„Žalgiris“ – amžinas Kauno brangakmenis 0

Marius Bagdonas, „Kauno diena“

Tris titulus miestui šiemet padovanojęs Kauno „Žalgiris“ ir toliau išlieka pačius aukščiausius standartus ir amžinai gyvas tradicijas kuriančiu laikinosios sostinės simboliu.

Rengiasi jubiliejui

Šiais metais naują metraščio puslapį atvertęs ir į modernią „Žalgirio“ areną persikėlęs klubas po dvejų metų minės klubo 70-metį.

Jubiliejaus proga kauniečių ambicijos yra ypač didelės. Miestui padedant „Žalgirio“ vadovai tikisi ne tik toliau iš kartos į kartą puoselėti krepšinio sostinės tradicijas, bet ir sėkmingai ginti garbę Lietuvos ir Eurolygos turnyruose.

Per savo 68 metų istoriją tituluočiausias ir stipriausias mūsų šalies krepšinio klubas visada buvo siejamas su Kauno miesto sportiniu, socialiniu ir ekonominiu gyvenimu. Per daugiau nei pusę amžiaus trunkančią istoriją „Žalgiris“ ir Kaunas tapo dviem neatskiriamais vardais, kuriančiais nacionalinio pasididžiavimo jausmą, formuojantis miesto identitetą ir užtikrinančiais socialinių reiškinių sklaidą.

Savo pergalėmis tarptautinėje arenoje žalgiriečiai sukūrė amžiną Kauno – krepšinio sostinės – vardą. 1986-aisias kauniečiai iš Argentinos parvežė Williamo Joneso tarpžemyninę taurę. Tai yra pats aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje.

Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Sergejaus Jovaišos ir Valdemaro Chomičiaus kartą sėkmingai keitė nauji veidai. 1998 m. jau naujoji „Žalgirio“ karta iškovojo Europos krepšinio taurę, o kitąmet, debiutavęs Eurolygoje, „Žalgiris“ tapo šio turnyro nugalėtoju ir parvežė į namus Sidabrinį krepšį.

Aukštai iškeltą kartelę išlaikė ir kitos krepšininkų kartos. Šiemet kauniečiai jau 14-ąjį kartą tapo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionais, rekordinį – penktą sykį – iškovojo Baltijos lygos (BBL) trofėjų, ketvirtąkart laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę.

Lankomumo rekordai

Tik pernai duris atvėrusi moderniausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena tapo nauju impulsu tiek klubui, tiek visam Kauno miestui. Šį sezoną „Žalgiris“ viršijo visus iki šiol buvusius LKL lankomumo rekordus.

Kauniečių rungtynes per reguliarųjį LKL sezoną vidutiniškai stebėjo 6501 krepšinio aistruolis. Balandžio 5-ąją į principinę dvikovą su Vilniaus „Lietuvos rytu“ susirinko net 14105 žiūrovai. Pagal šiuos rodiklius antroje vietoje esantis Klaipėdos „Neptūnas“ gali pasigirti tik daugiau nei tris kartus mažesne sirgalių armija – vid. 1953 žiūrovais.

Atkrintamosiose varžybose lankomumo rodikliai dar išaugo. „Žalgirio“ namų rungtynėse vidutiniškai lankėsi 10452 žiūrovai, o lemiamose trečiosiose LKL finalo serijos rungtynėse „Žalgirio“ triumfą stebėjo net 15266 žiūrovai. Tai – absoliutus LKL lankomumo rekordas.

Uždirba ir miestui

Eurolygos turnyre miestą garsinantis ir didžiules vietos bei užsienio sirgalių minias į areną pritraukiantis klubas sugeba ne tik užsidirbti, bet ir uždirbti miestui. Krepšinio pasaulyje tai – retas reiškinys.

Apie „Žalgirio“ ekonominę bei socialinę naudą kalba skaičiai. 4 mln. litų iš Kauno savivaldybės gavęs klubas 2011 m. gyventojų pajamų mokesčio pavidalu į miesto biudžetą sugrąžino 2,6 mln. litų. Be to, klubas dar 3,9 mln. litų mokesčių sumokėjo į „Sodros“ ir valstybės biudžetą.

