T.Klimavičius: „Dar būdamas mažas svajojau apie profesionalų krepšinį“ 0

Dažnas vaikas, paklaustas, kuo norėtų būti užaugęs, pasakys gydytoju, aktoriumi ar teisininku. Žalgirietis Tadas Klimavičius prasitarė, jog dar būdamas mokykloje svajojo apie profesionalaus krepšininko karjerą.

– Kuo visgi svajojote būti, kuomet dar sėdėjote mokyklos suole? Ar svajonės lydi jus dabar? – jaunoji „Žalgirio“ žurnalistė Greta Kočinaitė paklausė Tado.
– Nuo pat mokyklos svajojau profesionaliai žaisti krepšinį, kitos profesijos nė neketinau rinktis. Kol kas šiuo metu svajonių turiu su kaupu.

– Kas Jus paskatino rinktis krepšininko karjerą?
– Net nežinau (atsidūsta). Nuo pat mažų dienų žavėjo krepšinis, tiesiog lankiau treniruotes ir žinojau, kad būsiu krepšininkas.

– Ar siekiant karjeros buvo momentų, kai norėjote mesti krepšinį? Kas tai per momentai?
– Buvo. Baigus sporto mokyklą, visus jaunuolius kviesdavo į kurias nors komandas, manęs – nekvietė. Tas periodas truko apie du mėnesius, tuomet ir galvojau, kad jau viskas baigta. Tačiau nepasidaviau – sportavau kaip mėgėjas. Trenerių buvau pakviestas į dublerių komandą.

– O dabar ar būna momentų, kai nesinori eiti į treniruotes?
– Krepšinis – tarsi mūsų darbas, todėl negalime sakyti „tingiu, nenoriu, negaliu“. Pasirinkome šį kelią – turime juo eiti.

– Kaip Jūs įsivaizduojate savo svajonių – tobulą komandą?
– Svajonių – tobulą… (susimąsto). Turbūt tokią, kuri patiria mažai nesėkmių, kuri dažnai laimi, turi „stiprius“ sirgalius.

– Kas komandoje, nebūtinai krepšinio, turėtų būti varomoji jėga?
– Tikrai ne jis! (Tuo metu šalimais stovėjo komandos draugas Dejuanas Collinsas) Varomoji jėga… (šypsosi) Turbūt komandinis žaidimas. Tai „raktas“ į pergales.

– Kokią laisvalaikio praleidimo formą, be sporto, dar mėgstate? Ar to laiko užtenka?
– Sezono metu laisvo laiko beveik nelieka. Jeigu ištaikai laisvą minutę – mėgini „tvarkyti“ asmeninius reikalus ar daugiau laiko skirti šeimai. Laisvalaikį praleidžiu sportuodamas, keliaudamas.

– Ar laisvu nuo varžybų metu porpaguojate sveiką gyvenseną?
– Žinoma. Visgi esame profesionalai. Stengiamės prisižiūrėti. Jeigu bet ką valgysime, nepailsėsime – tai ilgai karjera netruks.