Įsimintiniausi „Žalgirio“ legionieriai nuo triumfo Eurolygoje (STRAIPSNIS) 1

Vilius Dambrauskas, Eurobasket.lt

Kiekvienam krepšinio aistruoliui, kuriam „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda, širdyse yra įstrigę bent vienas ar keli didžiausią ir nepamirštamą įspūdį palikę legionieriai. Jeigu ne savo puikiais pasirodymais krepšinio aikštelėje tai išskirtiniais savo elgesio bruožais, atsidavimu atstovaujamai komandai, asociacijomis su įspūdingiausiomis pergalėmis, praeityje užsitarnautu žvaigždės statusu ar iš koto verčiančiais pasisakymais.

Tyusas Edney ir Anthony Bowie (1998-1999 m.)

Vienas įspūdingiausių Kauno „Žalgirio“ klubo sezonų istorijoje, kuomet laikinosios sostinės krepšininkai 1999 m. triumfavo Eurolygos turnyre asocijuojasi būtent su šių dviejų amerikiečių pavardėmis. Ir ne veltui. Juk Tyusas Edney ir Anthony Bowie buvo vieni iš pagrindinių „Žalgirio“ klubo vedlių išsvajoto titulo link. Puikiu žaidimu, nearogantišku elgesiu bei gera nuotaika už aikštelės ribų spinduliavę legionieriai užsitarnavo meilę ir pagarbą iš Kauno klubo aistruolių visam gyvenimui.

Tanoka Beardas (2002-2007 m.)

Net penkis sezonus iš eilės Kauno klubo garbę gynęs amerikietis Tanoka Beardas jau buvo tapęs neatsiejama „Žalgirio“ komandos dalimi. „Centras“ demonstravo solidų žaidimą, o 2003-2004m. sezono metu rungtynėse su Bolonijos „Skipper“ tapo Eurolygos rekordininku pagal pelnytus naudingumo balus, surinkęs jų net 63. T.Beardo ir „Žalgirio“ keliai išsiskyrė po to, kai šis apeliuodamas į tuometinio vyriausiojo trenerio Rimanto Grigo sprendimą jį pakeisti, nusiėmė sportinę avalynę, galvą užsidengė rankšluosčiu ir taip akivaizdžiai parodė, kad į aikštelę tądien nebegrįš. Vis tik tuometinis „Žalgirio“ simbolis ir Kauno klubo vadovai išsiskyrė gražiuoju, o Tanoka visiems Lietuvos krepšinio aistruoliams dėkojo už nuostabiausius penkerius metus, kuriuos jis praleido atstovaudamas Kauno „Žalgirio“ klubą.

Edas Cota (2002-2004 m. / 2005-2006 m. sausio mėnesį atleistas)

Kone vieną geriausių įžaidėjo ir centro porų 2003-2004 m. Eurolygos sezone sudarė būtent Edas Cota ir Arvydas Sabonis. Amerikietis įspaudą „Žalgirio“ klubo istorijoje yra palikęs puikiu savo žaidimu atstovaujant Kauno klubą pirmąjį kartą ir ne visai nusisekusiu sugrįžimu 2005 metais, kuomet komandą teko palikti sezono viduryje. Vis tik E.Cota pasižymėjo ne tik tuo, kad svariai prisidėjo ne prie vienos įspūdingos „Žalgirio“ pergalės, bet ir savo žiniomis apie lietuviškus keiksmažodžius. Iš pažiūros atrodytų ramus ir nieko labai netikėto negalintis iškrėsti gynėjas, žurnalisto paklaustas apie jam galbūt žinomus lietuviškus keiksmažodžius, kiek sudvejojęs, tiesiai į kamerą rėžė frazę, kurią turbūt visi puikiai prisimenate.

Kenny Andersonas (2005-2006 m.)

