pasiekimus matome, kad jis – geras treneris. Tikrai labai norėčiau. Šaunu būtų.

– Stovykloje dalyvavo ir Siimas Sanderis Vene. Kaip vertini jo pasirodymą?
– Sakiau jam, kad prognozuoju vietą pirmame šaukimų trejetuke, bet jis sakė, kad šiemet dar nekandidatuos (šypsosi). O jei rimtai, tai Siimas yra daugiau komandinio stiliaus žaidėjas, o čia tokie krepšininkai ne visada pasirodo gerai. Be to, atvažiavo pavėlavęs, jam nebuvo lengva įsijungti, praleido treniruotes. Sudėjus visas aplinkybes, pasirodė vidutiniškai.

– Kas, tavo nuomone, geriausiai pasirodė stovykloje?
– Tikrai gerai atrodė ir iš kitų išsiskyrė vokietis Robinas Benzingas. O visi kiti pasirodė daugmaž vienodai. Nors buvo krepšininkų ir iš „Real“, „Barcelona“, „Unicaja“ ekipų, išskirčiau būtent jį.

– Ką Trevize nuveikei laisvu metu?
– Laisvo laiko beveik visiškai neturėjome, tik kokią valandą po vakarienės. Tuomet internetu susisiekdavau su artimaisiais, papasakodavau įspūdžius ir eidavau miegoti. Kitu laisvu metu vis tiek turėjau stebėti, kaip žaidžia kiti, todėl jo taip daug ir nebuvo.

– Esi pateikęs paraišką dalyvauti NBA naujokų biržoje. Matai save šioje lygoje ateityje?
– Mano tikslas visuomet buvo pasiekti tokį lygį, kokį galiu pasiekti save maksimaliai išspaudęs. O dėl žaidimo NBA, jei kada būsiu to vertas – kodėl gi ne? Tuomet tai būtų tikrai įdomu išbandyti.

– Bet labiau norėtumei iškovoti pergalių rinktinėje?
– Mano didžiausia svajonė visuomet buvo žaisti vyrų rinktinėje.

– Šią vasarai patekai į antrosios rinktinės sąrašą. Ko iš to tikiesi?
– Sau, žinoma, stengiuosi kelti maksimalius tikslus, bet žiūriu realiai – važiuosime žaisti rungtynių į Kiniją, Angliją, tuomet ir matysime, ar treneriai norės mane pasilikti ilgiau. Dvyliktuką pasiekti būtų tikrai labai labai sunku, beveik neįmanoma, bet, kaip sako, niekada nesakyk niekada.

– Ką mąstai apie kitą sezoną, Eurolygą, kurioje debiutuosi? Ar turi asmeninių tikslų?
– Tikiuosi, kad bus labai sunku. Pradžia kitose komandose, ypač aukštesnio lygio, visuomet būna nelengva. Būtų smagu, jei būtų iškelti aukšti tikslai visai komandai ir pavyktų juos įgyvendinti. Kaip ir šiemet buvo „Šiauliuose“, kuomet gerai visai ekipai, tuomet gerai ir tau.