M.Brownas galvoja apie „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas (AUDIO) 1

www.basketnews.lt inf.

Šį vakarą Kauno „Žalgirio“ ekipos gynėjas Marcusas Brownas turėtų žaisti pirmąsias rungtynes šio sezono Eurolygos turnyre.

Beveik tris mėnesius traumą gydęsis 36 metų 193 cm ūgio amerikietis „Žalgirio radijui“ tvirtino esąs pasirengęs Valensijos „Power Electronics“ komandos gynėjus nubausti tritaškiais.

Nuotaikingame „Žalgirio radijo“ laidos vedėjo Karolio Tiškevičiaus interviu su M.Brownu ketvirtą sezoną Kaune rungtyniaujantis amerikietis atskleidė galvojantis apie „Žalgirio“ ekipos vyriausiojo trenerio kėdę.

Krepšininkas gerbėjams taip pat papasakojo kaip praleido Kalėdas ir sutiko Naujuosius metus, papasakojo apie lietuvių kalbos pamokas bei bičiulystę su Holivudo žvaigžde Eddie Murphy.

– Marcusai, gal kalbėkime lietuviškai?
– Aš mėginu kalbėti lietuviškai, bet tik ne šiame pokalbyje. Nemanau, kad daug žmonių mane suprastų, todėl šnekėkime anglų kalba.

– Kaip jautiesi po traumos?
– Jaučiuosi puikiai. Traumų nebėra, mano kūnas sveikas.

– Kaip atšventei Kalėdas ir Naujuosius metus?
– Kalėdas švenčiau su savo šeima ir draugais. Mes kalbėjomės, juokėmės, žaidėme su vaikais. Bendravau su broliu. Kalėdos buvo nuostabios. Per Naujuosius metus aš miegojau, prabudau tik aidint fejerverkams. Po jų – vėl grįžau į lovą.

– Ar pasiilgai krepšinio?
– Žinoma, kai esi kovotojas, labai sunku nustoti kovoti. Sunku nebūti aikštelėje su savo komanda, nes žinai, kad galėtum jai padėti. Traumuotam žaidėjui reikia daug kantrybės. Tai sunkiausia.

– Ar esi geros sportinės formos?
– Tam reikia laiko. Aš ilgai nerungtyniavau. Norisi greitai susigrąžinti buvusią sportinę formą, bet negalima skubėti. Ypač vyresniems žaidėjams, nes yra rizika ir vėl susižeisti. Aš greitai progresuoju ir atgaunu turėtą formą.

– Bet, Marcusai, esu įsitikinęs, kad snaiperio ranka niekur nedingo.
– Taip, žaidėjas turėdamas progą visada išnaudos savo meistriškumą. Svarbu išnaudoti tinkamas progas ir judėti į priekį. Noriu būti aikštelėje ir padėti savo komandai. Jei to nebegalėsiu padaryti – sedėsiu ant suolo.

– Ar pasikeitė tavo vaidmuo komandoje, kai tapai žaidžiančiuoju trenerio asistentu?
– Taip, šiek tiek. Bet kaip ir sakiau, aš esu kovotojas aikštelėje. Kartais svarbu ne jėga ar meistriškumas, o smegenys. Taigi, kai aš nebebūsiu pajėgus rungtyniauti aikštelėje, gal mano vaidmuo pasikeis dar labiau.

– Pirmadienį buvo pirmoji treniruotė su naujuoju treneriu. Ką gali pasakyti apie Eliasą Zourosą?
– Tai buvo tik viena treniruotė. Esu tikras, kad jis turi gerų idėjų, kaip ir visi nauji treneriai. Jis tikrai turi savo žaidimo filosofiją, kurią bandys įdiegti. Geras dalykas tai, jog Zourosas akcentuoja smulkias detales, kad patobulėtų tiek puolimas, tiek gynyba. Tikiuosi, kad dabar mes geriau perdavinėsime kamuolį ir vėl būsime tokie pajėgūs, kokie buvome sezono pradžioje.

– Ką gali pasakyti apie Bobaną Marjanovičių? Ar jis gali žaisti geriau?
– Visi gali žaisti geriau. Jis turi galimybių tobulėti. Bobanas yra sudėtingoje situacijoje. Po dviejų savaičių, kai jis čia atėjo, pasikeitė treneris. Pasikeitė jo užduotys tiek puolant, tiek ginantis. Tikiuosi, kad jis sparčiai tobulės ir pasieks savo aukščiausią formą.