Sužinojus, jog Kauno „Žalgiris“ pasiekė susitarimą su NBA patirties turinčiu ir ten solidžius rezultatus demonstravusiu amerikiečiu Kenny Andersonu turbūt ne vienam vaizduotėje jau kūrėsi vaizdas ką šis gynėjas išdarinės LKL ir Eurolygos turnyruose. Tačiau lakios vaizduotės taip ir liko vaizduotėmis, nes K.Andersonas aikštelėje atrodydavo lėtokas, kiek sumišęs ir toli gražu ne tas, kuris daugelį metų galėjo puikiai rungtyniauti NBA lygoje. Galbūt šis žaidėjas taip ir nepritapo prie „Žalgirio“ komandos, galbūt jis niekaip negalėjo įprasti prie europietiško krepšinio stiliaus, galbūt jo amžius nebeleido jam pademonstruoti tai ką jis sugeba geriausiai, tačiau faktas, kad sezonas praleistas šiame klube jam sėkmingai nesusiklostė. Vis tik, vien šio žaidėjo buvimas komandoje šį tą reiškė, nes jo patirtis ir praeities rezultatai kalbėjo patys už save.

Marcusas Brownas (2007-2008 m. / 2009-2011m.)

Turbūt visiems Kauno „Žalgirio“ fanams yra išlikęs pasididžiavimo jausmas, kad išties daug Europos krepšinyje pasiekęs žaidėjas, Marcusas Brownas ne vieną sezoną gynė Kauno „Žalgirio“ komandos garbę. Dažnose rungtynėse amerikiečio tritaškiai prapliupdavo tarsi lietus, o M.Brownas buvo tikras komandos vedlys į svarbias pergales. Po 2008-2009m. sezono, kuomet snaiperis buvo paskolintas Tel Avivo „Maccabi“ komandai, kaip ir buvo planuota jis grįžo į Kauną, kur jo nekantriai laukė daugelis „Žalgirio“ ekipos gerbėjų. Nors ir būdamas nebe pirmos jaunystės, gynėjas buvo tikras emocinis komandos lyderis, vienu metu net tapęs vienu iš komandos trenerių. Kiekvienos rungtynės, kurias M.Brownas sužaidė atstovaudamas Kauno klubą, yra atskiras istorijos puslapis, kurį kiekvienąkart gera atsiversti visiems „Žalgirio“ aistruoliams.

DeJuanas Collinsas (2007-2008 m. / 2010-2012 m.)

DeJuanas Collinsas visiems įsiminė kaip ypatingai išskirtinė asmenybė. Nesuvaldomu charakteriu bei savotišku humoro jausmu pasižymėjęs legionierius buvo išskirtinis ne tik už aikštės ribų, bet ir joje. Puikiu žaidimu legionierius pasižymėdavo ypač tuomet, kai „Žalgirio“ aistruoliams labiausiai to reikėdavo – dvikovose su amžinu priešininku – Vilniaus „Lietuvos rytu“. Įžaidėjo karjera susiklostė taip, kad net 2008 metais palikęs laikinosios sostinės klubą, po dviejų metų jis čia sugrįžo, o jo sugrįžimo situacija kažkiek priminė E.Cotos , nes nei vienas iš šių gynėjų sugrįžęs nežaidė geriau, nei tai darė dar prieš išvažiuodamas. Amerikietis sirgalių atmintyje išliko ne tik kaip puikus krepšininkas, bet ir kaip vienintelis Kauno klubo legionierius sudalyvavęs vienos iš kriminalinio pasaulio televizijos laidų filmavime. Tiesa, D.Collinsas ten pateko ne visai savo noru, tiesiog buvo užtiktas netinkamu laiku, netinkamoje vietoje.

Sonny Weemsas (2011-2012 m.)

