Sportininkai – vis dažnesni medikų pacientai 0

Jurgita Šakienė, www.kaunodiena.lt

Vienas krepšininkas sėdi kojas įmerkęs į vonelę, kitas vis muistosi gulėdamas ant specialaus gulto, trečias vos išlipa iš baseino. Tokį vaizdą galima pamatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikoje.

Nemaloniausia procedūra – gulėti

„Šitas pratimas – pats nemaloniausias. Lyg kas spygliais badytų. Ir jie dar taip giliai duria“, – procedūrą apibūdino „Žalgirio“ puolėjas Darjušas Lavrinovičius.

Jam tuo metu buvo atliekama raumenų elektrostimuliacija, kai tereikia gulėti po specialia juosta. Visą gydomąjį darbą atlieka aparatas, siųsdamas raumenims elektros impulsus.

Kalbantis krepšininkas vis muistėsi. Išgulėti skirtas apie 40 minučių darėsi vis sunkiau.

„Bet man atrodo, kad ši procedūra pati efektingiausia“, – pastebėjo sportininkas.

Labiausiai jam patinka vandens procedūros, kai reikia atlikti tam tikrus pratimus iki juosmens arba iki pažastų stovint vandenyje.

„Kai vandens gylis didesnis, labiau apsaugomas stuburas, tad saugiau atlikti pratimus. Vertikaliose voniose yra stiprinamas raumenynas kiek galima mažiau apkraunant tarpslankstelinius tarpus“, – aiškino Kauno klinikų gydytojas reabilitologas ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.

Visada veržiasi į aikštelę

„Krepšininkai visada veržiasi į aikštę, – pastebėjo V.Trumpickas. Jis pabrėžė, kad dabar D.Lavrinovičius su medikais per dieną praleidžia po tris keturias valandas. – Čia jiems atliekami masažai, ultragarso ir kitos procedūros. Per kai kurias reikia gulėti.“

D.Lavrinovičius, nepaisant jo nenoro gulėti, džiaugiasi, kad viskas, kas čia daroma, jam labai padeda.

„Gydausi savaitę ir jaučiuosi daug geriau. Jau kelios dienos, kai bandau stiprinti pilvo presą, bet stengiuosi nieko nedaryti individualiai, tik prižiūrint specialistams“, – gulėdamas kalbėjo D.Lavrinovičius.

Jis pridūrė, kad svarbiausia, jog jo patirta trauma nėra labai sunki. Krepšininkui per varžybas nugarą skaudėjo nuo to laiko, kai per vienas rungtynes griuvo itin skaudžiai. Gydytis pradėjo tik atsiradus didesniam laiko tarpui tarp itin svarbių rungtynių.

Vos išlipa iš baseino

„Vien buvimas čia jau gydo“, – pajuokavo Kauno klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovas Alvidas Keizeris.

Anot jo, daugiausiai laiko, apie du mėnesius, skyriuje yra praleidęs kitas žalgirietis. Tai Robertas Javtokas. Dėl stresinio pėdos lūžio jam buvo atlikta operacija, po jos prireikė ir reabilitologų pagalbos.

„Šiuo metu Robertas ateina tik į baseiną, o kitas reikalingas procedūras atlieka namuose individualiai. Jis jau ir bėgioti pradėjo. Su komanda treniruojasi, dirba su fizinio rengimo treneriais. Manome, kad sausio viduryje Robertas galės sportuoti jau visu krūviu“, – prognozavo V.Trumpickas.

Klinikų baseine R.Javtoko visuomet laukia anaiptol ne lengvas pasiplaukiojimas, o sunkūs fiziniai pratimai.

„Ten labai dideli krūviai, jis vos išlipa iš baseino“, – apibūdino, kiek jėgų krepšininkui kainuoja noras pasveikti, gydytojas.

Namuose, be įvairių pratimų, R.Javtokas taiko sau ir uždegimo slopinamąsias, raumenis stiprinančias specialias procedūras.

„Vieną aparatą jis nusipirko pats, kitą paskolino rinktinė. Apmokėme, kaip naudotis. Būna, kad Robertas ir miega su magnetines bangas skleidžiančia juosta. Jis yra vienintelis, kurį reikia stabdyti“, – pastebėjo V.Trumpickas.

Pacientai itin drausmingi

„Žalgirio“ sunkusis kraštas Tadas Klimavičius po sudėtingos kelio kryžminių raiščių operacijos šiuo metu taip pat stiprina sveikatą Kauno klinikose.

„Jo koja vis patinsta. Bandome atstatyti judesius. Kol kas viskas vyksta lėtai, krūviai nedideli. Viskas vyksta pagal planą“, – aiškino V.Trumpickas.

Žalgirietis Paulius Jankūnas – taip pat reabilitologų pacientas.

„Jis yra susižeidęs riešą, turi kelio problemų. Be to, kaip ir nemažai kitų sportininkų, pas mus lankosi profilaktiškai, nori pastiprinti raumenyną, o tai saugo nuo traumų“, – paaiškino gydytojas reabilitologas.

Pasak jo, visi krepšininkai labai atsakingai vertina gydymą, yra labai drausmingi medikų pacientai.

„Niekas niekada nėra pasakęs: vėliau ateisiu, išeisiu anksčiau. Rytais mankštinasi po tris valandas, vakarais dar eina su fizinio parengimo treneriu sportuoti“, – pasakojo V.Trumpickas apie nelengvą reabilitacijos po traumų procesą.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje dažnai galima sutikti ir Lietuvos krepšininkes, kitų sporto šakų atstovus, pavyzdžiui, bagmintonininką Kęstutį Navicką.

Jaunimo traumų epidemija

Kauno klinikų Sporto medicinos centro gydytojai rūpinasi kuo greičiau pastatyti ant kojų atletus ir ieško būdų, kaip užkirsti kelią traumoms.

„Tam tikslui testuojame raumenis. Jeigu atsiranda jų jėgos disproporcija – pavyzdžiui, vienos kūno pusės raumenys silpnesni už kitos arba, pavyzdžiui, tos pačios kojos viena raumenų grupė silpnesnė už kitos grupės raumenis, traumos tikimybė išauga apie 90 proc.“, – paaiškino V.Trumpickas.

Atradus raumenų disproporciją, sudaroma silpnesniųjų raumenų stiprinimo programa.

Prabilus apie jaunimo sportą, V.Trumpickas susiėmė už galvos.

„Tiek traumų dar nebuvo, ypač tarp 14–16 metų sportininkų. Tai tiesiog epidemija“, – tikino jis.

Dažniausiai jauniesiems sportininkams būna pažeidžiami raiščiai. Taip yra todėl, kad jaunimui trūksta fizinio pasirengimo, o greitis aikštelėje didėja, šuoliai aukštėja.

Medikų pagalbos dažnai prireikia ne tik jauniesiems krepšininkams, bet ir rankinio, futbolo žaidėjams, motokroso, lengvosios atletikos sportininkams“, – vardijo sporto šakas, kuriose traumuotų sportininkų daugiausia.

Tiksliai padėčiai išsiaiškinti neseniai įkurtas Traumų registras.

„Nuo šiol privaloma pildyti kiekvieno sportininko anketą, joje aprašant kiekvieną net ir menkiausią sportininko nusiskundimą sveikata. Jų visuma daug ką pasako“, – pabrėžė V.Trumpcikas.

Išnagrinėjus metų duomenis, anot jo, bus galima kurti efektyvesnes traumų profilaktikos programas.