V.Gomelskis: „CSKA ir „Žalgirio“ kare aukų nebuvo“ 0

Valdas Kasperavičius, www.kaunodiena.lt

Praeityje vienos įtakingiausių pasaulio krepšinio asmenybių, Maskvos CSKA ir buvusios SSRS rinktinės stratego Aleksandro Gomelskio atminimo taurės turnyras neįsivaizduojamas be Kauno „Žalgirio“. Kodėl – apie tai ir kitomis krepšinio temomis mielai sutiko pasikalbėti A.Gomelskio sūnus Vladimiras, žinomas Rusijos televizijos kanalo „NTV+“ komentatorius.

Priešai – tik aikštėje

– Jūsų tėvo Aleksandro Gomelskio taurės turnyro pusfinalyje CSKA žais su „Žalgiriu“. Ką pirmiausiai prisimenate, kai susitinka šios komandos? – pradėjome pokalbį su V.Gomelskiu.
– Neseniai su buvusiu CSKA žaidėju Sergejumi Tarakanovu viešėjome Vilniuje, užsukome pas Šarūną Marčiulionį. Mūsų nuomonės sutapo: nieko įdomesnio buvusios SSRS krepšinyje nei superfinalai tarp „Žalgirio“ ir CSKA nebuvo. Tai prisimename mes, to nepamiršo ir tas kovas stebėję krepšinio aistruoliai. Tada žiūrovų ypatingai raginti nereikėjo, jie susirinkdavo nekviečiami, nes žinojo, kad pamatys puikų krepšinio spektaklį.

– Šio turnyro organizatoriai kiekvieną kartą pageidauja matyti būtent „Žalgirį“. Ar Maskvos krepšinio aistruolius Kauno komanda domina labiau nei kiti garsūs Europos klubai?
– Taip. Kitas dalykas – „Žalgirio“ savininką Vladimirą Romanovą ir CSKA klubo vadovus sieja ypač šilti ryšiai. V.Romanovas visada geranoriškai atsiliepia į kvietimą dalyvauti A.Gomelskio taurės turnyre, šias varžybas planuoja prieš sezoną. Už tai noriu padėkoti mūsų draugams iš Lietuvos.

– Beveik prieš tris dešimtmečius „Žalgiris“ ir CSKA įnirtingai kovojo dėl SSRS pirmenybių aukso. Buvote ir esate didelis Rusijos čempionų klubo gerbėjas. Ką praeityje jautėte Kauno krepšininkams?
– Nežinau, ar jūsų klausimas yra su politine potekste. Būsiu atviras: ne visi „Žalgirio“ žaidėjai buvo mano draugai. Tačiau Kauno komandoje žaidė Sergejus Jovaiša. Mes draugavome ir tebedraugaujame. Manau, tai truks iki paskutinių gyvenimo dienų. Aš nerungtyniavau superfinaluose, nes karjerą baigiau 1979-aisiais. Jei žaisdavome Kaune, tai po varžybų Sergejus manęs palaukdavo ir eidavome pavakarieniauti į Laisvės alėjoje buvusią „Tulpę“. Jei „Žalgiris“ ir CSKA rungtyniaudavo Maskvoje, tai aš jį pakviesdavau į restoraną. Mes bendraamžiai, vienas kitą pažįstame nuo dublerių čempionato.

Be to, Arvydas Sabonis iki šiol draugauja su Vladimiru Tkačenka, Valdemaras Chomičius – su S.Tarakanovu. Rimas Kurtinaitis dėl savo charakterio yra visų numylėtinis, kaip ir mūsų Valerijus Tichonenka. Taip, krepšinio aikštėje tarp CSKA ir „Žalgirio“ vyko karas, tačiau nebuvo nei užmuštų, nei sužeistų. Po rungtynių vyrai nuoširdžiai bendravo. Prisimenate, kai laimėjo „Žalgiris“? Juk tada į kauniečių pokylį aplaistyti aukso medalių buvo pakviesta visa CSKA komanda. Ir dauguma Maskvos krepšininkų atvyko. Tad abiejų ekipų žaidėjai tikrai nebuvo mirtini priešai.

Apie aistruolius – kita kalba, jie nepažinojo vieni kitų. „Žalgirio“ gerbėjai buvo aktyvesni, jie nustelbė CSKA sirgalius, tačiau muštynių tarp kauniečių ir maskviečių, jei neklystu, nė karto nebuvo.

Lyderiams reikia pamainos

– Anuometis „Žalgiris“ turėjo Arvydą Sabonį. Dabar tokio lygio žaidėjų, nuo kurių taip stipriai priklausytų komandos rezultatai, Europoje turbūt nėra?
– Tokie žmonės kaip Michaelas Jordanas ar Sabas gimsta kartą per šimtą metų. Todėl netikslinga galvoti, kad tuoj pat atsiras krepšininkas, pakeisiąs A.Sabonį. Lietuvoje išaugo Jonas Valančiūnas. Jis netrukus pradės karjerą NBA. Gal po poros metų Jonas labai patobulės ir sugebės vienas nulemti rungtynių eigą. Tačiau tokio lygio žaidėjai iškyla nepaprastai retai.

Vis dėlto labiau reikia atkreipti dėmesį ne į klubų, o į rinktinių rezultatus. Per pastaruosius 16 metų Lietuvos rinktinė Rusijos komandą įveikdavo dažniau. Dabar lietuvių rinktinėje vyksta kartų kaita, todėl šiemet per tarpusavio dvikovas triumfavo Rusijos krepšininkai. Užjaučiau Kęstutį Kemzūrą, nes jis geras treneris. O ką daryti? Negalima iš Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno, brolių Lavrinovičių reikalauti tokio žaidimo, kokį jie demonstravo prieš 5–6 metus. Jie nejaunėja, todėl reikia ieškoti, kas galėtų pakeisti šiuos vyrus.

Iš Lietuvos rinktinės žaidėjų pastaruoju metu man labiausiai patinka Simas Jasaitis, nors ir jis jau ne pirmos jaunystės. Kartų kaita – natūralus procesas. Lietuvoje daug talentingų vaikinų, jiems reikia sparčiau kaupti patirtį, susižaisti.

– Kurie „Žalgirio“ krepšininkai, išskyrus A.Sabonį, rungtyniavę SSRS čempionate, jums labiausiai patiko?

– S.Jovaiša. Aš buvau techniškas ir greitas, tačiau įveikti Sergejaus gynybą buvo labai sudėtinga. Jo rankos ilgos. Man dar patiko Modestas Paulauskas ir Romualdas Venzbergas. Tuo laiku Sovietų Sąjungoje tai buvo geriausia puolėjų pora. Apmaudu, kad R.Venzbergas negalėjo atstovauti SSRS rinktinei. Paminėčiau ir gynėjus Algirdą Linkevičių bei Vitoldą Masalskį. Su jais kovoti buvo labai įdomu ir sudėtinga.

Visą interviu su V.Gomelskiu skaitykite naujienų portale www.kaunodiena.lt