R.Javtokas bando gydytis optimizmu 0

Marijana Jasaitienė, „Kauno diena“

Penktadienio pavakarę, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė liejo prakaitą treniruotėje, rengdamasi Londono olimpinėms žaidynėms ir draugiškoms rungtynėms su Rusijos rinktine, vidurio puolėjas Robertas Javtokas, būdamas savo namuose Vilniuje, prisipažino nerandąs vietos ir nežinąs kur dėtis.

Rinktinės kapitonas R.Javtokas iš komandos buvo priverstas pasitraukti, iki Londono olimpiados pradžios likus vos dešimčiai dienų. Venesueloje vykusiame atrankos į Londono olimpiadą turnyre iškentęs didelį kojos skausmą, grįžo į Lietuvą.

Praėjusią savaitę R.Javtokui Kauno klinikose buvo diagnozuotas kojos pėdos stresinis lūžis. Dėl šios diagnozės medikai buvusiam ilgamečiam rinktinės kapitonui, labai daug prisidėjusiam prie rinktinės iškovoto kelialapio į šių metų olimpines žaidynes, buvo negailestingi: R.Javtokas turi gydytis, žaisti negali.

– Robertai, kaip suprasti medicinos terminą „stresinis lūžis“? Sakoma, kad daugybę ligų sukelia pastaruoju metu visuomenę kankinantis stresas, kurio tikrai patiria krepšininkai, bet neteko girdėti, kad nuo streso lūžtų kaulai? – pabandžius pralinksminti už rinktinės borto likusį jos vedlį, Robertas nusikvatojo.
– Nežinau, ką tiksliai reiškia šis terminas. Gal kaulas visai ir nenulūžęs, tik nuo didelio fizinio krūvio, kaip aiškino gydytojai, kažkas nuskilę.

– Kaip tai nustatė?
– Koją labai labai skaudėjo, nebegalėjau pabėgti. Ieškojo skausmo priežasties – peršvietė rentgenu, ištyrė magnetiniu rezonansu ir tada pastebėjo tą stresinį lūžį.

– Bet nesugipsavo kojos?
– Ne, tik įtvarą uždėjo, bet jį nakčiai galima nusiimti ir miegoti normaliai. Padarė tokį šiuolaikišką, su juo galiu kišti koją į batą ir eiti.

– Vadinasi, vaikščioti galite?
– Galiu, bet tas įtvaras maišo, nes neleidžia kojai lankstytis. Primynus toks skauduliukas perbėga. Su tuo įtvaru teks būti tris savaites. Tada reikės eiti pas daktarus, pažiūrės, peršvies.

– Tuomet dar bus reabilitacija?
– Ir dabar darausi procedūras namuose. Magnetus užsidedu, elektrostimuliatorių, kaitalioju ledų ir karšto vandens voneles.

– Pats sau gydytojas? Sugebate?
– Ko čia nemokėti? Vieną aparatą pats turėjau, vieną davė rinktinė, vieną atveža iš „Žalgirio“ klubo. Taip ir pasidarė klinikos namuose. Geriau gydytis su šeima televizorių žiūrint, nei važinėti į Kauną.

– Gydytojai vaikščioti leido, bet draudimas žaisti nuliūdino?
– Taip. Labai. Kai ruošiesi, turi tikslą, staiga atsiradę neplanuoti pokyčiai labai nemalonūs.

– Tai buvo psichologinis smūgis?
– Esu šiek tiek optimistiškas žmogus, į viską žiūriu pozityviai. Manau, kas bloga, visada išeina į gera.

– Priverstinis poilsis vis dėlto yra poilsis, kurio turite labai mažai?
– Kadangi nebuvau suplanavęs tų laisvų dienų, tai nieko ir neveikiu. Nežinau, ką daryti, kur dėtis.

– Venesueloje skausmo prisikentėjote, dabar gal reikia išmokti pasimėgauti ramybe?
– Ten dar nežinojom, kas man yra. Skausmas labai trukdė žaisti, nes reikėjo galvoti, kaip išvengti nusileidimo ant tos kojos. Kai taip atsitinka, nei pats gali gerai žaisti ir jaustis visavertis, nei naudos komandai gali duoti, tik tiek, kad ten egzistuoji.

– Ir vaistai nebeveikė?
– Man aiškino, kad vaistai užšaldo sausgysles, audinius, bet kaulo paveikti negali, užtai ir nepadėjo.

– Gydytojai sako, kad jūs labai ištvermingas.
– Aš stengiuosi neparodyti, kad man blogai, nenoriu niekam užkrauti savo bėdų ir atrodo, kad man tai pavyksta. Paprasčiausiai mintis nukreipi kitur, ir pačiam lengviau.

– Užsigrūdinote po motociklo avarijos?
– Visi tie dalykai greitai ateina ir greitai išeina, pamiršti. Taip nėra, kad tą avariją atsiminčiau kaip didžiausią katastrofą, net išsigandęs nebuvau. Buvo toks gyvenimo periodas, ir tiek.

– Motociklo nebeturite?
– Ne. Gal ateity, baigęs krepšininko karjerą, vėl įsigysiu savo malonumui, nes retkarčiais kyla noras ant jo vėl atsisėsti. Aš manau, kad po geros pamokos motociklininkas kitaip važiuoja.

– O į Londoną skrisite?
– Kol kas nežinau, neplanuoju. Taip neseniai viskas įvyko, kol kas net neįsivaizduoju, ką veiksiu per olimpiadą.