Skrajojantis Sonny Weemsas savo individualiai stipriu žaidimu užsitarnavo daugelio Kauno „Žalgirio“ sirgalių simpatijas. Kaip ne keista, per namie žaistų rungtynių pristatymus amerikietis buvo pasitinkamas kone griausmingiausiomis ovacijomis, nepaisant to, jog komandoje žaidė ir keli ypatingai Kauno „Žalgirio“ fanų mylimi lietuviai. Didžiausią dalį šių ovacijų NBA patirties turintis amerikietis nusipelnė po Vieningosios lygos rungtynių prieš Maskvos srities „Khimki“, kai paskutiniojoje, rungtynių baigtį nulemti turėjusioje atakoje S.Weemsas tiesiog perskrido per varžovų galvas ir sugrūdo kamuolį į krepšį, taip pakeldamas ant kojų visus „Žalgirio“ arenoje susirinkusius aistruolius. Toks teigiamų emocijų proveržis ir nuostaba, kad tokiu įspūdingu būdu galima laimėti rungtynes nori nenori visus privertė gerėtis S.Weemso žaidimu. Tačiau, kaip parodė laikas, legionieriui patyrus traumą, jis netruko sugrįžti į gimtinę, o į LKL finalų serijos bent vienas rungtynes žadėjęs atvykti bei savo komandą palaikyti amerikietis taip to ir nepadarė.

Marko Popovičius (2006-2008m. / 2011-2013 m.)

Sunku atrasti bent vieną blogą žodį apie šį kroatą. Aikštelėje visas jėgas, emocijas ir atsidavimą išliejantis legionierius prie komandos pergalių prisidėjo ne tik savo puikiu žaidimu, bet ir būdamas ant suolo, kai kiekvieną akimirką nenuilstamai palaikė aikštelėje esančius komandos draugus. Daug kalbėti apie M.Popovičių net nereikia, nes visi klubo fanai puikiai žino, ką šiam kroatui reiškia „Žalgiris“ ir ką „Žalgiriui“ reiškia M.Popovičius. Kroatas buvo vienas tų legionierių, kurio laikotarpį atstovaujant Kauno „Žalgirį“ galima skirstyti į du etapus. Tiesa, jis vienas iš nedaugelio, kuris sugrįžo į Kauno klubą su dviguba energija ir pasiryžimu įrodyti, jog dabar jis yra geresnis krepšininkas nei buvo prieš išvažiuodamas. Ne viename interviu savo meilę „Žalgiriui“ išreiškęs kroatas, net dabar kai jau nebevilkės Kauno ekipos marškinėlių bus mylimas, laukiamas ir šiltai priimamas į savo namus – „Žalgirio“ areną.

Straipsnio autoriaus įsimintiniausias žaidėjas: Larry Elias Ayuso (2005 – 2006m. sausį abipusiu susitarimu sutartis nutraukta)

Visi prieš tai minėti „Žalgirio“ legionieriai yra palikę daugiau mažiau žymų pėdsaką Kauno klubo istorijoje. Daugelį iš jų mes pamilome ir noriai prisimename, kaip jiems sekėsi būti Kauno „Žalgirio“ nariais. Vis tik įsimintinu legionieriumi gali tapti net tas, kuris nebūtinai Kauno „Žalgirio“ garbę gynė daug metų ar vedė į svarbiausias klubo istorijoje pergales. Asmeniškai man pačiam iš prisiminimų negali išsitrinti tas gana trumpas laikas, kai komandoje rungtyniavo Larry Ayuso. Tuometinis Puerto Rikos nacionalinės krepšinio rinktinės narys iš proto vesdavo visus Kauno sporto halėje susirinkusius aistruolius, kai po sudėtingo, aukštos trajektorijos taiklaus tolimo metimo bėgdamas į gynybą virš galvos sukryžiuodavo rankas. Tiesa, dėl konfliktiško charakterio bei per daug individualių savybių šis gynėjas ilgesniam laikui nepritapdavo daugelyje komandų, ne išimtis buvo ir Kauno „Žalgiris“. Vis tik gera prisiminti, jog savo žaidimo stiliumi bei tam tikrais ritualų išreiškimais išsiskiriantis puertorikietis tam tikrą laiką buvo „Žalgirio“ komandos dalimi ir savo tolimas „bombas“ skyrė Kauno klubo fanams. Savo pavyzdžiu norėčiau paraginti visus prisiminti tuos „Žalgiryje“ žaidusius legionierius, kurie galbūt nebuvo patys geriausi krepšinio aikštelėje, tačiau kažkuo „užkabino“ ir privertė mus jų nepamiršti.

O kas Jums paliko neišdildomą įspūdį iš „Žalgiryje“ rungtyniavusių legionierių?