M.Pocius sužadėtuvių žiedą slėpė ir bate 0

Darius Sėlenis, „Kauno diena“

Kai Kauno „Žalgirio“ žaidėjo Martyno Pociaus mylimosios Taros Davison tėtis išgirdo, kad dukters draugas – krepšininkas, jis griežtai tarė: „Ne!“ Tačiau jau per pirmąjį susitikimą su Martynu pakeitė nuomonę.

Padrąsinimai prieš kelionę

Nuomojamame bute Kauno centre jau papuošta Kalėdų eglė. Ją puošė amerikietė Tara – „Žalgirio“ krepšininko M.Pociaus sužadėtinė.

Šv.Kalėdas mylimieji švęs JAV, pas Taros tėvus, ir su draugais: krepšininkas turės kelias laisvas dienas ir išskubės pas savo tėvynėje jo laukiančią mylimąją.

Namo, į 90 tūkst. gyventojų turintį miestą netoli Čikagos, daili ir maloni amerikietė T.Davison išvyko pirmadienį, o po švenčių, į antrąją tėvyne tapusią Lietuvą, jie su M.Pocium grįš kartu. Čia gruodžio 30-ąją pora paminės 24-ąjį Taros gimtadienį.

„Nebijok“, – prieš ketverius metus besirengiant skrydžiui į Lietuvą Tarą ramino su ja pradėjęs draugauti M.Pocius. Mergina šiek tiek baiminosi nežinios, buvo girdėjusi apie kelis skustagalvių išpuolius prieš užsieniečius.

Tačiau greitai dažnai besišypsančios amerikietės veidas vėl sutvisko. Dabar jie abu kvatojasi iš prisiminimų, o kalbėdama Tara nejučia pirštais švelniai paglosto mylimojo kelią.

Kaukiančios signalizacijos

„Dvi tos vasaros savaitės pralėkė akimirksniu. Parodžiau Nidą, Trakus ir kitas nuostabias mūsų vietas, – šypsojosi krepšininkas. – Tik vėliau ji pamatė Lietuvos kasdienybę ir kitas spalvas.“

Atvira, nuoširdi, kartais tiesmuka, bet, anot M.Pociaus, nemeluojanti Tara dabar juokiasi iš ją stebinusių niūrių blokinių daugiabučių ir dažnai kaukiančių automobilių signalizacijų.

Iš pradžių parduotuvėje Tarai būdavo sunku paaiškinti, kokio produkto ar ingridiento ji nori, nes ne visi Lietuvos pardavėjai moka kalbėti angliškai.

Dabar airių ir lenkų kraujo turinti jauna moteris intensyviai mokosi lietuvių kalbos ir jau daugmaž supranta aplinkinių pokalbį.

„Lietuviai mažai šypsosi, atrodo apniukę, aptemdyti rūpesčių, – neslepia savo įspūdžių Tara. – Bet juos pažinus supranti, kad jie – geraširdžiai ir labai malonūs žmonės.“

Nuomonė apie krepšininkus

„Ne, jo nepavydžiu, mes labai pasitikime vienas kitu, – užtikrina Tara, žinanti, kad krepšininkai labai populiarūs tarp merginų. Martynas pritariamai linksi galva, o Tara tęsia: – Lietuvių dailios figūros, tačiau ne visos yra patrauklios, kaip dažnai atrodo iš toliau.“

„O kuo, – klausiu futbolą žaidusios T.Davison, – krepšininkai geresni už futbolininkus?“ Nedidukė Tara juokiasi: „Krepšininkai – aukštesni.“

Mergina sako, kad futbolas JAV dar nėra itin populiarus, nors ji puikiai išmano ir šio žaidimo, ir krepšinio taisykles.

Kodėl jos tėtis griežtai pasakė „ne“, kai išgirdo, kad dukros mylimasis – krepšininkas?

