Džiaugsmą žalgiriečiams teikia namuose jų laukiantys vaikai 0

Jaunoji „Žalgirio“ žurnalistė Simona Šlefendoraitė

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai aikštelėje – užsivedę ir kovingi. Tačiau nurimus aistroms jie yra mylintys ir rūpestingi tėvai. Trys žalgiriečiai – Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas ir legionierius Marko Popovičius pasidalino mintimis apie savo mažus, energija trykštančius vaikus.

Džiugiausia akimirka – dukrytės gimimas

Mantas Kalnietis, paklaustas apie žvalią ir linksmą savo dukrytę Gretę, tarsi atsigauna po įtemptų varžybų pilnutėlėje Kauno „Žalgirio“ arenoje – jo veide kaipmat pasirodo šypsena.

Mantas teigia besistengiantis mažylei skirti kuo daugiau dėmesio. Kartu juodu leidžia laiką ir tarp, ir po treniruočių: „Laiko mums užtenka. Nesijaudinu dėl trūkumo“. Su dukrele tėtis sako dar neturįs išskirtinių pomėgių, bet labiausiai mėgsta žaisti: „Namuose pagaudome vienas kitą, pabūname kartu. Visgi dar ji mažytė, nelabai ką supranta.“

25-erių metų žaidėjas teigia nenorįs, jog mažoji Gretė ateityje taptų krepšininke: „Krepšiniui reikia atiduoti labai daug sveikatos. Be to, ir moterų krepšinis nėra toks populiarus. Vienaip ar kitaip, leisiu dukrai pasirinkti tai, ką ji norės.“

Svajoja apie mergaitę

Kauno „Žalgirio“ ekipos kapitonas, dviejų sūnų tėtis Paulius Jankūnas sako laisvalaikį su vaikais leidžia labai įvairiai: „Jeigu turime daugiau laisvo laiko, traukiame į sodybą. Jei mažiau – namuose skaitome knygas, žaidžiame įvairius žaidimus“.

Kaunietis labiausiai vertina kartu su Matu ir Adomu praleistą laiką: „Kiekviena su jais praleista akimirka yra džiugiausia. Ir to laiko, atrodo, niekada neužtenka. Manau, kad visada galima skirti daugiau. Ir visai nesvarbu, ar sezonas, ar ne“.

Paulius prasitaria norįs, jog sūnūs taptų krepšininkais. Žalgirietis turi savitą nuomonę apie žmonių sukuriamą spaudimą krepšininkų vaikams: „Nemanau, kad tėtis krepšininkas įpareigoja. Vaikai turės savo gyvenimus, pasirinks tai, kas jiems atrodys geriausia. O ką galvoja ar ko tikisi žmonės, yra ne taip jau ir svarbu. Žmonių yra daug. Vieni tikėsis tokių, kaip aš, o kiti ne“.

Visgi P.Jankūnas pripažįsta, jog norint tapti profesionaliu krepšininku, reikia įdėti begalę pastangų: „Kelias iki profesionalumo yra labai sunkus. Reikia daug sportuoti bei atiduoti savęs. Bet svarbiausia, kad niekada negali žinoti, ar pasieksi aukščiausią lygį – tai lemta arba ne“.

Pokalbio pabaigoje žaidėjas užsiminė, kad labai norėtų susilaukti ir dukrelės.

Norėtų, kad sūnus taptų sportininku

Pusantrų metų atžalą auginantis legionierius Marko Popovičius taip pat brangina laiką, praleistą su sūnumi Adrianu. Žalgirietis su šypsena veide pasakoja apie jo ir mažylio laisvalaikį: „Dažniausiai mes žaidžiame su mašinytėmis arba mažais kamuoliukais. Visgi sūnus dar nekalba, tad negalime komunikuoti visais įmanomais būdais, tačiau ateityje bendravimo bus kur kas daugiau“.

Marko, atrodo, dar nebuvo rimtai susimąstęs apie galimą sūnaus pasirinkimą tapti krepšininku: „ Manau, jis galės rinktis tai, ką norės. Svarbiausia, kad tai jam teiktų malonumą“. Tačiau meiliai ir svajingai žvilgtelėjęs į lakstantį tarp žmonių mažą berniuką priduria: „Ir aš, ir mano tėtis matėme save krepšinyje. Būčiau laimingas, jei ir Adrianas taptų sportininku. Aš pats beveik visą savo gyvenimą sportuoju, tad nerandu priežasties, kodėl sūnus negalėtų to daryti“.

Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjas užsiminė ir apie troškimą turėti daugiau vaikų: „Norėčiau turėti tiek, kiek tik būtų įmanoma. Tačiau apie tai kalbėti reikia ir su mano žmona“.