R.Kurtinaitis: „Žinome, kaip sudėtinga žaisti Kaune“ (VIDEO) 0

Kęstutis Neverauskas, „Kauno diena“

Į Lietuvą VTB Vieningosios lygos rungtynėms prieš Kauno „Žalgirį“ atvykusios Maskvos srities „Khimki“ komandos vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis prieš rytojaus mačą išlieka ramus.

Rytoj Kaune lygos čempionų titulą ginanti „Khimki“ ekipa pabandys antrąkart šiame sezone įveikti „Žalgirį“. Grupėje pirmaujančios Rusijos komandos treneris tikisi sudėtingesnės kovos negu gruodžio pradžioje, kai komandos susitiko pirmą sykį ir pergalę Chimkuose rezultatu 83:72 šventė aikštės šeimininkai.

– Ar manote, kad rytoj bus sunkiau žaisti prieš „Žalgirį“ negu gruodžio pradžioje?
– Taip, „Žalgiris“ žaidžia žymiai geriau. Tai parodė rungtynės su „Lietuvos rytu“ ir paskutinės Eurolygos rungtynės. Jie sugebėjo pereiti į kitą etapą. Dabar jų žaidime jaučiama darna, žaidėjai žaidžia užtikrintai.

– Ar šeštadienį „Žalgiris“ pelnytai įveikė „Lietuvos rytą“?
– Taip, žaidė solidžiai visas 40 minučių, kaip jie ir įpratę. Tai nebuvo atsitiktinė pergalė. Dainiaus Šalengos atėjimas davė savo vaisių, nes jis yra patyręs ir solidus žaidėjas. Du jo tritaškiai buvo pataikyti labai laiku. „Žalgiris“ laimėjo ne todėl, kad „Lietuvos rytas“ žaidė nekaip, bet todėl, kad „Žalgiris“ žaidė gerai.

– Ketinote stiprinti sudėtį. Kokia padėtis jūsų klube?
– Susistiprinome Mickaeliu Gelabale‘iu. Tiesa, jis rytoj dar nežais, nes tik šiandien atvyksta į Maskvą. Mes šiuo metu esame susikoncentravę Europos taurės varžyboms. Ruošiamės kitos savaitės rungtynėms su Salonikų „Ariu“. Nežinau, kokios formos bus M.Gelabale‘is, nes šiuo metu jis neturėjo klubo, bet treniravosi Prancūzijoje. Tikiuosi, kad greitai pastatysime jį ant kojų. O šiaip – dar ieškome vidurio puolėjo.

– Galbūt jūsų klubą domina Marijonas Petravičius arba Jonas Mačiulis?
­ – Jie yra mūsų sąrašuose. Aišku, kai pasirašėme sutartį su M.Gelabale‘iu, tai J.Mačiulis kaip ir atpuola, o su M.Petravičiumi mes kalbamės.

– Kaip pasikeitė žaidimas išvykus Timofėjui Mozgovui?
– Jis buvo labai ženkli figūra mūsų klube. Su juo pasiekėme daug pergalių, bet nemanau, kad be jo susilpnėjome, nes iki Naujųjų metų laimėjome 20 iš 21 rungtynių, o be jo nugalėjome CSKA ir daug kitų gerų komandų. Nemanau, kad tai yra ženkli netektis. Kalbant apie rytojaus rungtynes, mes neturime Krešimiro Lončaro, kuris turi nugaros traumą. Dar šiek tiek susilpnėjome, bet tai nieko nereiškia, mes turime kitus žaidėjus, kurie šiuo metu gali užimti tą poziciją ir įrodyti, kad jie verti daugiau laiko aikštelėje. Manau, tai taip pat yra gera motyvacija.

– Jums pačiam rungtynės prieš „Žalgirį“ kuo nors ypatingos?
– Pirmiausia reikia laimėti, nes norime sutaupyti laiko Rusijos čempionatui. Pirma vieta grupėje iš karto patenka į finalinį ketvertą, o tai reiškia, kad galima sutaupyti laiko pasiruošimui Rusijos čempionato atkrintamosioms varžyboms. Norėtume užimti pirmą vietą. Kad tai padarytume, mums reikia išvykoje nugalėti „Žalgirį“, svečiuose nugalėti Kazanės „Unics“. Labai nesėkmingai pradėjome metus, nes ne visos sudėties nelauktai pralaimėjome Samaros klubui. Reikia kažkaip reabilituotis. Norime laimėti, bet žinome, kaip sudėtinga žaisti Kaune, prieš 15 tūkstančių žiūrovų. Manau, kad ir ketvirtadienį jų bus tiek pat. Visada galvojame, kaip nugalėti. Kaip išeis – pamatysime.

