Į Lietuvą atvykęs M.Popovičius prisijungė prie žalgiriečių 0

Martynas Pupininkas, „BasketNews.lt“ korespondentas

Po nesėkmingai susiklosčiusio Europos čempionato beveik savaitę ilsėjęsis Kroatijos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ ekipos gynėjas 29 metų 185 cm ūgio Marko Popovičius šiandien po pietų grįžo į Lietuvą.

Europos čempionato išvakarėse vienų metų sutartį su Lietuvos čempionų klubu sudaręs M.Popovičius iš Vilniaus oro uosto išskubėjo į Palangą, kur sezonui rengiasi žalgiriečiai.

Šį vakarą „Žalgirio“ ekipa sužais pirmąsias kontrolines rungtynes su Liubercų „Triumph“ klubu, o ketvirtadienį išmėgins jėgas su Kazanės „Unics“ komanda. Abu mačai vyks už uždarų durų, o M.Popovičius nebuvo tikras ar juose vilkės komandos marškinėlius.

Europos čempionate Kroatijos rinktinė C grupėje užėmė ketvirtąją vietą ir liko už antrojo etapo borto. Popovičius per penkis mačus vidutiniškai rinkdavo po 12,4 taško, atkovodavo po 1,8 kamuolio ir atlikdavo po 3,4 rezultatyvaus perdavimo.

– Marko, kaip jaučiatės sugrįžęs į Lietuvą? – Vilniaus oro uoste žurnalistai paklausė M.Popovičiaus.
– Gera sugrįžti, o ypatingai po dvejų puikių metų „Žalgiryje“. Norėjau pasilikti ir nevykti namo po Europos čempionato, bet šiame turnyre pasirodėme katastrofiškai. Turėjau penkias laisvas dienas pabėgti nuo minčių ir pasiruošti sezonui. Į priekį žiūriu su dar didesne motyvacija ir noriu nuveikti kažką didelio.

– Ko labiausiai pasiilgote?
– Fanų. Kazanėje neturėjome sirgalių. Kartais per rungtynes jausdavausi tarsi per treniruotes – girdėjosi sportbačių skleidžiamas garsas ir pan. Tai nėra krepšinis. Turiu omenyje – krepšinis, bet ne tas tikrasis malonumas. Kalbu ne tik apie namų rungtynes, atsimenu kaip „Žalgirio“ fanai vyko į Gdynę bei visas rungtynes Latvijoje. Atstumai nebuvo tolimi, tačiau tuo galima grožėtis.

– Ar Alytuje turėjote galimybę susitikti su „Žalgirio“ vyr. treneriu Iliasu Zourosu bei pasikalbėti apie artėjantį sezoną?
– Trumpam susitikome po paskutinių grupės rungtynių. Jis man papasakojo apie savo filosofiją, ilgai nekalbėjome. Tačiau laukia ilgas sezonas – prieš akis 9 mėnesiai, o tai labai daug laiko. Turėsime daug dirbti.

– Galbūt kalbėjote apie minutes aikštelėje?
– Ne. Apie tai kalbėti kol kas per anksti. I.Zouros dabar yra susikaupęs ties Europos čempionatu. Nepažįstu visų žaidėjų. Gerai žinau tik 2–3 krepšininkus. Tačiau kiekvieną dieną juos matysiu, stengsiuosi geriau pažinti ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.

– Kokie yra jūsų lūkesčiai?
– Pati svarbiausia yra Eurolyga. Nekalbėjome daug su treneriu, nežinau, ko tikisi klubo vadovai. Neabejotinai turime puikią komandą, kurioje yra 2-3 lygiaverčiai kiekvienos pozicijos žaidėjai. Žaisime stiprioje VTB Vieningoje lygoje. Pastaroji kiekvienais metais yra geresnė, ir geresnė. Lietuvos čempionate laukia varžybos su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Tai bus ilgas ir sunkus sezonas. Kaip ir sakiau, turime daug aukštos klasės žaidėjų. Tikiuosi iškovosime daug pergalių.

– Kaip manote, ar „Žalgirio“ arenoje fanai gali sukurti tą atmosferą, kuri tvyrojo Kauno sporto halėje?
– Lengvas klausimas (šypsosi). Girdėjau, kad jau yra parduoti 5000 abonementų, kas yra puiku. Tūkstančiai žmonių naujoje arenoje atrodys nuostabiai. Tuo tarpu mes turime formuoti komandą, eiti žingsnis po žingsnio. Svarbiausias mėnuo bus balandis. Jei nori žaisti gerai, į priekį turi eiti po truputį, kiekvieną dieną stengtis būti geresniu ir tai įrodyti.

– Kodėl palikote Kazanės „Unics“ klubą?
– Tuo metu buvo galimybė pratęsti kontraktą, tačiau jis būtų įsigaliojęs tik tada, kai po Europos čempionato būčiau atlikęs medicininę peržiūrą. Būti nacionalinės komandos kapitonu man reiškia kur kas daugiau nei pinigai. Vis dėlto Kazanėje praleidau trejus gerus metus ir neturiu kuo skųstis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl nenorėjau pasilikti.

–Tačiau buvo pasirodžiusi informacija apie kitus garsius Europos klubus – Vitorijos „Caja Laboral“, Tel Avivo „Maccabi“.
– Girdėjau daug gandų. Būsiu atviras, mano galva buvo pilna minčių apie šias puikias komandas, tačiau galiausiai susitariu su „Žalgiriu“, kuris man yra nuostabus klubas. Manęs norėjo Madrido „Real“ klubas, bet po 10 dienų jie pakeitė nuomonę ir pasirašė sutartis su atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijų krepšininkais, ne su įžaidėjais. Taip ir nutrūko derybos. Tada turėjau kelis pasiūlymus iš Rusijos, tačiau ten vykti nebenorėjau. Noriu žaisti Eurolygoje, į kurią prasibrovėme su Kazanės ekipa. Nenoriu eiti atgal.

– Anksčiau buvote pareiškęs, kad į Lietuvą atvykusį užsienietį pirmiausiai nusivestumėte į „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes. Pasiilgote šių mačų?
– Žinoma, kad taip. Kai atvykau į Vilnių su Kazanės komanda, mėgavausi žaidimu prieš jų fanus. Tuo metu jie kažką šaukė, bet aš nesupratau. Po susitikimo man buvo pasakyta, ką reiškia tie žodžiai. Tai yra krepšinis, jie palaiko savo komandą, o aš žaidžiu už savo ekipą. Išlikti profesionalu nėra lengva, tačiau turi būti geriausias.

– Kurią komandą palaikysite Europos čempionate?
– Jokių abejonių, kad palaikysiu Lietuvos rinktinę, nes joje žaidžia mano geras draugas Mantas Kalnietis. Taip pat sirgsiu už savo kitą gerą draugą Tony Parkerį. Sunku kažką palaikyti, kai pats tikėjaisi žaisti pusfinalyje. Tačiau gyvenimas tęsiasi, turiu tai pamiršti ir susikaupti ties tuo, kas manęs laukia.