Besibaigiantis krepšinio sezonas nesustabdys „Žalgirio“ „Jaunųjų žurnalistų“ projekto 0

Laura Ramonaitytė, Zalgiris.lt „Jaunieji žurnalistai“

„Jaunieji „Žalgirio“ žurnalistai“ – Kauno „Žalgirio“ klubo inicijuotas projektas, skirtas moksleiviams, besidomintiems žurnalistika, krepšiniu ir, žinoma, „Žalgiriu“. Dar pirmojo žurnalistų susitikimo metu kalbėjęs „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas žadėjo, kad žurnalistai susitiks ne tik su krepšininkais, bet ir jų šeimomis ir galės išbandyti savo jėgas „Žalgirio radijo“ laidose. Tada dar nepatyrę ir šiek tiek išsigandę būsimieji žurnalistai vargiai galėjo patikėti, kad taip ir bus. Dabar projektas beveik pasiekė šio sezono atomazgą, o jauni ir nepatyrę moksleiviai įgijo neįkainojamos patirties.

Maždaug prieš 7 mėnesius po daugelį Lietuvos mokyklų buvo išsiuntinėti elektroniniai laiškai, kuriais buvo kviečiami vyresnėse klasėse besimokantys moksleiviai, rašantys į mokyklos laikraščius, svajojantys apie darbą radijuje ar žurnalistiką, norintys iš arčiau susipažinti su žalgiriečiais ar tiesiog trokštantys patirti naujų iššūkių. Viskas, ką reikėjo padaryti susidomėjusiems, tai parašyti 3 faktus apie Kauno „Žalgirio“ komandą ir trumpai papasakoti apie savo mokyklą bei patirtį rašant straipsnius.

Neilgai trukus buvo atrinkta grupelė įvairaus amžiaus mokinių, kurie įgijo išskirtinę galimybę pažinti ne tik Kauno „Žalgirio“ komandą, bet ir susipažinti su keletu garsių Lietuvos sporto žurnalistų, tokių kaip Jonas Miklovas, Vidas Mačiulis, Vytautas Mikaitis, Robertas Dačkus, Saulius Nalivaika, Asta Žukaitė ir Rūta Vainauskaitė, kuri pasidalijo studijų patirtimi.

Būsimieji žurnalistai buvo supažindinti su akreditacinių kortelių reikšme, Kauno sporto halės užkulisiais, o keletas spėjo pabuvoti „Žalgirio radijo“ studijoje ir publikuoti savo straipsnius net keliuose sporto naujienų portaluose. Taip pat beveik viso projekto metu buvo rengtos spaudos konferencijos, išbandytos specialiai žurnalistams skirtos vietos. Pradėję nuo paprasto rungtynių aprašymo, jaunieji žurnalistai kilo aukštyn, remdamiesi profesionalių žurnalistų patirtimi, atsargiai rinkosi, ką kalbinti ir kaip originaliau parašyti straipsnį.

Plačiau papasakoti apie projektą maloniai sutiko jo koordinatorė Akvilė Dagilytė.

– Iš kur atsirado tokio projekto idėja?
– Prieš kelis metus yra buvęs panašus projektas, bet po pusės sezono išblėso, nes nebuvo žmonių, kurie jį plėtotų, prižiūrėtų. Nusprendėme po kelerių metų jį atnaujinti. Manau, kad pradžia padaryta nebloga.

– Ar yra buvę tokių ar panašaus pobūdžio projektų ir kituose krepšinio klubuose?
– Jaunųjų žurnalistų būreliai veikia visoje Lietuvoje, tačiau jie nėra susieti konkrečiai su sportu. Kiek žinau, kituose Lietuvos krepšinio klubuose tokio pobūdžio projektų nėra buvę.

– Pagal kokius kriterijus buvo atrinktos mokyklos, kuriose buvo platinamas skelbimas?
– Išskirtinių kriterijų nebuvo. Persiuntėme per visas mokyklas, raštines, bendrais elektroninias paštais, prašėme, kad jie išplatintų, bet jie, greičiausiai, to nepadarė. Tikimės, kad kitais metais žinia apie šį projektą pasklis lengviau ir bus daugiau dalyvių.

– Kaip vyko dalyvių atranka?
– Pirmiausia, kreipėmės į mokytojus, konkrečiau – kūno kultūros mokytojus, prašėme, kad jie atvestų iš savo mokyklos gabius moksleivius. Tai labiau buvo ne atranka, o informacijos sklaida. Platinome informaciją po įvairius puslapius, „Facebook“ tinkle. O pati atranka – norėjome, kad dalyvautų motyvuoti moksleiviai ir turėtų žinių apie „Žalgirį“, kad būtų priemonės, kuriomis skleistų informaciją apie komandą savo mokyklose.