– Jūsų komandoje netrūksta žvaigždžių. Kaip sekasi tvarkytis su drausme?
– Su drausme neturime jokių problemų. Visi žaidėjai yra profesionalai ir žino, ko atvyko į klubą. Turėjome problemų su Keithu Langfordu, teko nutraukti jo sutartį. Klubas palaiko tą politiką, kurią šiuo metu vykdome, kai žaidžia ne tik žvaigždės, bet ir būtų gera atmosfera. Reikia darnos, kurią ir esame pasiekę šiuo metu. Turime žaidėjų reglamentą, ką jie gali daryti ir ko ne. Atitinkamai pagal kiekvieno žaidėjo sutarties sąlygas numatytos didelės baudos. Visi supranta, ko mes čia susirinkome ir visi žinome, ko norime.

– Sezonas įpusėjo. Kokie komandai keliami tikslai?
– Žinote, kokius tikslus aš mėgstu. Mes esame VTB Vieningosios lygos čempionai. Tai mus įpareigoja apgintį šį titulą. Aišku, tai padaryti bus labai sunku. Neslėpsiu, kad lengvesnis kelias pakliūti į Eurolygą Rusijoje yra laimėti Europos taurę, nes laimėti Rusijos čempionatą prieš CSKA ir kitas komandas yra labai sudėtinga. Mums parankiau būtų iškovoti Europos taurę.

– Jūsų bendražygiams Arvydui Saboniui ir Valdemarui Chomičiui buvo iškilę problemų su širdimi. Kokia jūsų sveikata?
– Man nebuvo infarkto. Infarktas kaip žaibas iš giedro dangaus – liuobia ir nesirenka kam. Man kol kas viskas gerai. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

– „Lietuvos ryto“ ir VEF žaidėjai už neįvykdytas užduotis turėjo daryti atsispaudimus. Ar „Khimki“ komandoje taikoma tokia pati praktika?
– Taip, niekas nesikeičia. Esame profesionalus klubas, turime motyvuoti žaidėjus. Daugiau uždirbančius žaidėjus yra sunkiau motyvuoti. Yra baudų sistema. Pradžioje buvo nepatenkintų, bet dabar visi žino, kiek ir už ką reikia daryti atsispaudimų.

– Ar po paskutinio pralaimėjimo VTB Vieningoje lygoje žaidėjai gavo daug bausmių?
– Ne, iš to pralaimėjimo nedarėme tragedijos, nes žinome, kokios yra problemos. Prieš naujuosius metus žaidėjus teko paleisti kelioms dienoms. Visi grįžo iš skirtingų šalių. Galvojome, kad kaip ir prieš Naujuosius metus pergalingai žaisdami nugalėsime Samaros komandą. Aišku, niekada nepavyks, jeigu žaidžiame nesusikaupę. Su „Lokomotiv-Kuban“ turėjome problemų, jie žaidė puikiai, nepaisant to, kad iš aikštės buvo išvarytas jų treneris Božidaras Malkovičius. Su VEF žaidėme neblogai. Ne dėl to, kad mes esame pajėgesnė komanda, o todėl, kad žaidimo kokybė buvo gera. Buvome susikaupę, atsirado darna ir komandinis žaidimas. Tikiuosi, kad vėl grįšime į tą patį kelią, kuriame buvome prieš Naujuosius metus.

– Kaip pats sutikote šventes?
– Buvau trims dienoms grįžęs į Lietuvą. Su šeima sutikome Kūčias, per šv. Kalėdas su draugais išgėrėme alaus. Kaip ir visi. Ir teko grįžti į Maskvą.

