T.Masiulis: „Esame įpareigoti pasaulio čempionate kilti kuo aukščiau“ 0

Martynas Pupininkas, „BasketNews.lt“ korespondentas

Prieš septyniolika metų Henriko Giedraičio ir Šarūno Sakalausko treniruojama Lietuvos jaunimo rinktinė tapo stipriausia Senajame žemyne.

Aukso medaliais pasipuošė garsūs šalies krepšininkai Šarūnas Jasikevičius, Mindaugas Timinskas, Dainius Adomaitis, Kęstutis Šeštokas, Andrius Jurkūnas, Kęstutis Marčiulionis ir kiti.

Tarp jų buvo ir žalgirietis Tomas Masiulis, šiais metais tapęs Lietuvos 19-mečių rinktinės vyriausiuoju treneriu.

Buvusio krepšininko vadovaujami perspektyviausi šalies 19-mečiai ketvirtadienį pradės kovas pasaulio jaunimo čempionate Prahoje.

Planetos pirmenybėse jie gins prieš dvejus metus Jono Valančiūno kartos vaikinų iškovotą pasaulio čempionų vardą.

Birželio 27 – liepos 7 dienomis vyksiančiose varžybose Lietuvos jaunimo rinktinė žais B grupėje su Čekijos, Argentinos ir Irano komandomis.

Prieš pasaulio čempionatą 19-mečių rinktinė sužaidė devynerias kontrolines rungtynes, per kurias pasiekė septynias pergales.

T.Masiulio auklėtiniai nugalėjo vieneriais metais vyresnius vaikinus iš Lietuvos, Rusijos ir Turkijos.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ jaunimo rinktinės strategas tvirtino, kad pasirengimo etapas praėjo sklandžiai ir džiaugėsi, kad stipriausia jo auklėtinių savybė – komandinis žaidimas.

– Jūsų trenerio karjeroje tai bus pirmasis čempionatas. Ar dėl to nerimaujate? – tinklalapio „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė T.Masiulio.
– Taip. Prieš bet kurias varžybas šiek tiek jaudinuosi. Natūralu. Artėja svarbus įvykis. Ir rungtyniaudamas tai jausdavau. Visada jam reikia nusiteikti iš vidaus. Nejaučiu labai didelio nerimo, tačiau prieš varžybas yra tam tikra būsena.

– Ar komandai pavyko pasirengti geriausiai kaip ji galėjo?
– Pavyko ar nepavyko parodys rezultatai. Atlikome viską, ką buvome suplanavę prieš pasirengimo etapą. Turėjome užtektinai laiko. Kadangi viskas gerai, niekuo ir nesiskundžiame. Į Čekiją vykstame gerai nusiteikę.

– Kuris krepšininkas pasirengimo etape viršijo jūsų lūkesčius?
– Pažįstu nemažai vaikinų. Žinojau daugumos galimybes. Mane nustebino Martinas Gebenas. Anksčiau jis nežaidė savo amžiaus rinktinėse, tačiau nusprendėme jį pakviesti. Žinojome, kad tai įdomus krepšininkas. Martinas užsirekomendavo ir įrodė esąs vertas patekti tarp dvylikos geriausių žaidėjų. Likusius krepšininkus neblogai pažinojau.

– Pavyko surinkti geriausius žaidėjus, kuriuos galite vežtis į pasaulio čempionatą?
– Tai priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame savo žaidimą. Pasirinkome tuos, kuriuos pasirinkome. Į treniruočių stovyklą atvažiavo visi devyniolika krepšininkų, kuriuos norėjau matyti. Rinktinę palikę žaidėjai nebuvo labai prastesni už likusius. Tačiau treneriai turėjo priimti sprendimą ir dalies jų atsisakyti.

– Ar praėjusiais metais iškovoti Europos čempionato sidabro medaliai įpareigoja jūsų treniruojamą komandą pasirodyti neprasčiau?
– Įpareigoja ar ne, bet visada sakiau, kad man svarbiausia ekipos žaidimas. Tai yra sportas. Man svarbu, kad būtų kovojama dėl kiekvieno kamuolio. Tuomet jei nelaimėsime, nieko neatsitiks. Bus skaudžiau tada, jei kažko nepadarysime. Dėl įpareigojimo, sutinku. Esame antra geriausia komanda Europoje, tad natūralu, jog norime kilti kuo aukščiau. Nesakysime, kad važiuojame tiesiog žaisti.

– Rinktinės tikslas iškovoti medalius?
– Svarbiausia nukeliauti kuo toliau. Svarbiausias bus pirmasis mačas su čekais. O toliau nežiūriu. Reikia eiti po truputį, rungtynės po rungtynių. Nekalbame, kad važiuojame pasiimti medalių. Jeigu taip manysime, iš karto būsime nuleisti ant žemės. Nuo pat pirmojo susitikimo reikia stengtis ir kovoti. Jį žaisime su šeimininkais. Varžovų beveik nepažįstame. Bus visai kita atmosfera. Tai nebus draugiškos rungtynės, o čempionato mačas. Mano vaikinai įrodė mokantys ir galintys gerai rungtyniauti. Tikiu jais.

– Kurie krepšininkai buvo svarbiausi per kontrolines rungtynes?
– Kas matė, tas juos ir pastebėjo. Nenorime būti komanda, priklausanti nuo vieno ar dviejų žaidėjų. Negali taip būti, kad gerai nesužaidžia lyderiai ir tuomet žaidimas subyra. Draugiški susitikimai parodė, kad vieną kartą geriau pasirodo vienas žaidėjas, kitą sykį – kitas krepšininkas.

– Kokios Lietuvos jaunimo rinktinės stipriosios pusės?
– Mūsų stiprybė yra komandinis, agresyvus ir greitas žaidimas, aktyvi gynyba. Aikštėje norime panaudoti kuo daugiau žaidėjų. Čempionatas ilgas, todėl per rungtynes bandysime išnaudoti visus dvylika krepšininkų. Norėdami išlaikyti tokį tempą negalėsime žaisti, versdamiesi 6-7 vaikinais. Kontrolinės rungtynės parodė, kad po keitimų rezultatai neprastėja, o krepšininkai gauna pailsėti.

– Minėjote, kad apie Čekijos komandą žinote nedaug. Ar likusias varžoves grupėje – Argentinos ir Irano rinktines – pažįstate dar mažiau?
– Taip, apie jas turime dar mažiau informacijos. Apie Irano ekipą apskritai nieko nežinome. Stebėsime čempionato rungtynes ir galėsime susidaryti nuomonę apie varžovus. Dabar svarbiausia pasirengti pirmajam susitikimui. Turime kažkiek medžiagos, tad būsime pasiruošę.

– Ar krepšininkai prasilenkė su traumomis?
– Žaidėjus kamavo smulkios traumelės, bet labai didelių išvengėme. Nebuvo taip, kad kažkuris krepšininkas negalėtų rungtyniauti, todėl labai džiaugiamės.

– 1996 m. su Lietuvos jaunimo rinktine pats laimėjote Europos čempionato aukso medalį. Ar praėję laikai panašūs į šiuos?
– Taip seniai buvo, kad nepamenu (juokiasi, – Red.). Dabartinėje mūsų komandoje labai gera atmosfera. Žaidėjai nori kovoti, stengiasi. Svarbiausia, kad krepšininkai tikėtų tuo, ko iš jų reikalaujame ir patys taip kovotų kitose rungtynėse. Panašiai buvo ir tais metais, kai pats rungtyniavau. Manau, kad yra daug panašumų.