Ką nutyli krepšininkas Kęstutis Marčiulionis? 0

Tadas Širvinskas, „Kauno diena“

Prieš dešimtmetį Kauno „Žalgirio“ garbę gynęs Kęstutis Marčiulionis dabar iš buvusios komandos ne tik reikalauja neuždirbtų pinigų, bet ir ėmėsi ją juodinti.

Svaidosi nepagrįstais įtarimais

K.Marčiulionio advokatas Linas Jakas viešai ištrimitavo, kad „Žalgiris“ – kone sukčiavimo mechanizmas, leidžiantis apgaudinėti komandoje žaidžiančius krepšininkus. K.Marčiulionis prieš 11 metų sutartį pasirašė su bendrove „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kurios sąskaitoje šiuo metu stūgauja vėjai, o piniginiai klubo srautai nukreipti į viešąją įstaigą „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“. L.Jakas pamiršo paminėti, kad ir viešąją įstaigą, ir bendrovę turi daugelis sporto klubų.

„Tiek bendrovė, tiek viešoji įstaiga buvo įkurtos prieš daugiau nei 15 metų. Viešąją įstaigą „Žalgirio“ akcininkams teko steigti, kai pasikeitę įstatymai uždraudė remti bendroves. Sporto komandoms be paramos neįmanoma išgyventi, todėl dar 1996 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga, kuri galėjo turėti paramos gavėjo statusą. Jokio apgaulės mechanizmo čia nėra, panašią struktūrą turi daugelis profesionalių Lietuvos krepšinio klubų“, – aiškino „Žalgirio“ komunikacijos direktorius Almantas Kiveris.

Advokatas nustebintas

Lobių „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centre“ neradę antstoliai areštavo kelis automobilius, 17 tūkst. litų ir du prekės ženklus „BC Žalgiris“. K.Marčiulionio atstovai šantažuoja, kad jei klubas nesutiks su jų reikalavimais išmokėti 700 tūkst. litų, ženklai bus parduoti. „Žalgiris“ mėgins tam užkirsti kelią teisinėmis priemonėmis. Ketinama protestuoti prieš K.Marčiulioniui naudingą Lugano prekybos, pramonės ir amatų rūmų arbitražo sprendimą. Jį nagrinėję teismai vis keitė savo nuomonę, tačiau paskutinis teismo žodis buvo palankus žaidėjui.

„Konsultuojamės su teisininkais iš Šveicarijos ir netolimoje ateityje imsimės priemonių. Pagal įstatymą sutartis tarp „Žalgirio“ ir K.Marčiulionio galėjo būti nutraukta vienos ar kitos šalies sprendimu. Tereikėjo atsiskaityti už tą laikotarpį, kai K.Marčiulionis žaidė „Žalgiryje“. Tai ir buvo padaryta, tačiau teismas kažkodėl Lietuvos įstatymais nesivadovavo“, – stebėjosi advokatas Gintaras Černiauskas.

Įtartinas žaidėjo apsisprendimas

2000 m. „Žalgiris“ su K.Marčiulioniu pasirašė trejų metų trukmės sutartį, bet daugiau nei po metų ją nutraukė. Žaidėjas ir jo advokatas L.Jakas kažkodėl pretenzijas pradėjo reikšti tik po penkerių metų, kai kreipėsi į arbitražą.

„Įsipareigojimas K.Marčiulioniui nebuvo užfiksuotas jokiuose dokumentuose. Su savo pretenzijomis į klubą jis kreipėsi po to, kai „Žalgiris“ rado naujus rėmėjus. Negalime atmesti, kad jis panoro pasinaudoti ta situacija“, – sakė A.Kiveris.

„Žalgiris“ apie prasidėjusį bylos nagrinėjimą nė nebuvo informuotas, todėl žinia apie buvusio žaidėjo pretenzijas buvo netikėta. Po kelerius metus užtrukusio bylinėjimosi nuspręsta, kad „Žalgiris“ buvusiam gynėjui turėtų išmokėti apie 700 tūkst. litų.

Tokią sumą arbitražas suskaičiavo iš trejų metų trukmės kontrakto vertės atėmęs per tą laiką „Žalgirio“, „Lietuvos ryto“ ir „Idea Slask“ K.Marčiulioniui išmokėtus atlyginimus.

„Lietuvos ryte“ žaidėjas gavo bemaž tokį patį atlyginimą kaip „Žalgiryje“, tačiau Lenkijoje rungtyniavo kone už dyką.

„Įdomu tai, kad žaidėjas atsisakė 120 tūkst. JAV dolerių kontrakto su „Lietuvos rytu“ ir nusprendė už 37 tūkst. JAV dolerių žaisti Lenkijoje. Išeina taip, kad skirtumą dabar turi sumokėti „Žalgiris“. K.Marčiulionio sprendimas pereiti iš „Lietuvos ryto“ į „Idea Slask“ neatrodo logiškas. Todėl mums kyla įtarimų, kad Lenkijoje jam atlyginimas galėjo būti mokamas kitu pavidalu“, – kalbėjo „Žalgirio“ valdybos narys Sergejus Fedotovas.