Reikia gelbėti „Žalgirį“. Ar surems pečius verslininkai? 0

Tadas Širvinskas, www.kaunodiena.lt

Pagrindinio rėmėjo netekusiai legendinei Kauno komandai vėl – dramatiški laikai. Verslininkai žino, kad būtina padėti „Žalgiriui“, tačiau laukia, kol kažkas iš jų parodys iniciatyvą. „Žalgiris“ atviras visiems pasiūlymams.

Susitiks su komandos atstovais

„Manau, kad kitą savaitę pasikviesime pas save “Žalgirio„ atstovus, paprašysime išdėstyti situaciją. Kiekviena įmonė kalbės už save, bet mes suorganizuosime susitikimus ne tik su jomis, bet ir kitomis verslininkus vienijančiomis organizacijomis, galėsime dalyvauti ir organizuoti susitikimus su miesto savivaldybės administracija“, – žadėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Ištiesti pagalbos ranką legendinei vyrų krepšinio komandai neatsisakytų ne tik Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijai priklausančių įmonių savininkai. Regis, jie suvokia, kokią pridėtinę vertę miestui kuria „Žalgiris“. Vis dėlto verslininkų gretose kol kas neatsiranda vedlio, kuris sugebėtų suburti visus entuziastus.

„Mes esame Kauno patriotai, todėl minčių apie pagalbą “Žalgiriui„ buvo. Tiesa, dar nežinau, ar finansiškai, ar idėjomis, tačiau jei susiburtų padedančių verslininkų grupė, manau, kad prisidėtume“, – sakė „Volfo Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačiauskas.

Panašius žodžius kartojo ir kiti „Kauno dienos“ kalbinti ne tik Kauno, bet ir visos šalies verslininkai, esami ir potencialūs komandos rėmėjai.

„Visus pasiūlymus svarstysime“, – sakė bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ komercijos direktorius Robertas Šnaras.

„Žalgiris“ atviras pasiūlymams

Kauno „Žalgiriui“ pagalbos prireikė, kai buvo sustabdyta pagrindinio komandos rėmėjo – Ūkio banko veikla.

„Žalgirio“ klubo valdybos narė Angelė Dementavičiūtė pasakojo, kad potencialiems rėmėjams parengta įvairiausių pasiūlymų paketų. Rėmėjai gali tapti ne tik komandos dalininkais, bet ir dalyvauti valdymo organuose, taip galėdami įsitikinti, kad klubo veikla yra visiškai skaidri.

Praėjusią savaitę pranešus, kad „Žalgiris“ pasiruošęs priimti visus potencialius rėmėjus ir investuotojus su įvairiais pasiūlymais, sulaukta ne vieno galimų partnerių vizito, tačiau svarbių susitarimų dar nesudaryta.

Paramos modelių – ne vienas

„Žalgirio“ rėmimo variantus potencialūs ir esami rėmėjai įsivaizduoja įvairiai. Vieni mano, kad legendinio klubo gelbėtojais turėtų būti petys petin dirbanti verslininkų komanda, kiti teigia, kad žūtbūt reikia rasti vieną pagrindinį šeimininką.

Dar vieno modelio šalininkai aiškina, kad tokias Kauną ir Lietuvą garsinančias komandas kaip „Žalgiris“ visų pirma privalo remti miesto savivaldybė, valstybė, nes pirmiausia jos, o ne verslas, privalo rūpintis miesto ir šalies įvaizdžiu, prie kurio labai prisideda stipriausia Lietuvos vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“, garsinanti Kauną ir Lietuvą pasaulyje.

„Manau, kad reikia bent dešimties verslininkų. Turėtų susivienyti pagrindinės Kauno bendrovės, kurioms rūpi “Žalgirio„ ateitis“, – svarstė žinomas Kauno verslininkas ir krepšinio aistruolis Rolandas Dovidaitis.

„Turi susirinkti bendraminčiai, kurių tikslas nėra siekti naudos. Dėl šios sąlygos rėmėjų grupę ir sunku surinkti. Todėl geriausia būtų, jei atsirastų vienas komandos savininkas“, – kalbėjo šiuo metu „Žalgirį“ remiančios lažybų bendrovės „TOP sport“ generalinis direktorius Gintaras Staniulis.

Gali burtis į grupę

„Žalgirio“ finansinėms problemoms spręsti buriamos iniciatyvinės grupės idėja plevena nuo tos minutės, kai paaiškėjo, kad komandos reikalai yra prasti.

Tokia iniciatyvinė grupė nėra naujiena. Ji susibūrė, kai „Žalgiriui“ buvo riesta prieš ketverius metu. Tačiau greitai išaiškėjo, kad jos gretose buvo nemažai naudos ir garbės medžiotojų, o ne tikrųjų gelbėtojų.

