Katalonijos dukra M.Plaza pasigenda ne saulės, o jautrumo 0

Virginija Skučaitė, www.kaunodiena.lt

Joano Plazos žmona Margarita gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“ nuoširdžiai talkina savanoriškai čia dirbantiems žmonėms, kartu su jais siekdama sugrąžinti bedaliams keturkojams gyvenimo džiaugsmą, jų sveikatą ir pasitikėjimą žmogumi.

Dėsningas atsitiktinumas

Besispardant prieš pabaigą žiemai, pūtė šaltas vėjas, sūkuriavo snaigės. Prie įvairaus plauko ir dydžio benamių šunų su kibiru vandens rankose sukiojosi sportine apranga vilkinti jaunatviškos išvaizdos moteris.

„Aš čia atvažiuoju bent porą kartų per savaitę pagirdyti ir pašerti šių nelaimingų keturkojų, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė jų buvę šeimininkai“, – aiškino benamių gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“ užkalbinta Margarita Plaza, savo gimtojoje Katalonijoje (Ispanijos regionas – red. past.) savanoriaujanti Barselonos ir Sevilijos gyvūnų prieglaudose.

Kas atvedė šią garsaus žmogaus žmoną į vieną iš gyvūnų prieglaudų Kaune?

Pasirodo, dėsningas atsitiktinumas. Marga (taip Margaritą vadina draugai katalonai) Naujųjų metų išvakarėse Kauno centre pastebėjo pirotechnikos išsigandusią besiblaškančią kalytę ir ją priglaudė.

Tokie pametę galvas gyvūnai Naujųjų metų išvakarėse – jokia naujiena Kaune. Mat linksmybės prieš didžiąsias metų šventes Lietuvos miestuose ir miesteliuose tampa tikru košmaru lakstantiems ant žemės ir skraidantiems virš jos gyvūnams – apkvaitusių žmonių be jokių apribojimų naudojama pirotechnika sukelia didžiulį stresą ir laukiniams paukščiams, ir naminiams gyvūnams.

Sujaudino kasdienybė

Paklydusios kalytės šeimininko paieška atvedė Margą į gyvūnų prieglaudą „Penkta koja“ – moterį čionai su kalyte atvežė „Žalgirio“ komandos gydytojas Petras Mikučionis.

„Prieglaudoje apžiūrėjus kalytę paaiškėjo, kas jos šeimininkas, – tai buvo įrašyta ausyje aptiktoje mikroschemoje. Buvau labai laiminga, kad pavyko susisiekti su rastinukės šeimininku, ir kalytė laiminga iškeliavo į savo namus. Tačiau tai, ką pamačiau pačioje prieglaudoje, mane labai nuliūdino“, – pasakojo M.Plaza.

„Priglausti šunys čia ir žiemą gyvena po atviru dangumi. Tiesa, jie turi būdas, kuriose pakreikta šieno, tačiau bedaliai vis vien kenčia šaltį, vėją, sniegą, šlapdribą. Tik mažesni keturkojų broliai apgyvendinti senuose autobusuose, kur jiems įrengti laikini voljerai“, – jautriai apie benamių gyvūnų gyvenimo sąlygas kalbėjo Marga.

Būtent tai ir paakino imtis to, kas jai jau daugelį metų įprasta gyvenant Katalonijoje – savanoriauti gyvūnų prieglaudoje. Marga dėkinga Kauno „Žalgirio“ klubo sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio dukrai Linai, suderinusiai su „Penktos kojos“ vadovais Margos savanorystę prieglaudoje.

Pažįsta iš tolo

Iš kur toks Margos pasiaukojimas, atida bedaliams gyvūnams? Į šį klausimą M.Plaza atsako labai paprastai: „Nuo vaikystės mylėjau gyvūnus, žavėjausi jų beatodairiška meile šeimininkui, kuris, deja, dažnai tą meilę išduoda, palikdamas savo šunį likimo valiai.“

„Žinote, ir Ispanijoje netrūksta tokių žiaurių žmonių – antraip juk nebūtų gyvūnų prieglaudų. Jos Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, išsilaiko vien visuomenės, bendrovių paramos ir savanorių dėka. Aš esu viena iš tokių rėmėjų ir pagalbininkų“, – kalbėjo „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio žmona.