– Ar sulaukėte daug anketų?
– Iš tikrųjų buvo daug anketų iš kitų miestų, bet nepavyko jų sėkmingai įtraukti į projektą. Yra mergina, kuri važinėja iš Alytaus. Bandėme kituose miestuose padaryti susitikimus, bet „Žalgiris“ kituose miestuose per sezoną dažniausiai žaidžia tik po kartą. O kauniečiai gan aktyviai įsitraukė į projektą, žinoma, kitąmet lauksime dar gausesnio būrio susidomėjusiųjų.

– Ar dabartiniai jaunieji žurnalistai pateisina jūsų lūkesčius?
– Iš tikrųjų kai kurie tikrai labai patobulėjo per šį laikotarpį, tikimės, kad kitais metais dalyvaus tie patys, atsiras naujų. Mums, aišku, kils naujų minčių, užduočių. Galbūt norėtųsi tik daugiau sklaidos mokyklose.

– Kada numatoma šio projekto pabaiga?
– Projekto tikrai neketiname užbaigti, kasmet jį vystysime ir plėsime, augsime kartu su naująja sporto žurnalistų karta. Žinoma, vasarą tarpsezoniu padarysime pertrauką, o rudenį pildysime jaunųjų žurnalistų gretas naujai įtraukdami moksleivius į projektą.

Įspūdžiais pasidalino ir patys jaunieji žurnalistai.

– Pauliau, buvo surengta daugybė susitikimų su įvairiais žurnalistikos grandais. Kuris iš jų paliko didžiausią įspūdį?
– Į šį klausimą sunku atsakyti. Visi susitikimai su grandais buvo savotiški ir suteikė naudą.

To paties paklausta Kotryna Maščinskaitė sako, kad labiausiai buvo sudominta S.Nalivaikos.

– S.Nalivaika, žinoma. Jo paskaita truko daugiau nei 60 minučių, o viskas atrodė kaip per 60 sekundžių.

– Pauliau, kas tau labiausiai įsiminė viso projekto metu?
– Iš šio projekto vieno dalyko tikrai negalėčiau išskirti. Įsiminė viskas: tiek apsilankymas „Žalgirio radijo“ laidoje, tiek interviu ėmimas iš žaidėjų, tiek dalyvavimas spaudos konferencijose. Gaila, tačiau teko praleisti keletą susitikimų dėl ligos.

– Esi vienas iš keleto laimingųjų, kurie pabuvojo „Žalgirio radijuje“. Kokį įspūdį paliko studija, laidos vedėjas ir pati laidos eiga?
– Laidos eiga man yra puikiai žinoma, kadangi „Žalgirio radijo“ pats klausausi kiekvieną dieną. Studija kaip studija, galima pasakyti, eilinis radijas. Laidos vedėjas – puikus žmogus. Likau labai patenkintas galimybe apsilankyti studijoje laidos metu.

Kita žurnalistė Simona Šlefendoraitė sako, kad įdomiausias patyrimas jai buvo, kai susitiko su Tadu Klimavičiumi.

– Įdomiausia buvo, kai T.Klimavičių teko kalbinti halėje, o po to mokykloje. Ir mokykloje jis mane atpažino.

Šalimais jos buvusi jaunoji žurnalistė Algita sakė:

– T.Klimavičių aš irgi kalbinau, bet smagu nebuvo. Ne dėl to, kad jis man nepatinka, ne dėl to, kad būtų daręs ką blogo, bet aš pati labai susikirtau.

– Ai, dar O.Samhanas man į „Facebook“ parašė! – sušunka Simona.

– Kokius tikslus ir lūkesčius kėlėte prieš projektą? Ar likote patenkintos?
– Maniau, kad kartelė bus aukštesnė, – sako Simona. – Bijojau pasirodyti neraštinga, būti nepajėgia kažką darant. Vis dėlto lūkesčiai pasiteisino, tik norėčiau dar ir į rūbinę užeiti.

– O aš maniau, kad čia bus kaip realybės šou – pirmas straipsnis ir tada kas nors iškrenta, – mintimis dalijosi Algita.

– Kotryna, kokias emocijas sukėlė pirmasis interviu?
– Mano individualus pats pirmas interviu buvo su Omaru Samhanu.  Stengiausi susilaikyti nesijuokus, bet, kai iš diktofono paklausiau, siaubas kažkoks, kaip besmegenė juokiausi. Na, turbūt dėl to, kad tikrai labai juokingas ir geras interviu išėjo. Gal gerai, kad pirmam interviu pasirinkau draugiškiausią krepšininką, nebuvo jokių problemų.

Komentarai