– Kiek tritaškių esi paruošęs „Power Electronics“?
– Priklauso nuo to, kiek jų gynyba man suteiks progų. Mūsų komanda gerai pataiko iš toli. Tikiuosi, kad taip bus ir Valensijoje, bet tai priklauso ir nuo mūsų pačių. Mes turime paruošti jiems staigmenų ir jas išnaudoti.

– Derrickas Sharpas yra pasakęs, kad esi geresnis snaiperis, todėl jis tikisi būti geresniu treneriu. Ką gali atsakyti Derrickui?
– Aš esu įsitikinęs, kad tai sakydamas Sharpas buvo kažkur išskridęs ar apsvaigęs, bet dėl vieno dalyko jis teisus – aš tikrai geresnis snaiperis. Kalbant rimtai, Derickas – puikus vyrukas. Mes su juo esame du žaidėjai, kurie jau ilgai rungtyniauja. Turime daug patirties ir žinių. Niekas nežino, kaip viskas susiklostys ateityje.

– Ką galvoji apie galimybę, baigus sportininko karjerą, treniruoti „Žalgirį“?
– Manau, viskas yra įmanoma. Tokia mintis yra. Manau, kad daug Marcusą Browną palaikančių žmonių norėtų matyti mane šiose pareigose. Nežinau, ar dirbsiu čia ar kitur, bet „Žalgiryje“ aš puikiai sutariu su vadovybe ir komandos sirgaliais, todėl viskas įmanoma. Man būtų didelė garbė, jei atsitiktų kažkas panašaus.

– „Vyriausiasis „Žalgirio“ treneris Marcusas Brownas“ – skamba gerai, ar ne?
– Skamba puikiai!

– Ką tau reiškia „Žalgiris“?
– Tiesiog, tai vienas žodis – tradicija. Visoje Europoje, kai žmonės galvoja apie Lietuvą, jie galvoja apie „Žalgirį“. Kai kalbama apie „Žalgirį“, kalbama apie Lietuvą. Juk šioje vietoje galima paminėti ir Sabonį. Dvasia ir tradicija – taip apibūdinčiau „Žalgirį“.

– Esi krepšinio veteranas. Ar sunku suspėti paskui jaunesnius žaidėjus?
– Kartais, bet dažnai tu turi pasikliauti ne greičių, o protu. Bėgant metams kiekvienam ateina toks laikas, kai nebeišeina žaisti taip, kaip ankščiau. Nenoriu sakyti, kad aš jau nebegaliu, bet tai netruks ilgai. Nebegaliu bėgti taip greitai, kaip kažkada. Žinoma, tai nutiks visiems, o aš dabar turiu būti protingas ir taupyti savo jėgas.

– Pakalbėkime apie tavo šeimą. Ar tavo žmona ir vaikai Lietuvoje?
– Ne, jų čia nėra.

– Sunku apie tai kalbėti?
– Taip, aš savo asmeninį gyvenimą laikau atokiau nuo krepšinio. Nenoriu savo šeimos įtraukti į žaidimą.

– Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose praleidi laiko virtuvėje, gamindamas maistą savo šeimai?
– Mano žmona nėra labai gera kulinarė, o aš visada ruošiu savo dukrai pusryčius. Sūnus tokio maisto dar nevalgo.

– Ar mėgsti dainuoti duše?
– Kartais aš geras dainininkas, bet tai priklauso nuo nuotaikos.

– Ar galėtum mums kažką padainuoti?
– Ne, man truputį skauda gerklę. Dabar būtų sunku dainuoti.

– Girdėjau, kad gerai moki Lietuvos himną.
– Aš esu čia daug metų, todėl nuolat jį girdžiu. Moku kelias himno dalis. Kaip ir sakiau, mokausi kalbėti lietuviškai, bet tai labai sudėtinga. Kol kas lietuviškai kalbu prastai.