– Maskvoje turite laisvo laiko? Kur praleidžiate laisvalaikį?
– Ne, praktiškai neturime. Žaidžiame trijose lygose. Tas pats yra ir „Žalgiriui“ su „Lietuvos rytu“. Visiems, kurie žaidžia trijose lygose – labai sunku. Rungtynės vyksta kas antrą-trečią dieną. Be to, žaidžiama ir išvykose, Rusijoje jos yra ilgos. Nereikia nė kalbėti apie Vladivostoką, kur reikia skristi dešimt valandų. Sudėtinga, laisvalaikio praktiškai nėra. Tačiau, toks ir yra trenerio darbas, kad ir kur dirbtum – vaizdo peržiūros, darbas salėje, varžybos. Net gyvendamas Vilniuje į senamiestį per metus buvau išėjęs gal du kartus. Paprasčiausiai nėra laiko. Vasarą – taip, vasarą manęs pilna visoje Lietuvoje ir visokiuose veiksmuose. (Juokiasi).

– Daug kalbama apie Joną Valančiūną. Kokia jūsų nuomonė – kaip jis atrodo šį sezoną?
– Labai norėčiau jį net šį sezoną turėti savo komandoje. Aišku, žaidėjus reikia jausti. Jonui reikia dar pagalbos. Jis dabar yra tokiame gyvenimo kelyje, kai staiga išgarsėjo, gavo daug dėmesio iš žiūrovų ir žiniasklaidos. Aišku, jam šiuo metu turbūt sunku susitvarkyti su ta situacija. Manau, kad treneris turėtų daugiau padėti. Dar negalima jo traktuoti kaip žaidėjo, kad jis žais gerai ar blogai. Atsimenu, kai dirbau „Lietuvos ryte“, kaip jis žaidė pas mus. Taip pat žinau, kaip pas mus žaidė Martynas Gecevičius ir kaip jam kitur sunku prisitaikyti. Reikia tarpusavio ryšio tarp trenerio ir žaidėjo. Dabar „Lietuvos ryte“ tarp Aleksandro Džikičiaus ir Jono tokio ryšio nėra.

– Ar nemanote, kad „Lietuvos rytas“ neišnaudoja J.Valančiūno?
– Treneris turi pasitikėti juo. Kita vertus, aš suprantu trenerį. Žinote, kokios trenerio darbo sąlygos. Jis remiasi žaidėjais, kurie labiau patyrę, nes kiekvienos nesėkmės atveju, nesvarbu, jeigu leisi mylimą Lietuvai žaidėją, tave paprasčiausiai atleis iš darbo. Paprastai užsieniečiai taip elgiasi, panašiai elgiuosi ir aš. Kai dirbau Lenkijoje, susilaukiau daug priekaištų, kad žaidė ne lenkai, o serbai. Kartais susilaukiu priekaištų Rusijoje, nors su rusų žaidėjais žaidžiu daug. Man pavyko šiais metais sukomplektuoti komandą būtent su rusų žaidėjais. Šiaip, jeigu yra problemų, aišku, remiesi labiau patyrusiais. Šiuo metu Jonas nėra pagrindinė varomoji jėga. Tai matėme ir Lietuvos rinktinėje. Jis ten žaidė epizodiškai. Bet, už metų kitų tai bus vienas iš stipriausių pasaulio krepšininkų. Šiuo metu treneris remiasi labiau patyrusiais žaidėjais.

– Turbūt geriausias pavyzdys būtų Gdynės „Asseco Prokom“ treneris Tomas Pačėsas ir Donatas Motiejūnas?
– Yra keli momentai – žaidėjas žaidžia gerai, bet klubas nelaimi. Kai klubas laimi ir žaidėjas žaidžia gerai, yra kita pakopa. Kai komplektuojame komandą, žiūrime į žaidėjus – kiek jie praeitame sezone pelnė taškų, atkovojo kamuolių, po to žiūrime, kaip sekėsi komandai. Jeigu žaidėjas yra iš komandos, kuri užima dvyliktą vietą, žiūrime, ką žaidėjas, turintis gerą statistiką davė, kad laimėtų jo klubas.
Šiuo atveju, aš džiaugiuosi, kad D.Motiejūnas yra tokiame lygyje. Vis tik, jis žaidžia Eurolygoje, yra tarp pirmaujančių taškų ir atkovotų kamuolių statistikos kategorijose. Bet, klubas negalėjo išeiti į kitą etapą. Duok Dieve, kad jis tobulėtų tokiais greičiais. Manau, kad tai būtų labai didelė paspirtis Lietuvos rinktinei. Na, ir ateičiai, nes mes jau prieš du tris metus kalbėjome ir dėjome daug vilčių į šį žmogų. Šiuo metu jis „iššovė“. Duok Dieve jam sveikatos.