– Apmaudu, apie ją pagalvojus?
– Žiauriai apmaudu. Ir baltas pavydas apima…

– Jus pakeitusiam Antanui Kavaliauskui?
– Ne. Jam – jokio pavydo. Pavydžiu visai rinktinei. Jie išvažiuoja, o aš pasilieku. Važiuodavom kartu, o dabar taip išėjo. Anksčiau ar vėliau tai atsitinka. Atsimenu, kai Dariui Songailai buvo lygiai taip pat prieš olimpiadą. Ne man pirmam taip atsitiko ir ne paskutiniam.

– Tokia jau jūsų profesija – aukojate save, deginate.
– Tai darai iš didelio malonumo, noro. Tai gyvenimo dalis, kitaip jo neįsivaizduoju. Taip augau, tai man patinka, todėl nemanau, kad ką nors aukoju. Paprasčiausiai to nesvarstau.

– Ir apie sveikatą negalvojate? Būtent ją turėjau omenyje, klausdama apie aukojimąsi.
– Kol kas sveikata gera, išskyrus tą koją. Ir peršalimo ligos manęs nepuola, nesloguoju, nors užsikrėsti nuo vieno sergančio, atėjusio į drabužinę, galima labai greitai.

– Vitaminus geriate?
– Rinktinėje, klubuose – visur jų duoda.

– Ar ir vaikai, dukra ir sūnus, paveldėję gerą tėčio sveikatą?
– Suserga, kaip ir visi vaikai. Į darželį eina, virusų pasigauna, bet pasveiksta, ir vėl viskas gerai.

– Ne auklei, o darželiui patikite vaikus?
– Turime močiutes, kai labai reikia, jos padeda. Aš darželyje augau, žmona taip pat, todėl manom, kad ir vaikus taip reikia auginti. Laisvalaikį kiek įmanoma leidžiu su šeima. Jo nedaug, o šeima, vaikai reikalauja jo ir pačiam smagu grįžti į šeimą.

– Kartu žvejojate, ilsitės sodyboje? Ir dabar važiuosite į ją?
– Kol kas galva tuščia, nieko negalvoju. Susėsim su žmona ir nutarsim, ką veikti. Nelabai gerai iššvaistyti laisvas dienas. Būtų gerai atsisėsti sodyboje ir sėdėti, bet žmona nori kur nors išvažiuoti, tai stengiamės kasmet kur nors nuvykti, vaikams parodyti.

– Šeima – didžiulė vertybė?
– Manau, kad didžiausia.

– Žmona išgyvena dėl jūsų sveikatos?
– Labai. Manau, dar labiau nei aš. Ji apskritai labiau viską ima į galvą.

– Būtų skridusi į olimpiadą?
– Taip. Bilietų dar neturėjo, nes nežinojom, ar pateksim į ją. Kai paaiškėjo, kad patekom, pareiškė norą skristi ir jau būtume ieškoję bilietų…

– Ir vaikai būtų skridę?
– Ne. Vilmai vienai su dviem vaikais gal būtų per sunku. Juolab olimpiadoje.

– Ji – prisiekusi sirgalė?
– Taip, nepraleidžia nė vienų rungtynių. Net naktį.

– Sportuoja?
– Žaidžia tenisą. Buvo gimnastė, sportavo visą gyvenimą, o dabar palaiko sportinę formą.

– Rugsėjį pradėsit treniruotis?
– Tikiuosi. Kitaip negali būti.

Komentaras

Vytenis Trumpickas

Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas, Kauno klinikų gydytojas reabilitologas

– Stresinis lūžis dažniausiai įvyksta dėl nuovargio, kaulų perkrovos, kai kojoms tenka didelis fizinis krūvis, dažnai patiriama mikrotraumų. Dažniausiai stresinis lūžis įvyksta naktį miegant, kai atsipalaiduoja raumenys. Diagnozė nustatoma rentgenu, tikslinama kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso metodais. Taip matosi lūžio linija.

Robertui Javtokui ji susiformavusi vienoje pėdoje, o antra yra sveika. Tokiu atveju labai pavojinga toliau sportuoti, nes labai padidėja kaulo lūžio tikimybė. Tai įvykus taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, ilgai trunka pooperacinė reabilitacija. Nutraukus fizinį krūvį ir aktyvinant kraujotaką stresinis lūžimas sustabdomas.

Šios traumos būdingos vidurio puolėjams. Jie yra didelio ūgio ir svorio, nuolat šokinėja, nusileidžia ant pėdų, todėl jos kenčia.

Robertui pagamintas individualus labai tikslus įtvaras. Jis stabilizuoja koją, kad pėda nejudėtų. Kraujotaka aktyvinama magneto terapija, kontrastinėmis vonelėmis, elektrostimuliacija. Robertas puikiai moka atlikti šias procedūras. Vėliau bus taikomi kiti reabilitacijos metodai, didinant krūvį pėdai. Bus skirti specifiniai pratimai ir žiūrima, kaip pėda reaguoja.

Įspėti tokių lūžių neįmanoma. Profilaktiškai pėdos netikrinamos dėl spinduliuotės, gaunamos per tyrimus. Vienintelis stresinio lūžio simptomas – skausmas. Kantresnio žmogaus už Robertą neteko matyti. Net ir kęsdamas skausmą jis sportuoja, sutelkęs visą ištvermę, bet jei jau pasako, kad skauda, vadinasi, skausmas tikrai nepakeliamas. Tikėtina, kad Robertas visu krūviu galės sportuoti po dviejų mėnesių, jei viskas klostysis gerai.