M.Kalnietis: „Nuo „Žalgirio“ nė kiek nenutolau“ 0

Marius Bagdonas, www.kaunodiena.lt

Mantas Kalnietis jau patyrė, kas yra tėvynės ilgesys, nors gimtąjį Kauną į Rusijos pietuose esantį Krasnodarą iškeitusiam krepšininkui debiutinis sezonas vilkint legionieriaus marškinėlius buvo sėkmingas – „Lokomotiv-Kuban“ klubas iškovojo istorinį kelialapį į Eurolygą.

Buvusio Kauno žalgiriečio galimybes Rusijoje kai kurie krepšinio žinovai iš pradžių vertino skeptiškai, tačiau M.Kalnietis įsitvirtino Krasnodare. Lietuvio ambicijų nesumažino net tai, kad dėl vietos „Lokomotiv-Kuban“ starto sudėtyje jam teko varžytis su graiku Nicku Calathesu.

„Jokios trinties tikrai niekada nebuvo. Tiek aš, tiek Nickas puikiai sutariame ir suprantame, kad komandai naudinga turėti du tokio stiliaus krepšininkus“, – kalbėjo M.Kalnietis.

Šiuo metu 26-erių metų krepšininkas su Lietuvos rinktine rengiasi Europos krepšinio čempionato finalo turnyrui.

„Kol kas jokių abejonių – padėti rinktinei ar ne – tikrai nebuvo. Jei kviečia, visuomet važiuoju nė trupučio nedvejodamas. Atstovauti savo šaliai – garbė, noras – didžiulis, svarbiausia, kad sveikata leistų“, – interviu „Kauno dienai“ sakė M.Kalnietis.

– Mantai, prasibrauti į kovinį rinktinės dvyliktuką bandai jau devintą vasarą iš eilės. Ar šiemet treniruočių stovyklose kas nors kitaip nei ankstesniais metais? – paklausėme gynėjo.
– Atmosfera ir nuotaika rinktinėje visuomet ypatinga, kitokia nei klubuose. Per sezoną, praleistą skirtinguose pasaulio kampeliuose, pasiilgstame vieni kitų, bendrų šmaikščių juokelių ir pokštų. Tai labai geras emocinis užtaisas. Visos misijos su rinktine – išskirtinės, todėl niekas į ją nevažiuoja per prievartą, o tokiomis aplinkybėmis dirbti kur kas paprasčiau. Šiemet pasikeitė vyriausiasis treneris, tad natūralu, kad viskas – šiek tiek kitaip. Kiekvienas specialistas žaidimą konstruoja pagal tai, kokius krepšininkus surenka. Stengsimės pasinaudoti tuo, kuo esame stiprūs, o kaip tai pavyks padaryti, pamatysime rudenį.

– Kaip manai, ar labai skirsis Kęstučio Kemzūros ir Jono Kazlausko vadovaujamos rinktinės?
– Į šį klausimą turbūt geriausiai atsakytų treneris. J.Kazlauskas turi savo krepšinio filosofiją ir stengiasi ją mums įskiepyti. Kol kas dar nežinau, kaip jis modeliuos rinktinės žaidimą, tačiau niekas turbūt neabejoja, kad žaidimo planas bus toks, koks mums labiausiai tiks. Bandysime įvairius variantus, išsirinksime geriausią.

– 2010-aisiais tau teko iššūkis – įžaidėjo pozicijoje pakeisti Šarūną Jasikevičių. Šiemet Slovėnijoje tavęs vėl laukia tokia pat atsakomybė. Ar šios dvi situacijos yra bent kiek panašios?
– Puikiai suprantu Šarūną. Juk nė vienas žmogus negali arti be poilsio kelerius metus. Š.Jasikevičius teisingai nusprendė, o aš dėl to tikrai nesijaudinu. Anksčiau jau yra buvę, kai mums teko verstis be Šaro. Psichologiškai esu pasirengęs gerai, nejaučiu jokio spaudimo. Jei būsiu pagrindinis rinktinės įžaidėjas, stengsiuosi atiduoti visas jėgas.