„Apie krepšininkus Amerikoje vyrauja nelabai gera nuomonė“, – Tara linksi galva, kai kalbu apie paviršutinį gyvenimo būdą, dažnai keičiamas merginas, nuotykius, neišsilavinimą. Tačiau kai pirmą kartą Martynas susitiko su jos tėčiu, jie akimirksniu susidraugavo ir T.Davison sulaukė tėvo pritarimo.

Neieško žodžio kišenėje

Ne, Tara, dar ne M.Pocienė. Ji juokdamasi patikslina: „Ne Tara Pocius“. Tačiau ant jos rankos žybsi sužadėtuvių žiedas su deimantukais.

Diuko universitete tarptautinius santykius studijavęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas ir medicinos studentė T.Davison susipažino per draugus. Tądien, prieš ketverius metus, visa kompanija ėjo į filmą „Infiltruoti“, o lietuvis ir amerikietė iškart rado bendrą kalbą.

„Ji išsisuka iš sunkiausių situacijų, neieško žodžio kišenėje ir yra protinga. Turi smegenų, turi…“ – būsimą žmoną giria Martynas.

„Linksma ir mėgstanti pokštus“, – vėliau ji pasakys apie save, o mylimajam pažers komplimentų: protingas, geras ir tyras kaip popierius.

Turbūt neatsitiktinai Martynas pasipiršo Tarai tame pačiame mieste, kur ir susipažino – Durhame.

Netikėtos piršlybos

„Birželio…“, – akimirkai susimąsto krepšininkas. „… 24-ąją“, – pratęsia Tara ir kvatojasi. Tai jų sužadėtuvių data.

„Jai buvo didelė staigmena“, – prisimena M.Pocius, kai juos supažindinusių draugų akivaizdoje restorane jis pasipiršo T.Davison ir įteikė sužadėtuvių žiedą.

„Oi, labai nustebau!“ – švyti amerikietė. O Martynas juokiasi prisiminęs, kaip dvi savaites slėpė žiedą: net savo batuose ir vonios kambaryje.

„Aš niekada nesitikėjau, kad mano mylimoji bus kitatautė“, – prisipažįsta Martynas, dažnai kalbėjęs, kad jo išrinktoji bus tik lietuvė. Tačiau likimas dažnai iškrečia pokštą. „Širdžiai neįsakysi, – amžiną tiesą kartoja žalgirietis. – Kai ji prabyla, pilietybė, kalba, odos spalva nebetenka prasmės.“

Keisis vaidmenimis

Kaune jie pabunda kartu. Kartu pusryčiauja, geria kava. Išveda pasivaikščioti abiejų numylėtinį – JAV pirktą dvejų metų kokerspanielių Ellie. Po to Martynas – į treniruotę, Tara – mokytis lietuvių kalbos, sportuoti.

Martynas tikina, kad Tara protingai leidžia pinigus ir atsisako jo raginama apsipirkti. „Vienas išlaidaučiau labiau“, – neslepia krepšininkas.

Pietūs – kartu, po to – vakarinė treniruotė, o tada Tara mylimojo laukia namie su garuojančia vakariene. „Ji labai skaniai gamina, – kraipo galvą žalgirietis. – Net didžkukulius.“

Bet Taros silpnybė ne didžkukuliai, o desertai, šunelis Ellie, sportavimas ir krepšinio rungtynės. Ji stebi net ir nereikšmingas varžybas, o prisiminusi pirmąsias, matytas Kauno sporto halėje (žaidė Lietuvos ir Latvijos rinktinės), nušvinta: „Dieve, buvo nenusakoma nuotaika!“

Ar jie kuždėjosi, kur gyvens ateityje? Kas bus po to, kai Martynas sėkmingai baigs krepšininko karjerą?

2012-ųjų vasarą jie ketina susituokti. Kol kas planuoja gyventi Taros gimtajame mieste, kur mergina ketina toliau mokytis ortopedijos ir baigti doktorantūrą.

„Dabar Tara didžiąją dalį gyvenimo skiria mano karjerai, po to jau aš rūpinsiuosi jos karjera, – ramiai šypsosi krepšininkas. – Tikiuosi, kad visą laiką mes būsime kartu.“