Klubo išplėtota profesionali sportinė, socialinė ir rinkodarinė veikla prisideda prie paslaugų sektoriaus plėtros Kaune bei miesto bendrojo vidaus produkto augimo, o patraukli bilietų kainodara ir aukščiausio lygio krepšinis skatina atvykti užsienio ir vietos turistus.

Moderni arenos infrastruktūra, Eurolygos varžybos, rekordinis rungtynių lankomumas pristato Kauną užsieniui kaip patrauklų verslui miestą. „Tai, kad einame teisingu keliu, rodo 2009-2010 m. sezoną laimėtas Eurolygos apdovanojimas už geriausią rinkodaros programą“, – džiaugėsi „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius Jonas Stadalninkas.

Šį sezoną miesto įvaizdį stiprinantis „Žalgiris“ buvo įvertintas ne kartą. Kauno klubui buvo patikėta teisė surengti Eurolygos atidarymo rungtynes, LKF taurės finalo ketverto rungtynes ir Eurolygos jaunimo atrankos turnyrą. Šie renginiai pritraukė didžiulius sirgalių srautus bei sulaukė išskirtinio vietos ir užsienio žiniasklaidos dėmesio.

„Kauno klubo indėlis į krepšinio populiarinimą yra milžiniškas, todėl tikrai nesuklydome Eurolygos atidarymo rungtynes patikėję surengti „Žalgiriui“, – pabrėžė Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu.

Socialinės akcijos

Šį sezoną „Žalgirio“ klubas surengė daug socialinių akcijų: krepšininkai lankėsi vaikų namuose, skaitė paskaitas, taip skatindami jaunimo užimtumą ir didindami susidomėjimą sportu.

Šiemet darkart inicijuotas Eurolygos ir „Žalgirio“ projektas „Special Olympics“, siekiant integruoti negalią turinčius vaikus į sportinę veiklą.

Ketvirtus metus didžiulio pasisekimo sulaukė projektas „Žalgiris – tavo mokykloje“, kurioje dalyvavo gausybė Kauno ir visos Lietuvos mokymo įstaigų.

„Visuomet malonu prisidėti prie tokių akcijų. Pats buvau mažas ir puikiai žinau, koks yra svarbus dėmesys parodytas jauniesiems krepšinio sirgaliams. Džiaugiamės, kad visuomet jaučiame paramą ir tikimės, kad ne mažiau „Žalgiris“ bus mylimas ir ateityje“, – jaunųjų aistruolių indėlį į komandos pergales įvertino „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas.

Ugdo savus žaidėjus

Per beveik du dešimtmečius „Žalgirio“ klubo išplėtota žaidėjų ugdymo piramidė tapo puikiu pavyzdžiu ne tik Lietuvos, bet ir daugeliui Europos klubų.

A.Sabonio krepšinio mokykloje oranžinio kamuolio abėcėlės išmokę vaikai vėliau savo meistriškumą gali kelti „Žalgirio“ jaunimo komandoje. Talentingiausi šios komandos žaidėjai sustiprina „Žalgirio“ pagrindinę ekipą, o geriausi žalgiriečiai gina Lietuvos rinktinės garbę.

„Mūsų tikslas yra parengti kuo daugiau krepšininkų, kurie ateityje galėtų sustiprinti ne tik „Žalgirį“, bet ir Lietuvos rinktinę. Norėtume, kad nacionalinėje komandoje būtų kuo daugiau žalgiriečių“, – pristatydama naują talentų ugdymo programą užsiminė „Sabonio krepšinio centro“ direktorė Diana Komskienė.

Teisingą „Žalgirio“ žaidėjų ugdymo metodiką patvirtina įstabūs jaunų žalgiriečių rezultatai tarptautinėje arenoje. Žalgiriečiai yra įvairių amžiaus grupių jaunimo rinktinių lyderiai, o klubo jaunimo komanda nuolat dalyvauja Eurolygos jaunimo turnyro finaliniuose etapuose ir du kartus yra šias varžybas laimėjusi.

„Žalgirio“ žaidėjai yra ir Lietuvos rinktinės smogiamoji jėga. Nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra šiuo metu į kandidatų sąrašą yra įtraukęs Mantą Kalnietį, Adą Juškevičių, Tomą Delininkaitį, Mindaugą Kuzminską, P.Jankūną, Tadą Klimavičių ir Robertą Javtoką.