– „Lokomotiv-Kuban“ prasibrovus į VTB Vieningosios lygos finalą, sezonas gerokai užsitęsė, o Lietuvos rinktinė viena pirmųjų pradėjo treniruotes. Ar užteko poilsio?
– Šiemet viskas gerai. Turėjau beveik penkias savaites poilsio, tad tikrai suspėjau atsigauti. Nėra ko lyginti su 2012-aisiais, kai reikėjo dalyvauti olimpinės atrankos turnyre Venesueloje, po to kraustytis per Atlantą ir žaisti olimpiadoje. Tos kelionės žiauriai išvargino.

– Paragavai legionieriaus duonos. Kokia ji?
– Gyvendamas Rusijoje negalėjau niekuo skųstis, nes klubas sudarė labai geras sąlygas. Vis dėlto gimtieji namai visuomet traukia. Pasiilgau visų artimųjų, tad džiaugiausi sužinojęs, kad viena rinktinės treniruočių stovyklų suplanuota Kaune.

– Kaip manai, koks bus ateinantis sezonas atjaunėjusiam „Žalgiriui“?
– Nuo „Žalgirio“ nė kiek nenutolau. Nuolat bendrauju tiek su krepšininkais, tiek su klubo generaliniu direktoriumi Pauliumi Motiejūnu. Manau, kad kartais geriau žinau tikrąją padėtį nei tie, kurie beveik kasdien – su „Žalgiriu“ (šyptelėja). Svarbiausia, kad įtampa atslūgo, viskas juda į priekį, o po kelerių metų, kai bus grąžintos skolos, situacija stabilizuosis. „Žalgiris“ susigrąžino gerą trenerį Ilias Zourą, pradėjo burti ambicingą komandą, tad neabejoju, kad Kauno ekipa vėl bus stipri ir konkurencinga.

– Žalgiriečius įveikėte VTB Vieningosios lygos pusfinalyje, tačiau ateinantį sezoną kauniečių šiose varžybose nebus. Ar tai – praradimas lygai?
– Taip, nuostolis – didžiulis. „Žalgiris“ buvo ypač svarbus šiam turnyrui. Sprendimas pasitraukti iš VTB lygos varžybų buvo kiek netikėtas, tačiau kiekvienas paiso savo reikalų. Aš irgi tikėjausi, kad „Lokomotiv-Kuban“ galbūt pateks į vieną grupę su „Žalgiriu“, tad būčiau turėjęs dar vieną papildomą progą sugrįžti į Kauną.

– Rusijoje sportininkai po didžiųjų pergalių mėgsta iš širdies pasilinksminti. Ar po jūsų triumfo Europos taurės turnyre Krasnodaro klubo vadovai surengė vakarėlį?
– Šiek tiek pašventėme pasibaigus sezonui. „Lokomotiv-Kuban“ surengė atsisveikinimo vakarienę, kurioje dalyvavo visi klubo vadovai ir rėmėjai. Šventė buvo gera (juokiasi).

– Ko krasnodariečiai tikisi Eurolygoje?
– Lūkesčiai nemaži, negailima nei jėgų, lėšų. „Lokomotiv-Kuban“ su visais pajėgiausiais žaidėjais pratęsė sutartis kitam sezonui, įsigijo kelis pajėgius naujokus. Eurolygos D grupėje mums teks kovoti su Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“, Vitorijos „Laboral Kutxa“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“. Varžovai – labai galingi. Pirmoji užduotis – prasibrauti į „Top 16“.

– Girdėjome, kad su žmona Mingaile laukiate šeimos pagausėjimo. Ar tai tiesa?
– Spalio pabaigoje turėtume sūpuoti antrąjį mažylį. Dvejų su puse mūsų dukrytė Gretė tikriausiai sulauks broliuko.

– Esi didelis Vokietijos futbolo aistruolis, o šiemet Miuncheno „Bayern“ pagaliau užkopė į Čempionų lygos viršūnę. Galbūt bavarų triumfą stebėjai iš Londono „Wembley“ stadiono tribūnos?
– O, taip, labai džiaugiausi „Bayern“ pergale, ypač po apmaudaus pralaimėjimo Londono „Chelsea“ vienuolikei praėjusiais metais. Buvau nusipirkęs bilietus į finalą ir šiemet, tačiau netikėtai ilgai mūsų klubui užsitęsė VTB Vieningosios lygos sezonas, tad visas mintis apie futbolą teko atidėti šalin. Apmaudu, bet bilietus, kuriuos turėjau, spėjau parduoti (šypsosi).