„Susirinko daugybė verslininkų, buvo idėjų, bet atsirado daug žmonių, kurie pradėjo kalbėti apie naudą ir klubo valdymą. Todėl gerai, kad atsirado Vladimiras Romanovas. Jei ne jis, nežinau, kaip būtų tada pasibaigę“, – kalbėjo R.Dovidaitis.

Jis buvo vienas iš aktyviausių iniciatyvinės grupės narių. R.Dovidaitis teigia, kad prie tokios grupės morališkai galėtų prisidėti ir šįkart, tačiau finansiškai padėti verslininkas šiuo metu neįstengtų.

„Aš visa širdimi palaikau “Žalgirį„. Galiu paremti iniciatyvą, tačiau padėti finansiškai nesu pajėgus“, – prisipažino jis.

Politikai padėti neskuba

Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pastaruoju metu šmėkščioja pavardės verslininkų, kurie neva veržiasi gelbėti legendinę Kauno vyrų krepšinio komandą, miesto savasties ženklą – „Žalgirį“. O realybė yra tokia, kad komanda, atsidūrusi labai sunkioje padėtyje, kol kas iš dažniausiai minimų galimų gelbėtojų nesulaukė nė vieno pasiūlymo.

Jų nepadaugėjo net po to, kai nuo „Žalgirio“ valdymo nusišalino pagrindine rėmimo kliūtimi vadintas V.Romanovas.

Komandai gelbėjimo rato nemeta ir nepataria, kur jo ieškoti, sporto mecenatu vadinamas Antanas Guoga, pagarsėjęs pompastiškais pareiškimais, kaip jis gelbėtų Kauno „Žalgirį“.

Turtingiausiu kauniečiu tituluojamas Tautvydas Barštys „Kauno dienai“ sakė, kad jo valdomoje „Kauno grūdų“ įmonių grupėje „Žalgiriui“ pinigų nenumatyta.

„Visi variantai yra svarstomi, tačiau mes turime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo sutartį, todėl “Žalgiriui„ pinigų greičiausiai surastume tik kitais metais“, – sakė T.Barštys.

Kitas stambus Kauno verslininkas Visvaldas Matijošaitis teigė savo pinigais „Žalgirio“ negelbėsiantis. Jo nuomonė, tą daryti turėtų savivaldybė.

„Pirmiausia miestas turėtų tesėti anksčiau “Žalgiriui„ duotus pažadus, o vėliau imtis remti komandą iki 10 mln. litų per metus. Savivaldybė tikrai surastų tokių pinigų, jei jų nemėtytų be reikalo“, – kalbėjo V.Matijošaitis. Jis, kaip ir T.Barštys, yra Kauno miesto tarybos narys.

Tūkstančių balsų choras

„Buvome į Kauną atvedę moterų Eurolygos komandą. Savivaldybė žadėjo padėti, bet likome vieni. Nenoriu antrą kartą lipti ant to paties grėblio. Dabar jau esu politikas, todėl, kai prašytume lėšų “Žalgiriui„ iš miesto biudžeto, visi imtų sakyti, kad Visvaldas politikuoja, ir dar labiau sumažintų finansavimą“, – dėstė V.Matijošaitis.

Miesto tarybos narys, prie turtingiausių Kauno politikų priskiriamas Arvydas Garbaravičius, neatskleidė, kiek prisideda remdamas „Žalgirį“, tačiau teigė manantis, kad parama „Žalgiriui“ turi būti ir miesto savivaldybės, ir Vyriausybės rūpestis.

„Kai 15 tūkstančių žmonių vienu balsu sušunka: “Vardan tos Lietuvos!„, verta skirti pinigų komandai su tokiais aistruoliais“, – sakė A.Garbaravičius.

Savivaldybės parama mažėja

Vis dėlto Kauno savivaldybės pagalba „Žalgiriui“ vis mažėja. Kasmet po 5 mln. litų „Žalgiriui“ žadėję politikai kiekvienais metais sugebėdavo sumažinti paramą mažiausiai milijonu.

Prieš kelerius metus Kauno vardą garsinančiam „Žalgiriui“ savivaldybė skyrė 3,7, užpernai – 4, o pernai – tik 2,9 mln. litų.

Šiemet miesto parama „Žalgiriui“ gali nesiekti ir 2 mln. litų. „Žalgirio“ biudžete tai – lašas jūroje.

„Žalgirio“ klubo valdyba neabejoja, kad viskas, ką ji numatė gelbėti komandai, bus įgyvendinta. Vis dėlto, anot valdybos narių, kol kas pasitvirtina liūdni nuogąstavimai, kad parama sunkioje padėtyje atsidūrusiam „Žalgiriui“ paliekama pačiam klubui ir paprastam žiūrovui, kuris ateina į „Žalgirio“ rungtynes.