Š.Jasikevičius: „Anadolu Efes“ turi labai daug kūrėjų“ (VIDEO) 13

Jonas Miklovas, BasketNews.lt

Kauno „Žalgirio“ komanda pasitinka dvigubą Eurolygos savaitę. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai antradienį „Žalgirio“ arenoje priims vieną karščiausių pirmenybių komandų – Stambulo „Anadolu Efes“, laimėjusią septyniskart iš eilės.

„Jie yra pavojingi viskuo. Jų didžiausia stiprybė yra tai, kad jie turi labai daug kūrėjų, – apie varžovus atsiliepė Š.Jasikevičius. – Kūrėjai yra pirmoje, antroje ir trečioje pozicijose. Kas mums blogiausia šioje situacijoje, tai, kad jie daug metų žaidžia kartu, jie vienas kitą pažįsta kaip nuluptą, pas tą patį trenerį (Erginą Atamaną), toje pačioje sistemoje. Žaidžia tikrai gražų krepšinį.

Jeigu tik pradeda kamuolys judėti, baudžia tritaškiais, tikrai fantastiškai įžaidžia kamuolį ir šiuo metu, ko gero, tai yra geriausia Europos komanda.“

Nuo sekmadienio Kaune plušanti „Anadolu Efes“ su 11 laimėjimų per 13 turų yra Eurolygos lyderė.

– Kiek Shane‘as Larkinas yra dar pavojingesnis šiemet nei buvo praėjusį sezoną?
– S.Larkinas antroje praėjusio sezono pusėje pradėjo žaisti įspūdingą krepšinį. Dabar, manau, jis tai tęsia toliau.

– Kokių minčių sukėlė jo 49 taškų pasirodymas?
– Visokių (šypteli). Reikia tikėtis, kad rytoj taip nebus. Kai kurie metimai buvo tikrai su puikia Miuncheno „Bayern“ gynyba, kai kurie buvo laisvi. Kažkiek tai atėjo iš Vasilije Micičiaus kamuolio įžaidimo, kažkiek tai iš Krunoslavo Simono. Pagrindiniai akcentai būtų tokie, kad jie nežaistų to komandinio žaidimo, kad galbūt jie spręstų pavieniui. Tuo klausimu bandėme pasitreniruoti vakar, absoliučiai nepavyko. Šiandien yra trumpa treniruotė, kada bandysime tai padaryti.

– Ar jis kažkuo primena Mike‘ą Jamesą?
– Panašaus stiliaus žaidėjas, tik tiek, kad žmogus antrus metus žaidžia pas tą patį trenerį. Tai tikrai yra labai svarbu ir šiai dienai atrodo, kad jie kartu žaistų 10 metų.

– Ką savo žaidime pridėjo V.Micičius?
– Žaidžia panašiai, kaip ir pernai. Labai svarbu jo neprasileisti į baudos aikštelę, nes įėjęs ten daug mato būdamas aukštas, gali atlikti perdavimą per viršų. Kaip matote, kiekvienas „Anadolu Efes“ žaidėjas meta daugiau tritaškių nei dvitaškių.

– Kokios dar būtų užduotys be bandymo priversti juos žaisti individualiai?
– Reikia žaisti savo krepšinį, reikia nuimti tritaškius, reikia paties susikurti metimus, ką lyg ir padarome. Reikia žaisti drąsiai, labai fiziškai, kad jie nepasijaustų labai gerai. Visą laiką šnekame apie panašius dalykus. Manau, kad darome tai, bet neišlaikome koncentracijos ilgesnėmis atkarpomis. Jeigu išlaikytume, manau, būtume rungtynėse.

– Per septynių pralaimėjimų seriją keturi buvo patirti praktiškai per vieną metimą. Galbūt tai lemia ne vien tik detalės, bet ir psichologija?
– Nežinau. Jūs visą laiką traukiate į tą pusę. Mes dirbame taip pat, aš galiu kažką pašnekėti, galiu patapšnoti per petį, galiu pabarti, bet žaidėjai, ypač veteranai, turi susitvarkyti daugiau mažiau patys, jie jau visko matę. Yra daug jaunų žaidėjų, jiems yra kažkoks ne tai, kad šokas, bet vis tiek reikia priprasti prie visko. Kantrybės, dirbti toliau ir tikėti. Pralaimėjome vidutiniškai per vieną ataką. Reikia kiekvienam žaidėjui nuimti po vieną taktinę klaidą, iš ko susidaro 10 taktinių klaidų. Mano mentalitetas yra toks – 10 atakų yra žiaurus skaičius.

– Pats pirmą kartą patekote į tokią pralaimėjimų duobę. Kokių apmąstymų jums sukėlė šis ruožas?
– Nemanau, kad skiriasi situacijas, kai tu pralaimi septynerias rungtynes, ar kai tu pralaimi septynerias. Paprasčiausiai ateina rungtynes, joms ruošiesi lygiai taip pat: ką mes galime padaryti daugiau, kaip mes galime komandai suteikti geriausią šansą laimėti. Tie pralaimėjimai yra už nugaros. Kaip visą laiką sakau, kitos rungtynės, kitas kėlinukas, kita ataka. Taip eini nusiteikęs visą sezoną.

– Akivaizdu, kad po tiek pralaimėjimų nuotaikos rūbinėje nėra pačios geriausias, bet ar yra nerimo ženklų?
– Iš mano ir žaidėjų pusės darbas yra toks pat. Faktas, kad nuotaikos negali būti geros. Jeigu būtų geros nuotaikos, tada išvis būtų blogai. Nuotaikos nėra geros, bet tai yra logiška. Iš kitos pusės, jos yra kovingos, komanda rodo gerą krepšinį, bet mus vis kažkas sustabdo: tai bloga atkarpa gynyboje, daug kartų stabdo nepataikymas.