J.Plaza: „S.Štombergas yra pajėgus imtis tokios atsakomybės“ 0

Mindaugas Augustis, www.DELFI.lt

Vos išgirdęs apie permainas Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe, Joanas Plaza savo telefone susirado Sauliaus Štombergo numerį ir pasveikino buvusį mokinį. Lietuvos čempionų klubo vyriausiuoju treneriu pirmadienį paskirtas klaipėdietis gali tikėtis ne tik katalono padrąsinimų, bet ir patarimų. „Nepamirškite, kad mano kraujas taip pat vis dar žalias“, – kalbėdamas su DELFI, patikino J.Plaza.

Charizmatiškasis ispanas toliau vadovauja būriui žalia apranga vilkinčių krepšininkų, tik ant jos puikuojasi nebe „Žalgirio“, o Malagos „Unicaja“ klubo pavadinimas.

Ilgai delsęs apsispręsti, praėjusį birželį J.Plaza galiausiai ryžosi palikti Kauną. „Žalgirį“ jis treniravo vienerius metus, bet ir tiek laiko pakako, kad sirgalių tribūnoje iškiltų transparantai su 49-erių specialisto atvaizdu.

Tuo tarpu aistruoliu numylėtiniu tapusį ispaną pakeitusio Ilias Zouro antrasis karjeros etapas „Žalgiryje“ ir vėl neužtruko – pirmadienį graikas buvo atleistas dėl prastų rezultatų ir nepasitikėjimo jaunais žaidėjais, o vadovauti trenerių štabui paskirtas S.Štombergas.

Interviu DELFI J.Plaza pasidalino mintimis apie buvusį savo asistentą, naują darbovietę, į Malagą kartu persikėlusį puolėją Mindaugą Kuzminską ir Domanto Sabonio bandymą neištirpti garsiojo tėvo šešėlyje.

– S.Štombergas buvo vienas geriausių praėjusio dešimtmečio Lietuvos krepšininkų, bet treneriu jis dirba mažiau nei trejus metus. Ar jis jau pasiruošęs vadovauti komandai Eurolygoje? – DELFI paklausė „Unicaja“ ekipos stratego.
– Patirties neįsigysi parduotuvėje. Ją galima sukaupti tik rungtynės po rungtynių rizikuojant savo kailiu. S.Štombergas yra pajėgus imtis tokios atsakomybės. Jis supranta, ką reiškia „Žalgiris“, Lietuva ir krepšinis, jis turi užtektinai kantrybės ir žinių, kad padėtų komandai. Be to, jis kaip niekas kitas suvokia tikrąją situaciją „Žalgiryje“.

– S.Štombergą galima vadinti jūsų mokiniu?
– Taip. Praėjusiame sezone jo akys nuolat degė žinių troškuliu, noru mokytis ir tobulėti. Vakar (pirmadienį – DELFI) vakare aš jam paskambinau ir parašiau keletą žinučių. Jis žino, kad mano durys yra atdaros jam ir visam „Žalgiriui“, jei tik reikėtų kokios nors pagalbos. Bet jis, be abejo, turi savo paties krepšinio filosofiją.

– Kalbant apie jūsų filosofiją, kaip sekasi ją įdiegti „Unicaja“ ekipoje?
– Per anksti sakyti, kad tai jau padaryta, bet komanda rodo teigiamus signalus. Po keleto prastų sezonų susidariusi slogi atmosfera sklaidosi. Nors pirmame Eurolygos ture mums šiek tiek pritrūko iki pergalės prieš Pirėjo „Olympiacos“, žmonės vėl atsigręžia į komandą. Svarbiausia, kad jie sugrįžtų į areną ir mėgautųsi mūsų žaidimu.

– Kaip naujoje aplinkoje jaučiasi M.Kuzminskas?
– Iš pradžių jis buvo nervingas, nes anksčiau niekada nebuvo legionieriumi. Bet diena po dienos jis tobulėja. Mindaugas sunkiai dirba ir gana neblogai pritapo prie komandos draugų. Malagoje su juo siejamos labai didelės viltys.

– O kokius lūkesčius puoselėjate dėl D.Sabonio?
– Domanto ateitis – jo paties rankose. Absoliučiai nieko neduodu jam vien už gražias akis. Jis pats užsitarnavo tą progą, kurią jam suteikiau. Jis turi talentą ir tokį motyvacijos bei darbštumo mišinį, kuris man labai patinka. Žingsnis po žingsnio jis nusipelno vis daugiau aplinkinių pagarbos tiek rungtynėse, tiek treniruotėse.

– Sabonio pavardė Ispanijoje beveik tokia pati garsi kaip ir Lietuvoje. Kaip jaunam žaidėjui sekasi susidoroti su tokiu spaudimu?
– Laikau tai natūraliu dalyku. 17-mečiui žaidėjui svarbiausia išmokti suderinti krepšinį ir mokslus bei mėgautis jais abiem.

– Jūsų didžiausias pomėgis – literatūra. Ar turite naujų planų šioje srityje?
– Tikiuosi, mano antroji knyga („Atsibusti laiku“ – DELFI) netrukus pasirodys knygynuose – taip pat ir Lietuvoje. Bet šiuo metu visus penkis savo pojūčius esu nukreipęs tik į krepšinį.