– Ar be krepšinio dar turi kokių pomėgių?
– Taip. Mėgstu sudoku, dėliones. Kai tik galiu žaidžiu biliardą, boulingą. Esu gana geras boulingo žaidėjas. Taip pat mėgstu skaityti. Komandos žaidėjai sako, kad moku pokštauti, taigi, kartais aš planuoju juokus savo draugams ekipoje, kad išlaikytume gerą nuotaiką.

– Sakei, kad mėgsti skaityti. Kokia geriausia skaityta tavo knyga?
– Williamo S.Rhodeno „Forty million dollar slaves“ (Keturiasdešimties milijonų dolerių vergai). Tai knyga apie juodaodžius sportininkus, jų pinigus. Tai viena mano mėgstamiausių knygų. Perskaitau apie 13-15 knygų per metus. Stengiuosi tobulėti ir mokytis. Skaitau apie įvairias gyvenimo situacijas.

– Koks tavo mėgstamiausias filmas?
– Bornas: sunaikinta tapatybė (The Bourne Identity) trilogija, „Pabėgimas iš Šoušenko“ (The Shawshank Redemption), Tomo Crowno afera (The Thomas Crown Affair).

– Gal kažką girdėjai apie lietuviškus filmus?
– Nė nenumanau.

– Ne paslaptis, kad esi labai panašus į Holivudo žvaigždė Edį Merfį. Ar teko su juo apie tai kalbėti?
– Taip, mes apie tai kalbėjomės. Abu negalime suprasti, kodėl visiems mes atrodome panašūs. Visų pirma, aš esu daug už jį gražesnis. Jis man sakė: žmogau, tu toks puikus, nesuprantu, kodėl žmonės mus tapatina. Mes stengiamės būti vienoje vietoje tuo pačiu metu, kad žmonės galėtų įsitikinti, jog mes nepanašūs. Aš daug gražesnis ir šviesesnės odos, o jis gerokai tamsesnis ir jo galva žymiai didesnė. Gal žmonės Holivude ar Floridoje nufotografuos mus ir kartu ir pamatys, kad mes ne tokie jau ir panašūs.

– Gal norėtum būti Holivudo žvaigžde kaip Edis Merfis?
– Aš su juo kalbėjau ir jis sakė, kad norėtų būti krepšinio žvaigžde, bet aš nenorėčiau būti Holivude. Juk aš ir taip žvaigždė! Jis sakė, kad norėtų būti kur nors pakviestas žaisti krepšinio, bet jis negali to daryti. Tam reikia super sunkiai dirbti.

– Papasakok mums apie savo aprangos stilių.
– Nekreipiu dėmesio į tai. Apsirengiu rimčiau tada, kai einu į verslo susitikimus. Atsibudęs ryte rengiuosi taip, kaip noriu – nesvarbu, ar tai kostiumas, ar trumpos kelnaitės.

– Koks krepšininkas buvai tada, kai pradėjai karjerą ir koks esi dabar?
– Jaunystėje buvau žymiai atletiškesnis. Po kelių traumų tapau labiau metodiškas žaidėjas. Jaunystėje buvau ir atletiškas, ir turėjau krepšinio pagrindus, taigi buvau tiesiog velniškai baisus, dabar esu tik baisus. Skirtumas tas, kad kai esi velniškai baisus, esi visada baisus. O dabar aš tik toks, kokiu man leidžia būti. Jeigu man leidžia mesti iš vidutinio nuotolio, aš mesiu. Jeigu man leidžia veržtis, aš veršiuosi ir pribaigsiu varžovą. Kai buvau jaunas, tiesiog darydavau, ką norėjau.

– Pasakyk ką nors gražaus Lietuvos merginoms.
– Nenoriu turėti problemų su žmona.

– Na tada vaikinams.
– Ne. Aš toje pusėje nevaikštau.

– Kokia muzika tau patinka?
– Senesnė. Dabartinė man nepatinka visiškai. Nes kaip ir jaunimas, visi nori būti geri, bet niekas nenori dirbti, kad taptų geri.

– Ką gali pažadėti „Žalgirio“ gerbėjams „Top 16“ etape?
– Aš nežadu. Pasakysiu tik tiek, kad kai būnu aikštėje visada stengiuosi atiduoti visas jėgas. Visi turėtų su nekantrumu laukti šių varžybų, nes turime gerus vaikinus, su kuriais galima daug pasiekti.