Nenuostabu, kad šią kuklią, jautrią mažesnių už mus likimui moterį „Penktos kojos“ globotiniai pažįsta iš tolo.

„Geras“ taria lietuviškai

Vos Marga išlipo iš „Žalgirio“ komandos treneriu vardu pažymėto automobilio, ją pasitiko džiugus lojimas – nors ir prirakinti grandinėmis prie būdų, šunys veržėsi jos link.

Prie M.Plazos automobilio, įvažiavusio į „Penktos kojos“ teritoriją, pirmoji pribėgo prieglaudos senbuvė Bagira (jai leidžiama laisvai lakstyti, nes kalytė prieglaudą jau laiko savo namais) ir patikliai įbruko savo snukį tarp Margos rankų. Ši nešykštėjo Bagirai švelnumo.

Ir su kitais keturkojais bedaliais Marga elgėsi taip pat – lietuviškai sakydama „geras, geras“, glostė kiekvieną prieglaudos gyventoją, maitino, girdė, valė būdų aplinką, voljerus.

Jei nematytum – nepatikėtum, kad tokius darbus širdingai atlieka žinomo ne tik Europoje krepšinio trenerio žmona, beje, pati žaidusi krepšinį.

Jie irgi turi teisę

Marga žino, kad „Penkta koja“ ieško priglaustiems gyvūnams naujų šeimininkų ir niekada nesiunčia į amžinąsias medžioklės pievas tų šunų, kuriems ilgai nepavyksta surasti naujus namus.

„Žinau, kad šioje prieglaudoje dirbantys žmonės daro viską, kad pagerintų savo globotiniams gyvenimo sąlygas. Mačiau, kiek daug padaryta rekonstruojamame sename pastate, kuriame šiemet numatoma įkurdinti visus šią žiemą atvirame ore kentusius šunis“, – kalbėjo M.Plaza.

„Ten, Linksmakalnyje, jiems bus daug geresnės gyvenimo sąlygos, tačiau užbaigti darbų bus neįmanoma, jei nepadės visuomenė, verslininkai. Nesvarbu, kad šie keturkojai vargšai mažai kam reikalingi – jie turi teisę į padoresnes gyvenimo sąlygas. Ar jos tokios bus, priklausys nuo žmonių geranoriškumo ir jautrumo“, – įsitikinusi Marga, savo lėšomis parėmusi prieglaudos rekonstrukciją.

Bute laiko šunį

Joanas Plaza su žmona Margarita gyvena Kauno centre ne vieni – kartu su jais puikiai jaučiasi nepaprastai draugiško būdo labradorė Luna (išvertus į lietuvių kalbą – Mėnulis), atsivežta iš Ispanijos.

Luna kiekvieną svečią meiliai sutinka ir palydi, neatsisako maloniai bendrauti, pavyzdžiui, ant minkštasuolio, nors svetainėje turi erdvų minkštą guolį.

„Luna – tai antra geriausia dovana, kokią esu gavusi savo gyvenime. Kokia buvo pirmoji? – nusišypsojusi Marga. – Tai irgi buvo šuo – Laris gyveno su mumis 11 metų. Jis atsirado mūsų su Joanu namuose, kai netekau savo nuo vaikystės augintos 21 metų katės.“

„Abu šunis man padovanojo Joanas, – pasakojo M.Plaza. – Pirmąjį gavau savo jubiliejinio gimtadienio proga, o antrąją – kai pirmasis šuo iškeliavo į dausas, palikdama namuose tuštumą. Beje, labai džiaugiuosi, kad Luna apsiprato Lietuvoje su sniegu ir su malonumu jame žaidžia.“