Motociklo avariją prisiminęs R.Javtokas: „Esu dėkingas už viską, ką turiu dabar“ 0

Jaunius Sarapas, DELFI.lt

Kauno „Žalgirio“ komandos centro puolėjas Robertas Javtokas kasdien džiaugiasi, galėdamas žaisti krepšinį aukščiausiame lygyje. Jame jis jau daugiau nei dešimt metų. Sudėjus Eurolygos ir Europos taurės turnyrų statistiką, 33 metų veterano sąskaitoje – įspūdingi skaičiai. Jis artėja prie 1 400 taškų, 1 000 atkovotų kamuolių ir 200 blokuotų metimų.

Aukštaūgis iš Lietuvos taip pat yra laimėjęs abu turnyrus – tiek Eurolygą (su „Panathinaikos“), tiek Europos taurę (su „Lietuvos rytu“). Lietuvos rinktinės kapitono trofėjų spintoje – taip pat ir Europos ir Pasaulio čempionatų medaliai.

Krepšininkas nebuvo vienas perspektyviausių Lietuvos aukštaūgių, tačiau fizinės galimybės galingai krauti kamuolį iš viršaus sužavėjo net NBA lygoje rungtyniaujantį San Antonijaus „Spurs“ klubą. Šis lietuvį 2001 metų naujokų biržoje pašaukė 56-uoju šaukimu. Tačiau debiutuoti stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje R.Javtokui taip ir nepavyko. 2002 metų gegužės 1 dieną sportininkas pateko į motociklo avariją – lėkdamas 140 km/h jis rėžėsi į atvažiuojantį automobilį. 22-iejų krepšininko ateitis tapo blanki.

Atlikti visas reikalingas operacijas prireikė net 10 mėnesių. Daktarams teko iš naujo „sulipdyti“ aukštaūgio koją, kelį ir petį. R.Javtokas be krepšinio praleido beveik pusantrų metų.

Po tris mėnesius trukusių operacijų, specialios kaulą stiprinančios plokštės implanto kojoje, ilgo peties nervo gydymo ir mėnesius trukusios reabilitacijos, faktas, kad lietuvis vis dar žaidžia aukščiausiame lygyje – skamba lyg stebuklas.

„Niekada negalvoju, kas būtų buvę kitaip, tiesiog džiaugiuosi, kad vis dar galiu žaisti krepšinį, nes po avarijos daktarai garantavo, kad to daryti niekada nebegalėsiu“, – oficialiam Eurolygos puslapiui pasakojo R.Javtokas.

„Aš esu patenkintas savo gyvenimu ir esu dėkingas už tai, kad turiu gražią šeimą, galiu žaisti krepšinį ir vis dar esu čia“.

Po trumpo pasirodymo NCAA lygoje, kur jis vilkėjo Arizonos universiteto komandos marškinėlius, R.Javtokas 1999-aisiais grįžo į tėvynę, kur greitai išpopuliarėjo. Sirgaliai dievino jauno krepšininko gebėjimą aukštai pašokti ir jo nuostabius dėjimus. 2001 metais LKL „Visų žvaigždžių“ savaitgalio metu „centras“ kamuolį įdėjo į 3,65 metrų aukštį iškeltą krepšį – 60 centimetrų aukščiau nei įprasta.

Vis dėl to po avarijos buvo abejojama, ar krepšininkas galės ateityje padaryti bent kažką panašaus. Optimistiškai nusiteikęs daktarai sakė, kad R.Javtokas po šešių mėnesių galės vėl pradėti vaikščioti, tačiau jau po aštuonių jis vėl žengė į sporto salę. Prireikė dar kelių mėnesių, kol jis nulipo nuo dviračio treniruoklio ir ne tik žengė į aikštelę, bet ir pradėjo žaisti. Ir ne bet kaip, o labai sėkmingai.

„Prisimenu pirmąsias rungtynes po avarijos. Visi sakė: jis nebegali šokti, jis nebegali bėgioti. Tačiau tuomet aš sužaidžiau tikrai geras rungtynes ir įrodžiau visiems, kad galiu sugrįžti į aikštelę ne tik pasivaikščiojimui“, – įkvepiančiais prisiminimais dalijosi sportininkas.

Žvelgdamas į daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusią avariją, R.Javtokas prisimena, kad pagrindinis motyvas, skatinęs jį kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, buvo krepšinis. Jį labai palaikė šeima – taip pat krepšinį žaidęs brolis Artūras ir mama, nors ji iš pradžių ir abejojo, kad jos sūnus iš vis kada nors dar vaikščios.

„Po avarijos vienintelė motyvacija buvo noras sugrįžti į krepšinio aikštelę. Mane supantys žmonės labai palaikė: draugai, komanda. Visi aplink mane neleido man pasiduoti“, – apie vieną sunkiausių gyvenimo išbandymų kalbėjo R.Javtokas.

2005 metais krepšininkas su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda į viršų kėlė Europos taurę, o tuometinis komandos kapitonas R.Javtokas buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Po dviejų metų jis su Atėnų „Panathinaikos“ klubu tapo ir Eurolygos čempionu. Ilgametis nacionalinės komandos kapitonas taip pat laimėjo bronzos medalį 2010-ųjų Pasaulio čempionate ir sidabrą šią vasarą vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse.

„Kartais tai atrodo kaip stebuklas“, – prisipažįsta krepšininkas. „Džiaugiuosi, kad esu būtent tokioje situacijoje. Nežinia, kas būtų nutikę, jei ne avarija, bet gyvenimas susidėlioja taip, kaip ir turi būti. Aš esu dėkingas už viską, ką turiu dabar. Tai (avarija) – geriausia, kas man galėjo nutikti“, – ryžtingai pokalbį baigė R.Javtokas.